Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-243/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
2A-243/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–243/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovui A. M. ,atsakovo atstovui Ramūnui Valatkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-234-372/2008 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš valstybės 175000 Lt neturtinės ir 3575 Lt turtinės žalos. Jis nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, įvykdymu. Bylą nagrinėjo teisėjas Juozas Lisas, dėl kurio elgesio ieškovas pareiškė nušalinimą. Jis nurodė, kad teismo posėdžio metu teisėjas ieškovą pavadino blogu, nekultūringu žmogumi, apgaudinėjančiu teismą. Ieškovo teigimu, teisėjas pasakė, kad ieškovui ne vieta tarp medžiotojų, kad jei būtų jo valia, seniai išmestų iš medžiotojų, taip pat pasakė, kad pro jo rankas praėjo daug tokių, kaip ieškovas. Pareiškus nušalinimą, teisėjas nutartyje nurodė, kad jo neprocesinį pastebėjimą, kaip medžiotojo pastabą medžiotojui, tik jau pakreiptą kitu kampu, ieškovas panaudojo savo interesais, pareikšdamas nušalinimą. Ieškovas nurodė, kad jis iki tol nebuvo susidūręs su teisėju, todėl tikėjosi pagarbos jo žmoniškajam orumui, nešališkumo. Ieškovas teigia, kad jis buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, tuo sukeliant dvasinius išgyvenimus bei teisinį nesaugumą dėl bylos baigties. Išsakyti įžeidimai sukėlė nemigą, depresiją, gėdą. Iki patirtų išgyvenimų ieškovas buvo sveikas, o po viešo pažeminimo jam sutriko širdies veikla, atsirado depresijos požymių. Ieškovas nurodo, kad dėl teisėjo Juozo Liso veiksmų, priėmus neteisėtą nuosprendį, byla buvo nagrinėjama iš naujo ir jis turėjo naudotis advokato pagalba. Visos advokatams sumokėtos lėšos yra pagrįstos dokumentais, pateiktais teismui. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš valstybės 885 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė pastarojo sumokėtos lėšos už ieškinio paruošimą teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš valstybės 3575 Lt turtinės žalos, o likusioje dalyje reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas kaip faktinį neturtinės žalos atlyginimo pagrindą nurodė tai, kad 2005 m. gruodžio 22 d., 2006 m. sausio 9 d. ir 2006 m. sausio 16 d. jo baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Juozas Lisas ieškovą įžeidė ir žemino, vadindamas „blogu, nekultūringu žmogumi“, nurodydamas, kad ieškovui „ne vieta tarp medžiotojų“, teigdamas, kad, jei būtų jo valia, jis seniai išmestų ieškovą iš medžiotojų, kaltindamas apgaudinėjant teismą. Nepatenkintas tokiais teisėjo J. Liso veiksmais, ieškovas pareiškė nušalinimą. Teisėjas J. Lisas 2006 m. sausio 16 d. nutartimi nusišalino nuo ieškovo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, nutartyje paminėdamas „neprocesinį teisėjo pastebėjimą, kaip medžiotojo pastabą medžiotojui“. Tokiais savo veiksmais ir teiginiais teisėjas J. Lisas, ieškovo manymu, pažemino jo orumą visų įžeidimus girdėjusių asmenų akivaizdoje, dėl ko ieškovui sutriko širdies veikla, atsirado depresijos požymiai, sutriko miegas, atsirado skrandžio skausmai bei kitų negalavimų. Teismas taip pat nurodė, kad teisėjo J. Liso 2006 m. sausio 16 d. nutartyje įrašyta frazė apie „neprocesinį teisėjo pastebėjimą, kaip medžiotojo pastabą medžiotojui“ vertintina kaip neįžeidaus pobūdžio, negalėjusi sukelti ieškovo nurodytų neigiamų pasekmių. Teismas siūlė ieškovui teikti visus galimus įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, tačiau jis šia savo procesine teise nepasinaudojo. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimų neįrodė. Ieškovas, atsisakydamas kviesti į teismo posėdį jame dalyvavusius asmenis, iš esmės nurodė, kad jie yra susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu ir bylos perdavimu teismui bei teisminėmis procedūromis. Teismas atsižvelgė į tai, kad pastabų dėl posėdžio protokolo pateikta nebuvo, todėl vertino tik du pateiktus rašytinius įrodymus – prašymą dėl teisėjo nušalinimo ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartį dėl teisėjo Juozo Liso nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Būtent savo prašyme nurodytas aplinkybes ir privalėjo įrodyti ieškovas, reikalaudamas priteisti neturtinės žalos už jo orumo pažeminimą teismo posėdyje. Kol jos nepagrįstos kitais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad nutartyje nurodytos pastabos nėra įžeidžiančios, o tuo pačiu ir sukeliančios neigiamas pasekmes ieškovo sveikatai. Teismas nurodė, kad jo vertinimu, ieškovo pateiktas 2007 m. gegužės 15 d. medicininis pažymėjimas Nr. 33-2007 yra neinformatyvus, neleidžiantis spręsti apie sveikatos sutrikimų atsiradimo priežastis ir laiką. Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas vyko pakankamai ilgai, ieškovui sveikatos būklė galėjo pablogėti ir nuo įtampos, laukiant bylos nagrinėjimo baigties. Teismas padarė išvadą, kad toks ilgas terminas galėjo sukelti ieškovui ilgalaikį stresą ir jis į bet kokį teisėjo veiksmą reagavo perdaug skausmingai ir neadekvačiai, o teisėjas J. Lisas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų neturtinės žalos atsiradimą. Teismas pripažino, kad jo pasirašyta nutartis neatitinka šiems dokumentams teikiamų reikalavimų, tačiau jo veiksmuose yra tik drausminio nusižengimo požymių. Tai pripažino ir Teisėjų taryba, 2008 m. rugsėjo 19 d. Nutarimu Nr. 13P-163-(7.1.2) “Dėl drausmės bylos iškėlimo”, nutarusi pasiūlyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti šiam teisėjui drausmės bylą už teisėjo vardą žeminantį poelgį, t.y. dėl procesiniuose dokumentuose dėstomų teiginių, neatitinkančių šių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytiems teiginiams negali būti taikomi civilinę atsakomybę nustatantys įstatymai dėl to, kad nenustatyta būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga už garbės ir orumo pažeidimą - nėra žeminančio pobūdžio teisėjo veiksmuose. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas reikalauja priteisti turtinę žalą, kadangi dėl teisėjo Juozo Liso veiksmų, priimant neteisėtą nuosprendį, jis turėjo naudotis advokato pagalba, mokėti už jo paslaugas. Teismas pripažino, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas. Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Šis dokumentas nėra apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims ir savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso neteisėtumo, tačiau išteisinamasis nuosprendis asmenį reabilituojančiais pagrindais suteikia jam teisę reikalauti neteisėtu nuteisimu padarytos žalos atlyginimo. Teisėjas Juozas Lisas šio nuosprendžio nepriėmė, todėl, teismo nuomone, negalima teigti, kad būtent jis kaltas dėl ieškovui atsiradusios turtinės žalos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuosprendį priėmusi teisėja buvo kieno nors įtakojama. Taigi, teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą iš valstybės priteisti 3575 Lt žalos, įrodytos advokatų Pinigų priėmimo kvitais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą, o ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, neteisingai vertino ieškovo pateiktus įrodymus. Byloje yra ieškovo pateiktas įrodymas, jog pats teisėjas J. Lisas prisipažįsta dėl savo netinkamo elgesio nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teismas turėjo pripažinti teisiamojo posėdžio protokolą įrodymu ir vertinti baudžiamosios bylos proceso dalyvių pasisakymus dėl teisėjo elgesio.

2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas R. Brazys yra pažįstamas su J. Lisu ir skirdamas šią bylą nagrinėjusius teisėjus, galėjo padaryti jiems įtaką.

3. Teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, nes šios bylos nėra panašios.

4. Nepagrįsta teismo išvada, kad teisėjo J. Liso veiksmuose yra tik drausminio nusižengimo požymių. Teisėjų taryba nagrinėjo minėto teisėjo veiksmus drausmine tvarka, todėl kad ieškovas kreipėsi į dėl drausminės bylos iškėlimo.

5. Teisėjas J. Lisas nepagrįstai nenušalino R. Milvydaitės nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, vertė ją bylą nagrinėti toliau bei ją įtakojo.

6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo pateiktas pažymėjimas yra neinformatyvus, neleidžiantis spręsti apie sveikatos sutrikimų priežastis ir laiką. Jeigu teismui kilo abejonių dėl sveikatos sutrikimų priežasčių, jis galėjo kreiptis į medicinos įstaigą arba įpareigoti patikslinti ieškinį.

7. Teismas nepagrįstai nurodė, kas ieškovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, nors byloje yra pateikti visi sumokėjimo už teisines paslaugas įrodymai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir nustatė visas svarbias aplinkybes, o apeliantas neįrodė neturtinės žalos dydžio ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti jo prašomą neturtinę ir turtinę žąlą bei bylinėjimosi išlaidas, nurodytas jo 2008 m. gegužės 21 d. pareiškime „dėl ieškinio pagrindo pakeitimo“ (b.l. 113-120 T1). Visus savo reikalavimus ieškovas grindžia tuo pačiu pagrindu – netinkamu teisėjo J. Liso elgesiu nagrinėjant jo baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 3575 Lt turtinės žalos ir atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos bei 885 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nenustatė teisėjo J. Liso veiksmų neteisėtumo, dėl kurių galėtų atsirasti ieškovui žala. Priteisdamas ieškovui 3575 Lt išlaidų turėtų advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje, teismas jų nesiejo su ieškovo nurodytu pagrindu – neteisėtais teisėjo veiksmais. Nors ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodo argumentus tik dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų, t.y. dėl tos sprendimo dalies, kuria atmestas jo reikalavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje, t.y. dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kaip jau minėta, ieškovas nurodo, kad jis teisėjo Juozo Liso veiksmais buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, tuo sukeliant dvasinius išgyvenimus bei teisinį nesaugumą dėl bylos baigties. Išsakyti įžeidimai sukėlė nemigą, depresiją, gėdą. Iki patirtų išgyvenimų ieškovas buvo sveikas, o po viešo pažeminimo jam sutriko širdies veikla, atsirado depresijos požymių, todėl ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 175000 Lt neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš valstybės kaip civilinės atsakomybės subjekto ypatumų yra tas, kad teisė reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Kitas ypatumas yra tas, kad teisės pažeidimo padarymas sukelia valstybės civilinę atsakomybę be kaltės, kaip tai numatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Pagal nurodytą teisės normą, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų procesinių veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo (teisėjo) kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei pakanka trijų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teisminės valdžios pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų fakto, asmens patirtos turtinės ir/arba neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos buvimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008). Kai už padarytą žalą atsakomybė atsiranda net ir nesant kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neįrodžius bent vienos iš šių būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Ieškovas teisėjo veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas Juozas Lisas teismo posėdžių, vykusių 2005 m. gruodžio 22 d., 2006 m. sausio 9 d. ir 2006 m. sausio 16 d., metu įžeidinėjo ir žemino ieškovą vadindamas „blogu, nekultūringu žmogumi“ bei nurodydamas, jog ieškovui „ne vieta tarp medžiotojų“, todėl jeigu būtų J. Liso valia išmestų ieškovą iš medžiotojų.

Tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-68/2006 esančiame 2005 m. gruodžio 22 d., 2006 m. sausio 9 d. ir 2006 m. sausio 16 d. teismo posėdžio protokole (t. 1, b.l. 234-247) nėra užfiksuota, jog teisėjas būtų įžeidinėjęs ar žeminęs ieškovą. Byloje nėra ir pastabų dėl šio protokolo, nors dėl vėlesnių protokolų ieškovas pastabas reiškė, todėl teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas neįrodė, jog teisėjas J. Lisas elgėsi netinkamai. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-68/2006 pateiktas ieškovo 2006 m. sausio 13 d. prašymas nušalinti teisėją J. Lisą (t. 1, b.l. 231), nes jis žemina ir įžeidinėja ieškovą, kolegijos nuomone nėra pakankamas įrodymas, jog teisėjas J. Lisas elgėsi neteisėtai, nes šis dokumentas surašytas paties ieškovo.

Teisėjo J. Liso veiksmų neteisėtumo neįrodo ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, kuria teisėjas J. Lisas nusišalino nuo baudžiamosios bylos, kurioje buvo kaltinamas nusikaltimo padarymu ieškovas. Šioje nutartyje (b.b. Nr. 1-10-68/2006, t. 1, b.l. 248) teisėjas pripažįsta, jog ieškovui padarė neprocesinį pastebėjimą, kaip medžiotojas medžiotojui, tačiau nurodo, jog ieškovas jį savaip interpretuoja ir naudoja savo interesais.

Pažymėtina, jog teisėjo J. Liso veiksmus 2005 m. gruodžio 22 d., 2006 m. sausio 9 d. ir 2006 m. sausio 16 d. posėdžių metu ištyrė Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuri 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 18P-16 atsisakė jam kelti drausmės bylą. Teisėjų etikos ir drausmės komisija šiame sprendime nurodė, kad teisėjo veikloje galima pastebėti tik formalius, nedidelius Teisėjų etikos kodekso pažeidimus, kurie nėra tokio sunkumo ir pobūdžio, kad už juos teisėjui būtų galima kelti drausmės bylą.

Ieškovas taip pat teigia, kad teisėjas J. Lisas nepagrįstai nenušalino teisėjos R. Milvydaitės nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, vertė ją bylą nagrinėti toliau bei ją įtakojo. Tačiau iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad teisėjai R. Milvydaitei teisėjas J. Lisas darė poveikį dėl bylos baigties ar, kad teisėja buvo šališka.

Remdamasi aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog teisėjo J. Liso pastabos buvo įžeidžiančios ar žeminančios ieškovą, t.y. neįrodė teisėjo neteisėtų veiksmų.

Kaip jau minėta, kita valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – žala. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui, kurie yra individualūs, todėl nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

Ieškovas nurodo, kad dėl teisėjo J. Liso veiksmų teismo posėdžių metu ieškovui sutriko širdies veikla, atsirado depresijos požymiai, skrandžio skausmai, nemiga ir kiti sveikatos sutrikimai. Sveikatos sutrikimą ieškovas įrodinėja 2007 m. gegužės 15 d. medicinos pažymėjimu Nr. 33-2007, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis pažymėjimas yra neinformatyvus ir pagal jį negalima spręsti apie sveikatos sutrikimų priežastis ir laiką, t.y. ar sveikata pašlijo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir dėl kokios priežasties.

Ieškovas nurodo, kad jeigu teismui kilo abejonių dėl sveikatos sutrikimų priežasčių, jis galėjo kreiptis į medicinos įstaigą arba įpareigoti patikslinti ieškinį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK yra įtvirtinta šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė teikti teismui įrodymus (42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis ir kt.). Pagal CPK 12, 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismas bylose dėl žalos atlyginimo nėra aktyvus, todėl įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsniuose nustatytas taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui atsikirtimų pagrįstumą. Todėl įrodymus apie sveikatos sutrikimų priežastis ir laiką turėjo pateikti ieškovas.

Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, nes šios bylos nėra panašios. Iš Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 nurodyta neturtinės žalos samprata ir jos nustatymo kriterijais, kurie bendri visoms bylos dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais atlyginimo. Be to, civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 buvo taip pat sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėjų veiksmų klausimas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl 885 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kad nurodytą sumą realiai sumokėjo.

Pagal CPK 93 straipsnio nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, šios išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas atitinkamai priteisia šaliai tik jos realiai turėtas išlaidas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis 885 Lt sumokėjo. Į bylą pateikta ataskaita, susitarimas dėl gynybos ir sąskaita (b.l. 14-16 T 2) neįrodo minėtos pinigų sumos sumokėjimo, o taip pat, kad nurodyta suma mokėtina už šioje byloje pateiktą ieškinį, nes minėti dokumentai surašyti 2006 m. lapkričio, 2007 m. balandžio, gegužės mėn., o ieškinys surašytas 2007 m. gruodžio 29 d. Be to ir ieškovo reikalavimas atmestas, priteista tik atstovavimo išlaidos. Todėl nėra pagrindo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pagrįsta ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo A. M. į valstybės biudžetą 20,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAudronė JarackaitėMarytė Mitkuvienė