- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-02
- Bylos Nr.
- 2-234-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Juozas Lisas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 111.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš valstybės 175000 Lt neturtinės ir 3575 Lt turtinės žalos. Jis nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, įvykdymu. Bylą nagrinėjo teisėjas Juozas Lisas, dėl kurio elgesio ieškovas pareiškė nušalinimą. Jis nurodė, kad teismo posėdžio metu teisėjas ieškovą pavadino blogu, nekultūringu žmogumi, apgaudinėjančiu teismą. Teisėjas pasakė, kad ieškovui ne vieta tarp medžiotojų, kad jei būtų jo valia, seniai išmestų iš medžiotojų, taip pat pasakė, kad pro jo rankas praėjo daug tokių, kaip ieškovas. Pareiškus nušalinimą, teisėjas nutartyje nurodė, kad jo neprocesinį pastebėjimą, kaip medžiotojo pastabą medžiotojui, tik jau pakreiptą kitu kampu, ieškovas panaudojo savo interesais, pareikšdamas nušalinimą. Ieškovas nurodė, kad jis iki tol nebuvo susidūręs su teisėju, todėl tikėjosi pagarbos jo žmoniškajam orumui, nešališkumo. Ieškovas teigia, kad jis buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, tuo sukeliant dvasinius išgyvenimus bei teisinį nesaugumą dėl bylos baigties. Išsakyti įžeidimai sukėlė nemigą, depresiją, gėdą. Iki patirtų išgyvenimų ieškovas buvo sveikas, o po viešo pažeminimo jam sutriko širdies veikla, atsirado depresijos požymių. Ieškovas nurodo, kad dėl teisėjo Juozo Liso veiksmų, priėmus neteisėtą nuosprendį, byla buvo nagrinėjama iš naujo ir jis turėjo naudotis advokato pagalba. Visos advokatams sumokėtos lėšos yra pagrįstos dokumentais, pateiktais teismui. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš valstybės 885 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė pastarojo sumokėtos lėšos už ieškinio paruošimą teismui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jo netenkinti. Esminiai motyvai nenurodyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovas prašo priteisti iš valstybės 175000 Lt neturtinės žalos ir 3575 Lt turtinės žalos. Jis nurodo, kad dėl netinkamų teisėjo Juozo Liso, įžeidusio jį teismo posėdyje, veiksmų turėjo dvasinių išgyvenimų, nemigos, depresijos gėdos. Jis buvo pažemintas girdėjusių asmenų akivaizdoje.
Kadangi dėl pareikštų šalinimų buvo atidėjinėjamos bylos ir procesai vyko ne tik pirmosios, tačiau ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovas turėjo išlaidų, naudodamasis advokatų pagalba. Už šias išlaidas jis prašo priteisti 3575 Lt. Taip pat jis prašo priteisti šioje byloje atsiradusias bylinėjimosi išlaidas.
CK 6.272 straipsnis numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šios įstatymo normos esmė yra ta, kad žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais paminėtų pareigūnų ir teismo veiksmais. Paminėto straipsnio 3 dalis numato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė pagal nurodytas teisės normas atsiranda esant jos pareigūnų neteisėtiems procesiniams veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardinti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukurią prievolę ją atlyginti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 metų rugpjūčio 19 d. Nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjo, kad, saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Tai reiškia, kad Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Todėl įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir moralines žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų (baigtinį) sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama, arba nustatyti, kad tam tikrais atvejais neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti neatlyginama. Minėto nutarimo II dalies 5 punkte pažymėta, kad „...asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.“.
Nagrinėdamas ieškovo reikalavimus, išdėstytus pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, teismas atskirai analizuoja neturtinės ir turtinės žalos atsiradimą ir jos dydį.
Dėl neturtinės žalos, padarytos teisėjo veiksmais, atlyginimo.
A. M. kaip faktinį neturtinės žalos atlyginimo pagrindą nurodė tai, kad 2005-12-22, 2006-01-09 ir 2006-01-16 jo baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Juozas Lisas ieškovą įžeidė ir žemino, vadindamas „blogu, nekultūringu žmogumi“, nurodydamas, kad ieškovui „ne vieta tarp medžiotojų“, teigdamas, kad, jei būtų jo valia, jis seniai išmestų ieškovą iš medžiotojų, kaltindamas apgaudinėjant teismą. Nepatenkintas tokiais teisėjo J. Liso veiksmais, ieškovas pareiškė nušalinimą (t. 2, b.l. 2). Teisėjas J. Lisas 2006-01-16 nutartimi nusišalino nuo A. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo, nutartyje paminėdamas „neprocesinį teisėjo pastebėjimą, kaip medžiotojo pastabą medžiotojui“ (t. 1, b.l. 7). Tokiais savo veiksmais ir teiginiais teisėjas J. Lisas, ieškovo manymu, pažemino jo orumą visų įžeidimus girdėjusių asmenų akivaizdoje, dėl ko ieškovui sutriko širdies veikla, atsirado depresijos požymiai, sutriko miegas, atsirado skrandžio skausmai bei kitų negalavimų.
Civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Byloje prašoma priteisti neturtinę žalą, todėl ieškovas privalo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą ir neturtinės žalos dydį (CPK 178 straipsnis).
Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Ši nuostata galioja ir tuo atveju, kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais atsiradusią neturtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais.
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Teisėjo J. Liso 2006-01-16 nutartyje įrašyta frazė apie „neprocesinį teisėjo pastebėjimą, kaip medžiotojo pastabą medžiotojui“ vertintina kaip neįžeidaus pobūdžio, negalėjusi sukelti ieškovo nurodytų neigiamų pasekmių. Teismas siūlė ieškovui teikti visus galimus įrodymus, patvirtinančius ieškovo nurodomas aplinkybes, tačiau jis šia savo procesine teise nepasinaudojo. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimų neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovas, atsisakydamas kviesti į teismo posėdį jame dalyvavusius asmenis, iš esmės nurodė, kad jie yra susiję su ikiteisminio tyrimo atlikimu ir bylos perdavimu teismui bei teisminėmis procedūromis. Teismas atsižvelgia į tai, kad pastabų dėl posėdžio protokolo pateikta nebuvo, todėl vertinami tik du pateikti rašytiniai įrodymai – prašymas dėl teisėjo nušalinimo (t. 2, b.l. 2) ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis dėl teisėjo Juozo Liso nusišalinimo nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo (t. 1, b.l. 7). Būtent savo prašyme nurodytas aplinkybes ir privalėjo įrodyti ieškovas, reikalaudamas priteisti neturtinės žalos už jo orumo pažeminimą teismo posėdyje. Kol jos nepagrįstos kitais įrodymais, teismas daro išvadą, kad nutartyje nurodytos pastabos nėra įžeidžiančios, o tuo pačiu ir sukeliančios neigiamas pasekmes ieškovo sveikatai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad teisėjas bylą nagrinėjo tik vieninteliame teismo posėdyje 2006-01-13, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas ir teisėjas buvo kada nors anksčiau susitikę. Taigi, teisėjo veiksmai buvo vienkartiniai.
Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas 2007-05-15 medicininis pažymėjimas Nr. 33-2007 yra neinformatyvus, neleidžiantis spręsti apie sveikatos sutrikimų atsiradimo priežastis ir laiką (t. 1, b.l. 22). Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas bei teisminis procesas vyko pakankamai ilgai, ieškovui sveikatos būklė galėjo pablogėti ir nuo įtampos, laukiant bylos nagrinėjimo baigties. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas 2005 m. sausio 28 d., byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2005 m. gruodžio 22 d. Teismas daro išvadą, kad toks ilgas terminas galėjo sukelti ieškovui ilgalaikį stresą ir jis į bet kokį teisėjo veiksmą reagavo perdaug skausmingai ir neadekvačiai.
Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, kad teisėjo J. Lisas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sąlygotų neturtinės žalos atsiradimą. Teismas pripažįsta, kad jo pasirašyta nutartis neatitinka šiems dokumentams teikiamų reikalavimų, tačiau jo veiksmuose yra tik drausminio nusižengimo požymių. Tai pripažino ir Teisėjų taryba, 2008 m. rugsėjo 19 d. Nutarimu Nr. 13P-163-(7.1.2) “Dėl drausmės bylos iškėlimo”, nutarusi pasiūlyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti šiam teisėjui drausmės bylą už teisėjo vardą žeminantį poelgį, t.y. dėl procesiniuose dokumentuose dėstomų teiginių, neatitinkančių šių dokumentų turiniui keliamų reikalavimų. Šis nutarimas yra viešai paskelbtas, todėl įrodinėti aplinkybių nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalis).
Dėl to teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų teisėjo J. Liso veiksmų nagrinėjant A. M. baudžiamąją bylą, o nesant veiksmų neteisėtumo, negalima patenkinti ieškovo reikalavimo dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Teismas daro išvada, kad ieškovo nurodytiems teiginiams negali būti taikomi civilinę atsakomybę nustatantys įstatymai dėl to, kad nenustatyta būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga už garbės ir orumo pažeidimą - nėra žeminančio pobūdžio teisėjo veiksmuose.
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas reikalauja priteisti turtinę žalą, kadangi dėl teisėjo Juozo Liso veiksmų, priimant neteisėtą nuosprendį, jis turėjo naudotis advokato pagalba, mokėti už jo paslaugas. Teismas pripažįsta, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo (t. 1, b.l. 9-19). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas (t. 1, b.l. 121-130). Nuosprendis yra įsiteisėjęs. Šis dokumentas nėra apkaltos aktas bylą tyrusiems asmenims ir savaime nepreziumuoja baudžiamojo proceso neteisėtumo, tačiau išteisinamasis nuosprendis asmenį reabilituojančiais pagrindais suteikia jam teisę reikalauti neteisėtu nuteisimu padarytos žalos atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Teisėjas Juozas Lisas šio nuosprendžio nepriėmė, todėl negalima teigti, kad būtent jis kaltas dėl ieškovui atsiradusios turtinės žalos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuosprendį priėmusi teisėja buvo kieno nors įtakojama. Taigi, teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą iš valstybės priteisti 3575 Lt žalos, įrodytos advokatų Pinigų priėmimo kvitais (t. 1, b.l. 23-26).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovas reikalauja priteisti iš valstybės 885 Lt bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iš jo poreikio naudotis advokato pagalbos, pateikiant ieškinį teismui. Byloje yra tik PVM sąskaita-faktūra Nr./No APB/07000177 (t. 2, b.l. 16), kurią išrašė advokatų kontora Mo&P, o gavo ieškovas. Tačiau šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo turėtas advokato pagalbos išlaidas. CPK 98 straipsnyje nėra aiškiai nustatyta, ar gali būti priteistos tik šalies faktiškai turėtos išlaidos, ar ir būsimosios tokio pobūdžio išlaidos. Šioje teisės normoje naudojama sąvoka „išlaidos” turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į kitas CPK nuostatas, kurios taikytinos paskirstant teismo išlaidas ir papildomas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. CPK 91 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 1 dalyje, 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginamos turėtos išlaidos. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio nuostatas gali būti priteistos tik šalies turėtos išlaidos. Tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis realiai sumokėjo advokatų kontorai už ieškinio paruošimą.
Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos atlyginamos valstybės (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 3575 Lt turtinės žalos.
Likusioje dalyje reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.