- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-673-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01993-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Gražvydas Poškus, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- N. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Kursevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės, Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-75-883/2015 pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei turto dalies kompensavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. K. ieškiniu (1t., 1–3 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t., 32–35, 2 t., 20–22 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką tarp N. K. ir atsakovės E. K. dėl atsakovės kaltės, priteisti iš atsakovės 30203,02 Eur (104 285 Lt) kompensaciją už patirtas išlaidas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) atliktą kapitalinį remontą.
Ieškovas nurodė, kad su atsakove E. K. susituokė 2008 m. kovo 8 d., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., (duomenys neskelbtini) – sūnus T. K. Nuo 2005-tų metų ieškovas gyvena ir dirba Airijoje, per visą šį laikotarpį jis materialiai rėmė atsakovę ir sūnų E. Tuo metu atsakovė niekur nedirbo ir jokių pajamų neturėjo, ji su sūnumi gyveno pas savo senelius V ir P. S. adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo senas, reikėjo jį remontuoti. Kadangi nei atsakovė, nei jos seneliai tam neturėjo lėšų, ieškovas sudarė statybos rangos sutartis su rangovais dėl šio namo kapitalinio remonto ir per 2008-2012 metus už atliktus darbus sumokėjo 30203,02 Eur (104285 litus). Atsakovei atvykus gyventi į Airiją, santykiai tarp sutuoktinių pašlijo, E. K. pradėjo negrįžti į namus, o galutinai – išsikraustė gyventi atskirai. Atsakovė gyvena su Lenkijos piliečiu, kuris ieškovo atžvilgiu yra pavartojęs smurtą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 104–112 b. l.) atsakovė E. K. nesutiko santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nurodydama, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, klausimai dėl vaikų išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra išspręsti N. šeimos teisės rajono teismo potvarkiais, nesutiko, jog iš atsakovės būtų priteista 30203,02 Eur (104 285 Lt) kompensacija už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovas nesiekė sutuoktinių ginčo išspręsti tarpusavio sutarimu. Nurodė, kad ieškovas N. K. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl santuoka iširo ne dėl atsakovės, o dėl N. K. kaltės. Ieškovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas - jis buvo nelojalus, neištikimas, smurtavo atsakovės atžvilgiu, dėl to nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Ieškovas pats būdamas kaltas dėl santuokos iširimo, ir, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės bei nurodydamas melagingas santuokos iširimo priežastis, piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso jam suteiktomis teisėmis. Atsakovė buvo ištikima savo sutuoktiniui, o ieškovas pateikdamas tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, klaidina teismą. Atsakovė nurodė, kad klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo yra išspręsti 2013 m. gruodžio 19 d. N. šeimos teisės rajono teismo. Dalis pastato-gyvenamojo namo (29/50), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes šią namo dalį 2012 metų rugsėjo 16 d. jai asmeniškai padovanojo seneliai V. S. ir P. S.. Remontas vyko ne 2008-2012 m., kaip nurodo ieškovas, o nuo 2009 metų vasaros iki 2011 metų vasaros pabaigos ir ne iš jo pinigų, o iš atsakovės senelių V. S. ir P. S. pinigų. V. S. ir P. S. turėjo pinigų ir norėjo susiremontuoti savo namo dalį, todėl paprašė atsakovės ir jos sutuoktinio N. K., kad padėtų surasti meistrus remontui, patartų kaip apkalti namą. Atsakovė ir jos sutuoktinis surado meistrus, surado iš kur galima įsigyti medines lentutes, langus, kas gali aptverti tvorą, tačiau už darbus sumokėjo atsakovės seneliai.
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 70–74 b. l.) tretieji asmenys V. S. ir P. S. prašė ieškinio dalį dėl piniginės kompensacijos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, nesutiko, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė E. K., nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su jų motina, vaikams priteistas išlaikymas, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka Airijos teismo sprendimu 2013 metais, todėl ši ieškinio dalis turi būti atmesta kaip neteisėta ir nepagrįsta, priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad 29/50 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2012 metų rugsėjo 16 d. padovanojo savo vaikaitei E. K.. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias dalies gyvenamojo namo remonto aplinkybes. Remontas vyko ne 2008-2012 m., kaip nurodo ieškovas, o nuo 2009 metų vasaros iki 2011 metų vasaros pabaigos. Ieškovas N. K. sudarė rangos sutartį, tarėsi su meistrais, tačiau statybos darbai buvo atlikti iš V. S. ir P. S. pinigų. Ne atsakovė E. K., o pats ieškovas N. K. yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis santuokos metu susirado kitą moterį, žiauriai elgėsi su savo sutuoktine E. K. - buvo ją sumušęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu (2 t., 79–84 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė N. K. ir E. K. santuoką, sudarytą 2008-03-08 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl E. K. kaltės, po santuokos nutraukimo E. K. paliko santuokinę pavardę „K“, N. K. - „K.”, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo pakankamai lojali ieškovui, bendravo su kitu vyru, nors ieškovas tam prieštaravo, kilus konfliktui, atsakovė pati paliko ieškovą ir nutraukė šeimos santykius. Teismas sprendė, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog santuoka iširo dėl to, jog atsakovė buvo neištikima, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta pakankamai įrodymų, tačiau yra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė kitas sutuoktinės pareigas. 2013 metų vasaros pabaigoje atsakovė paliko šeimą ir šiuo metu, kaip teigia ieškovas, gyvena kartu su tuo pačiu vyru, dėl kurio buvo kilęs sutuoktinių konfliktas, atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Tokį atsakovės elgesį teismas laikė pakankama priežastimi pripažinti, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, tokiu savo elgesiu ji prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl teismas pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
Teismas nurodė, kad namo remonto darbai buvo atlikti iki 2012-09-16 dovanojimo sandorio, kuriuo dalis namo padovanota atsakovei E. K., sudarymo, o tai reiškia, kad namas buvo remontuojamas tuo metu, kai jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė V. S., P. S., L. S., S. S., o ne atsakovei E. K.. Ieškovui buvo išaiškinta teisė pareikšti ieškinį tinkamiems atsakovams kitoje byloje, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, todėl teismas atmetė reikalavimą dėl kompensacijos už kapitalinio remonto darbus priteisimo, kaip pareikštą ne tam atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė E. K. apeliaciniu skundu (2 t., 98–105 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo dalį ir santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisti iš ieškovo N. K. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškovas N. K. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl santuoka iširo ne dėl atsakovės E. K., o dėl N. K. kaltės. Ieškovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas - jis buvo nelojalus, neištikimas, smurtavo atsakovės atžvilgiu, dėl to nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių ir būtent dėl to iširo santuoka. Atsakovė šioms aplinkybėms įrodyti pateikė rašytinius įrodymus. Tuo tarpu ieškovas N. K., teigdamas, kad neva jo sutuoktinė buvo jam neištikima, savo žodžiams pagrįsti nepateikė jokių civiliniame procese leistinų įrodymų.Ieškovas pats būdamas kaltas dėl santuokos iširimo, nurodė melagingas santuokos iširimo priežastis. Atsakovė niekada nebuvo neištikima savo sutuoktiniui, o ieškovo nurodomas asmuo D. Ch. yra atsakovės bendradarbis, o ne vaikinas, ne artimas draugas ar sugyventinis. Atsakovė nei su D. Ch., nei su kitu vyru negyvena. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad, neva, ji nebuvo pakankamai lojali ieškovui, bendravo su kitu vyru, paliko ieškovą ir nutraukė šeimos santykius. Atsakovės noras dirbti ir nebūti beteise sutuoktinio verge, negali būti nelojalumo sutuoktiniui įrodymas.Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji nepateikė įrodymų, jog ieškovas jos atžvilgiu smurtavo - atsiliepime į ieškinį atsakovė išsamiai nurodė kuo pasireiškė atsakovo tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas tiek gyvenant kartu, tiek pradėjus gyventi skyrium. I. N. K. nurodytų faktinių aplinkybių nepaneigė. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad yra svarbūs tik įrodymai, surinkti laikotarpiu kai sutuoktiniai gyveno kartu.Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovas visiškai nepateikė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, o ieškovo pateikti dokumentai (pvz. paties ieškovo N. K. rašyti pareiškimai policijos nuovadai) yra paneigti atsakovės pateiktų objektyvių rašytinių įrodymų. Be to, teismas neįvertino to, kad ieškovas N. K., kreipdamasis į teismą, buvo visiškai nesąžiningas ir siekė suklaidinti teismą, nurodydamas visiškai tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, kėlė reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų E. K. ir T. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nors šie klausimai buvo išspręsti 2013 metų lapkričio 21 d. N. šeimos teisės rajono teisme.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimą -nutraukė santuoką dėl atsakovės E. K., kaltės, tuo tarpu turtinio pobūdžio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo netenkino visiškai, tačiau bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe ir ieškovo sumokėtą 905,93 Eur žyminį mokestį už nepagrįstą turtinio pobūdžio reikalavimą) paskirstė tarp atsakovės E. K. ir ieškovo N. K. per pusę. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra neteisingas, pažeidžia atsakovės teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad ieškovo N. K. procesinis elgesys nebuvo tinkamas, jis nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko savo procesines pareigas, todėl patyrė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 118–119 b. l.) tretieji asmenys V. S. ir P. S. prašo patenkinti E. K. apeliacinį skundą, pakeičiant sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo, nustatant, jog santuoka iširo dėl ieškovo N. K. kaltės, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovo ir atsakovės. Nurodė, kad ne atsakovė E. K., o jos sutuoktinis ieškovas N. K. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. I. N. K. pats būdamas kaltas dėl santuokos iširimo, pirmosios instancijos teismui nurodė visiškai tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, melagingas santuokos iširimo priežastis (kad neva E. K. buvo jam neištikima) ir taip suklaidino pirmosios instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė ieškovo ir atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimo dėl piniginės kompensacijos priteisimo, tai neturėjo pagrindo ieškovo sumokėtą 905,93 Eur (3.138,00 Lt) žyminį mokestį už nepagrįstą turtinio pobūdžio reikalavimą paskirstyti tarp atsakovės E. K. ir ieškovo N. K. per pusę.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (2 t., 122–125 b. l.) ieškovas N. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, jog jis rūpinosi šeima ir jam tai leido daryti gaunamos pajamos, tuo tarpu atsakovė ilgą laiką niekur nedirbo, gyveno tik iš gaunamų pašalpų ir negalėjo prisidėti prie šeimos biudžeto. Ieškovo pateikti įrodymai nesukėlė abejonių, kad E. K. gyvendama santuokoje buvo neištikima ir paliko sutuoktinį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos J. V. O. parodymai. Jos parodymai buvo duoti notaro akivaizdoje ir notaro patvirtinti, todėl teismas nepagrįstai nevertino šios liudytojos parodymus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės E. K. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Atsakovės E. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iširimą lėmė tai, jog atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, bendravo su kitu vyru, vėliau paliko ieškovą ir nutraukė šeimyninius santykius, tokiu savo elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kaltina ieškovą tiek psichologiniu, tiek fiziniu smurtu, nurodydama, jog 2013-10-06 ji buvo sumušta ieškovo N. K., o taip pat kad ieškovas nuo 2013 m. pradžios pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013-10-06 ieškovas N. K. panaudojo prieš atsakovę smurtą, leistinų ir neginčijamų įrodymų, kad fizinis smurtas buvo panaudotas daugiau kartų, byloje nėra (1 t., 145–147 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad fizinis smurtas šeimoje netoleruotinas ir nepateisinamas, tačiau su tuo, kad ieškovo panaudotas smurtas prieš atsakovę lėmė šalių santuokos nutraukimą, teisėjų kolegija nesutinka. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas prieš atsakovę smurtavo 2013-10-06, tačiau konfliktas tarp šalių kilo šalims kartu nebegyvenant (nebegyvena kartu nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta nagrinėjamoje byloje, aplinkybė, jog ieškovas vieną kartą pavartojo smurtą prieš atsakovę, kai šalys ilgą laiką gyvendamos santuokoje sutarė ir nekonfliktavo, negali būti vertinama kaip priežastis santuokai iširti. Smurtas prieš atsakovę šalims nebegyvenant kartu laikytinas ne šeimos iširimo priežastimi, o šeimos iširimo pasekme. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas pažeidė esmines sutuoktinio pareigas - jis buvo nelojalus ir neištikimas, dėl to nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių, ir, būtent dėl to iširo šalių santuoka, o nuo 2013 m. pradžios pradėjo artimai bendrauti su kita moterimi – L. S.. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį aplinkybę apie ieškovo bendravimą su kita moterimi nurodė kiek kitaip – t. y. kad ieškovas N. K. su L. S. pradėjo artimai bendrauti nuo 2013 m. vasaros (o ne nuo metų pradžios) (1 t., 106 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovės E. K. pateikti rašytiniai įrodymai: 2013 metų lapkričio 21 d. susitarimas, patvirtintas 2013 metų lapkričio 21 d. N. šeimos teisės rajono teismo potvarkiu, 2013 metų gruodžio 19 d. išlaikymo potvarkis, patvirtinantis, kad ieškovas N. K., pradėjus gyventi skyrium, gera valia savo nepilnamečių vaikų neišlaikė, pažymos iš gydytojo, patvirtinančios, kad 2013 metų spalio 6 d. atsakovė patyrė smurtą, 2014 metų rugsėjo 18 d. namų smurto aktas, fotonuotraukos, neįrodo, jog šalims gyvenant kartu ieškovas buvo neištikimas ar nelojalus atsakovei. Pateikti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes tuo metu, kai šalys kartu nebegyveno, o iš pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti kada jos buvo padarytos (1 t., 155–158 b. l.). Ieškovo N. K. telefoninės žinutės atsakovei E. K. yra rašytos 2014 metų balandžio mėnesį, šalims kartu negyvenant nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti aplinkybės, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei, nes pateikti įrodymai patvirtina jo bendravimą su kita moterimi tuo metu, kai šalys kartu nebegyveno.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė 2013 m. vasaros pabaigoje paliko šeimą ir, ieškovo teigimu, gyvena su kitu vyru. Vadovaudamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
Byloje nustatyta, kad ieškovas N. K. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės 2008-03-08 sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, iš atsakovės priteisti 30 203,02 Eur (104 285 Lt) patirtas išlaidas už atsakovei dovanoto gyvenamojo namo kapitalinį remontą (2 t., 20–22 b. l.).
Už kiekvieną atskirą reikalavimą valstybei yra mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str.).
Nagrinėjamu atveju už reikalavimą nutraukti santuoką (neturtinis reikalavimas) mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, nepriklausomai, ar santuoka nutraukiama dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.).
Reikalavimas priteisti 30 203,02 Eur išlaidas už atsakovei dovanoto gyvenamojo namo kapitalinį remontą, yra turtinio pobūdžio, todėl šioje dalyje mokėtino žyminio mokesčio suma yra 893 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, turėjo sumokti 934 Eur žyminį mokestį (41 Eur + 893 Eur), tačiau sumokėjo 905,93 Eur (3128 Lt), nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 28,07 Eur (1 t., 5 b. l.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką tarp šalių dėl atsakovės E. K. kaltės, reikalavimą dėl 30 203,02 Eur kompensacijos priteisimo – atmetė.
Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydama, jog teismui atmetus reikalavimą dėl 30 203,02 Eur kompensacijos priteisimo, teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė per pusę.
Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nurodydama, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1. 5. str. 4 d.). Netenkinus reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, vadovaujantis aukščiau nurodytais principais, žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovės nepriteistinas (893 Eur).
Kaip minėta aukščiau, ieškovas yra nepilnai sumokėjęs žyminį mokestį, paduodant teismui ieškinį, nesumokėto žyminio mokesčio dalis sudaro 28,07 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visiškai, todėl nesumokėta žyminio mokesčio dalis (28,07 Eur) už neturtinį reikalavimą (santuokos nutraukimą) priteistina iš atsakovės E. K. valstybei, o ieškovui N. K. iš atsakovės priteistinas 12,93 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Esant nurodytoms aplinkybėms šioje dalyje keistinas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimas.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, iš atsakovės ieškovui priteistina: 1160 Eur už advokato teisinę pagalbą, 94,85 Eur už vertimo paslaugas, 13,32 Eur VĮ Registrų centrui ir 12,93 Eur sumokėto žyminio mokesčio (905,93 Eur – 893 = 12,93 Eur), viso 1281,10 Eur, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos patirtas bylinėjimosi išlaidos: 1013,67 Eur atstovavimo išlaidų ir 144,12 Eur vertimo išlaidų, viso 1157,79 Eur. Teismui tenkinus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, iš atsakovės ieškovui priteistina 640,55 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 578,90 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 61,65 Eur suma, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 28,07 Eur suma.
Pažymėtina, kad atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, nesumokėjo 61 Eur žyminio mokesčio (už 1 reikalavimą 41 Eur, už reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų – 20 Eur), todėl jis priteistinas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis po 30,50 Eur.
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo priteisti iš ieškovo N. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikdama 500 Eur sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimą (2 t., 107, 108 b. l.).
Nurodyta suma atitinka 2015-03-19 Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.10 punktą, todėl tenkintinas atsakovės prašymas šią sumą priteisti iš ieškovo. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti ir ją išdėstyti sekančiai:
Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovui N. K. 61,65 Eur (šešiasdešimt vienas euras 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės E. K. 28,07 Eur (dvidešimt aštuoni eurai 7 ct) valstybės naudai nesumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo N. K. tretiesiems asmenims V. S. ir P. S. po 434,43 Eur (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo N. K. valstybei 6,66 Eur (šeši eurai 66 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės E. K. valstybei 6,66 Eur (šeši eurai 66 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo N. K. valstybei 30,50 Eur (trisdešim eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės E. K. valstybei 30,50 Eur (trisdešim eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo N. K. atsakovei E. K. 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.