- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-24
- Bylos Nr.
- e2A-275-278/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24921-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- D. Č.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Vyginto Mažuikos, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdami Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1595-1101/2021 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau ir ADB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys – D. Č., uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) prašė teismą priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2 004,95 Eur skolą, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. ieškovė ir trečiasis asmuo D. Č. (draudėjas) sudarė draudimo sutartį, pagal kurią Kasko draudimu buvo apdraustas automobilis SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudėjas informavo ieškovę, kad 2020 m. sausio 21 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini), automobilio dugnu kliudė kanalizacijos dangtį. Dėl šio įvykio buvo apgadintas apdraustas automobilis ir draudėjui buvo išmokėta 2 004,95 Eur draudimo išmoka. Nurodė, kad draudėjas žalą patyrė dėl to, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo miesto (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl transporto priemonės dugnu buvo užkabintas važiuojamojoje dalyje esantis šulinio dangtis ir patirta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškin į patenkino visiškai.
4. Teismas nustatė, kad automobilis SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ADB (duomenys neskelbtini) transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), automobilio draudėjas trečiasis asmuo D. Č.. Važiuodamas automobiliu SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 21 d. vairuotojas automobilio dugnu kliudė šulinio dangtį ir apgadino transporto priemonę. Minėto įvykio metu padaryta žala 2 004,95 Eur, kuri ieškovės išmokėta draudėjui D. Č..
5. Konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau ir KĮ) nuostatas vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Nustatė, kad ne tik gatvė, kurioje įvyko eismo įvykis, bet ir šulinys, kurį kliudė trečiojo asmens D. Č. vairuojamas automobilis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Darė išvadą, kad atsakomybė už įvykio metu padarytą žalą trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) nekyla.
6. Nurodė, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu, tačiau nagrinėjamu atvėju savivaldybės tarybos sprendimo nebuvo. Konstatavo, kad trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas nei gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, nei ginčo šulinio valdymas Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.266 straipsnio 1 dalies prasme.
7. Teismas sprendė, kad atsakovei taikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas).
8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės pozicija, jog vairuotojas galimai nesilaikė saugaus greičio ir buvo neatidus įvykio metu, yra deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų visuma ir nustatytos įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojo didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Teismas darė išvadą, kad ieškovės patirtų nuostolių faktas ir dydis patvirtintas byloje esančiais įrodymais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 29 d. sudarė sutartį Nr. A62-189/18(3.10.21-TD2), kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą buvo perdavusi UAB (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto Pietinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (sutarties 16.11 punktas), tačiau buvo perduotas ir Pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), valdymas. Tvirtina, kad sutarties 16.11 punkte nustatyta, jog bendrovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Pietinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Nurodo, kad sutarties priedo Nr. 2 „Techninės specifikacijos“ nuostatomis, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti visą eilę specifikacijos 4 punkte numatytų darbų, kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir šioje byloje nagrinėto eismo įvykio kilusios žalos atveju. Teigia, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą veikti ne tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių, t.y. virš kelio išlindusį šulinio dangtį, todėl už žalą yra atsakinga UAB (duomenys neskelbtini).
11. Teigia, kad sudarydama sutartį, pagrįstai tikėjosi, jog UAB (duomenys neskelbtini) įgyvendins sutartyje nustatytas pareigas, nes jeigu veiks atitinkamai priešingai, kils atitinkamos pasekmės, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) privalės vykdyti jai kilsiančią atsakomybę sutartinių įsipareigojimų atžvilgiu. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra prisiėmusi įsipareigojimus už kelių valdytojui įstatymuose nustatytas teises ir pareigas, todėl ši jų valia negali būti paneigta ir privalo būti vykdoma.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ADB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė neįrodė nei gatvės, nei šulinio valdymo perdavimo fakto, todėl yra be kaltės atsakinga už žalos padarymą, kaip statinių su trūkumais valdytoja.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prašo tenkinti apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, o su skundo dalimi dėl UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybės, nesutinka.
15. Nurodo, kad sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB (duomenys neskelbtini) galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja bei galinčia būti atsakove byloje, savarankiškai atsakinga už statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Tvirtina, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teigia, kad apeliantė klaidingai nurodo, jog UAB (duomenys neskelbtini), pasirašydama sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto gatves (kiemus), nes visi sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, pateikiant specialią darbų užsakymo formą, kas patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas.
16. Nurodo, kad nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei kituose sutarties punktuose nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) yra perduodama savarankiškam rangovo valdymui. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) kelio remonto darbus atlieka tik sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė, todėl apeliantė nepagrįstai siekia išplėsti UAB (duomenys neskelbtini) prisiimtų įsipareigojimų apimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Byloje nustatyta, kad D. Č., 2020 m. sausio 21 d. vairuodamas automobilį SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ADB (duomenys neskelbtini) transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), (duomenys neskelbtini), automobilio dugnu kliudė šulinio dangtį ir apgadino automobilį. ADB (duomenys neskelbtini), išmokėjęs D. Č. draudimo išmoką, dėl kilusios žalos pretenzijas reiškė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri tvirtino, kad pagal 2018 m. spalio 29 d. sudarytą Pirkimo sutartį Nr. A62-189/18(3.10.21-TD2) gatvių valdymas pavestas atlikti UAB (duomenys neskelbtini), todėl būtent minėta bendrovė yra atsakinga už kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas tenkino draudimo bendrovės ieškinį ir žalą priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.
19. Apeliantė tvirtina, kad teismą netinkamai aiškino UAB (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytą 2018 m. spalio 29 d. Pirkimo sutartį Nr. A62-189/18(3.10.21-TD2) ir darė nepagrįstą išvadą, jog savivaldybė trečiajam asmeniu nėra perdavusi Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), valdymo. Teigia, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) nuo sutarties pasirašymo dienos turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Pietinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir / arba netinkamos gatvių ir kiemų būklės.
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė tiek materialinės, tiek procesines teisės normas, aiškino atsakovę ir trečiąjį asmenį siejančius santykius bei darė pagrįstą išvadą, jog būtent atsakovė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) faktas, vadovaujantis tiek sutarties turiniu, tiek aktualia teismų praktika, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybės dėl automobilio SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos, užvažiavus ant kelyje buvusio šulinio dangčio, nepaneigta, nes UAB (duomenys neskelbtini) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su teismo motyvais bei padarytomis išvadomis, nesikartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, nes apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ar nebuvo vertinamos.
21. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalies nuostatas atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal minėto straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas asmuo. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-186-701/2015, Nr. e3K-7-105-687/2016).
22. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, atsižvelgtina ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-11-701; Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kelio ruožas, kuriame trečiasis asmuo D. Č. patyrė žalą, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktas).
24. Atsakovė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdymo teisė perduota trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 29 d. sudarytos Pirkimo sutarties Nr. A62-189/18(3.10.21-TD2) pagrindu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neperdavė (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui valdymo teisės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties, susitarimo nuostatas, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad už transporto priemonei padarytą žalą atsakinga atsakovė.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai: 1) kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija; 2) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikšmę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta kasacinė praktika). Sutartis vadovaujantis CK 1.193 straipsnio 1 dalimi turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą.
26. Iš teismui pateiktos 2018 m. spalio 29 d. sutarties 1 punkto nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti faktiškai atliktus darbus pagal rangovo pasiūlytus įkainius, numatytus sutarties 2 priede. Sutarties 8 punkte įtvirtinta, kad darbai finansuojami iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Sutarties 16.1. punktu susitarta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką atsakovės užsakymą (sutarties 3 priedas), kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą ir kt.. Be to, numatyta, kad už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savarankiškais sprendimais (sutarties 9 punktas).
28. Įvertinus nurodytas šalių sudarytos sutarties nuostatas, matyti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) susitarė dėl nuolatinės priskirtų gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB (duomenys neskelbtini) sutartimi priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai. Sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos pagrindžia tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) priskirta tik techninės kelių (gatvių) priežiūros funkcija, o sutarties nuostatų sisteminė analizė pagrindžia aplinkybę, jog trečiasis asmuo atskirus remonto darbus iš esmės turėjo teisę atlikti tik gavęs atsakovės užsakymus. Detali užsakymo forma, numatanti objekto pavadinimą, darbų atlimo vietą, darbų pavadinimą, darbų apimtis, terminus, kt., yra sudedamoji sutarties dalis, numatyta sutarties 3 priede. Taigi greta visų sutarties nuostatų, šio užsakymo forma, jo turinys tik patvirtina, kad darbai turėjo būti atliekami tiksliai pagal nurodymus, detaliai susitariant dėl darbų atlikimo vietos, apimties, atlikimo terminų, kt., tokiu būdu nesuteikiant UAB (duomenys neskelbtini) priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendinti savarankiškai.
29. Teiginį, jog trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) buvo perduotas (duomenys neskelbtini) valdymas apeliantė grindžia ir sutarties 16.11 punkte įtvirtinta trečiojo asmens pareiga nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovę. Nurodo, kad taip įtvirtinta, jog trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Teisėjų kolegija nesutinka, jog toks sutartyje numatytas trečiajam asmeniui įpareigojimas pagrindžia perduotą gatvės valdymo faktą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia trečiajam asmeniui numatyta pareiga pati savaime nepagrindžia, kad atsakovė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymą teisę. CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo kelio (gatvės) valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisė (pvz., priėmimo - perdavimo aktas). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.266 straipsnis numato tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, tačiau nereguliuoja valdymo teisės perdavimo taisyklių. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra.
31. Sutarties 16.11 punkte taip pat įtvirtinta, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo (atsakovės), užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, akivaizdu, kad minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) atlieka pagal užsakovės (atsakovės) nurodymus ir pastarajai prižiūrint. Esant minėtiems duomenims, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliantė neturi pareigos atlyginti trečiųjų asmenų patirtos žalos.
32. Nors UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad nesutinka su žalos dydžiu, tačiau teismui nepateikti jokie duomenys, kad dėl (duomenys neskelbtini) įvykusios eismo įvykio buvo padaryta mažesnė žala nei ieškovės buvo išmokėta trečiajam asmeniui D. Č.. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) pateikė rašytinius įrodymus, kuriais pagrindė turtinės žalos dydžio apskaičiavimą ir minėti duomenys nepaneigti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas atsakovei atlyginti patirtą žalą yra pagrįstas.
33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė atsakovės atsakomybės būtinąsias sąlygas bei pagrindė prašomos priteistos žalos dydį, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
35. Duomenys apie šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas negauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.