Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-27-814/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
2-27-814/2013
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01594-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Ieškovas
T. P.
Atsakovas
K. G.
Trečiasis asmuo
D. G.
Išvadą teikia
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Dominykas Varnas, Algimantas Kolpertas
Civilinė byla Nr. 2-27-814/2013(Proceso Nr. 2-17-3-01594-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija (S) 78.2.1; 116.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei., dalyvaujant ieškovo T. P. atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovei K. G. (buv. P), atsakovės atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, trečiajam asmeniui D. G., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį, atsakovei K. G. (buv. P), trečiajam asmeniui D. G., institucijai teikiančiai išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (pakeitęs ieškinio pagrindą), prašo teismo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1333-737/2011 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį, nes: 1) ieškovas buvo laikinai nedarbingas ir dabar jau vėl dirba ir turi teisę gauti darbo pajamas, dėl to jo sūnui 2012-10-20 teismo sprendimu priteista išlaikymo suma gali būti mažintina ne nuolatinai, o tik jo nedarbingumo laikotarpiu pagal jau nurodytus argumentus ir paskaičiavimus; 2) atsakovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, nes ji 2012-07-05 sudarė naują santuoką su trečiuoju asmeniu D. G., sutuoktinis gauna didelį atlyginimą, jie 2012 m. rugsėjo mėnesį įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą; 3) šalių sūnaus E išlaikymui atsakovė teigia išleidžianti 1 763 Lt per mėnesį, tačiau atsakovės teigimu, dalį iš šios sumos pirktų prekių išmeta (pvz. sugedusi nepanaudotą maistą), dalis prekių yra sezoninio pobūdžio, be to, neaišku, ar atsakovė sūnaus poreikiams išleidžia jos nurodytą pinigų sumą, ir nustatyti, kad T. P. privalo mokėti pirmiau minėtam savo nepilnamečiui sūnui E 345 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą materialinį išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad minėtu teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi jie buvo susitarę dėl ieškovo mokamo išlaikymo sūnui E po 690 Lt kas mėnesį nuo sutarties sudarymo iki sūnaus pilnametystės. Be to, šia sutartimi buvo aptarta, kad jų su atsakove skolą kreditorei J. G. po santuokos nutraukimo mokės vienas ieškovas, išmokėdamas šias sumas lygiomis dalimis kas mėnesį per 3 kalendorinius metus. Jis kas mėnesį iki pilno atsiskaitymo perveda į J. G. sąskaitą po 222,22 Lt 194,44 EUR. Sutarties pasirašymo metu ieškovas dirbo Vokietijoje – prižiūrėjo arklius jų auginimo bendrovėje. Jo darbo užmokestis per mėnesį 700 EUR. Sūnaus išlaikymui ir bei skolos mokėjimui pervesdavo 200 EUR ir 260 EUR, jam pragyvenimui liekanti dalis -240 EUR. Tačiau 2012-05-02 ieškovui Liubeko miesto (Vokietija) ligoninėje buvo operuoti raiščiai po anksčiau patirtos peties traumos. Iki operacijos jis jau nedirbo daugiau nei mėnesį. Dar iki operacijos ieškovo prarastas darbingumas atsistatė tik po daugiau kaip 6 mėnesių. Pagal Vokietijos įstatymus, tapus nedarbingu, jam mokama 546 EUR dydžio pašalpa. Atsižvelgiant į tai, kad po patirtos traumos ieškovo turtinė padėtis pablogėjo ir jis negali mokėti sūnui priteisto pilno išlaikymo dydžio, o iš gaunamos pašalpos sūnui gebėtų mokėti 100 EUR, tai yra 345 Lt dydžio išlaikymą. Nurodė, kad atskaičius išlaikymą sūnui (100 EUR) ir skolą kreditorei (260 EUR), jam pragyvenimui liekanti dalis tokiu būdu būtų 186 EUR. Sumažėjus pajamoms ieškovas tikisi išsiversti su 180-190 EUR.

Ieškovo nuomone, šios ieškinyje nurodytos trys aplinkybės yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimu nustatytą sūnui 690 Lt dydžio teiktiną išlaikymą. Taip pat nurodė, jog iki 2012-05-02 operacijos ieškovo prarastas darbingumas atsistatė tik daugiau kaip po 6 mėnesių. Tačiau šiuo metu ieškovas ir vėl nedirba, kadangi patirta trauma vėl atsinaujino, tai yra ieškovas traumą patyrė antrą kartą. Dėl to jo pajamos tampa nestabilios (II tomas, b. l. 105-107).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Savo nesutikimą grindė tuo, kad nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo praėjo nedidelis laiko tarpas, naujų esminių aplinkybių nėra, ieškovo liga yra laikino pobūdžio, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad bus nedarbingas ilgą laiką. Nurodė, kad ji šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas mėnesį gauna 149 Lt. Jos darbas ribotas, nes reikia prižiūrėti sergantį vaiką. Sūnus lanko sportinių šokių grupę, kas mėnesį už treniruotes moka 60 Lt. Vaiko sveikatai yra būtina jį skatinti bendrauti su kitais vaikais, lankyti užsiėmimus. Sūnaus sveikata išliko ta pati, kokia buvo ir santuokos nutraukimo metu. Vaikas lanko lopšelį-darželį, kur kasdieną už jo priežiūrą mokama po 6 Lt. Nuolat sūnų veža į vaikų reabilitacijos ligoninę esančią Kaune, kur sūnui teikiamos logopedo, psichologo paslaugos. Mano, kad jos turtinė padėtis sunkesnė nei ieškovo, be to, skolas kreditoriams pagal sutartį moka tiek ji, tiek ieškovas lygiomis dalimis (I tomas, b. l. 54-57). Ieškovui pakeitus faktinį ieškinio pagrindą, atsiliepime atsakovė su ieškiniu taip pat nesutiko pirminiame atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad jos sutuoktinio D. G., kuris yra kariškis, gaunamas atlyginimas negali būti naudojamas šalių sūnaus išlaikymui, nes tai jos ir ieškovo pareiga. Ji su sutuoktiniu įvertino jų šeimos pajamas ir įsigijo išsimokėtinai nekilnojamąjį turtą tikėdami, kad ieškovas teiks sūnui pastovų išlaikymą po 690 Lt kiekvieną mėnesį. Tokiu būdu mažesnis iš tėvo sūnui teikiamas išlaikymas iš esmės pakenktų vaiko interesams, tuo labiau, kad vaiko poreikiai specialūs. Ji laukiasi kūdikio, todėl jų su trečiuoju asmeniu šeimos poreikiai artimiausiu metu padidės. Be to, atsakovės motina, kuri yra ieškovo kreditorė, sutinka laikinai atleisti ieškovą nuo eilinių įmokų mokėjimo ir nereikalaus delspinigių. Patikslino, kad už sūnaus užsiėmimus sportinių šokių grupėje moka po 80 Lt. Ieškovo ieškinį prašo atmesti (III tomas, b. l. 1-5).

Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Ieškovo atstovas advokatas Dominykas Varnas (2011-08-26 Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K67-2011 (D), I tomas, b. l. 4) teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas dvigubai sumažinti šalių sūnui teikiamo 690 Lt išlaikymo sumą, kadangi jis tapo nedarbingas ir tai atsiliepė jo gaunamoms pajamoms. O būtent – jo darbo užmokestis 700 EUR, tačiau 5 mėnesius būdamas nedarbingas vidutiniškai per mėnesį jis gavo tik 640 EUR. Grįžus į darbą jo užmokestis nepakito, uždirbo 700 EUR, tačiau tai truko tik vieną mėnesį, nes nuo 2012-12-13 ieškovas vėl turėjo nedarbingumą ir jam buvo mokama analogiško dydžio socialinė pašalpa. Šiuo metu ieškovas darbingas, turėjo dirbti, tačiau iš ieškovo gauta informacija, jog jis atleistas iš darbo. Ieškovas per Kalėdas buvo atvykęs į Lietuvą, aplankė sūnų, kurį myli, nors darbdavys stengėsi sudaryti kliūtis jam atvykti. Neatmestina galimybė, kad darbdavys ieškovą dėl to atleido iš darbo. Ieškovas dabar ketina grįžti į Lietuvą ir čia ieškotis darbo. Tačiau jo trauma rimta, jos pasekmes ieškovas jaus ir vėliau. Ieškovo išsilavinimas profesinis –statybininkas, todėl nėra galimybės kalbėti apie ieškovo uždarbius ir darbo vietas Lietuvoje, ar kitur. Tai yra nuo kreipimosi ieškiniu į teismą, ieškovo finansinė padėtis tik blogėjo. Ieškovui nutraukiant santuoką su atsakove įsipareigoti sūnui teikti 690 Lt dydžio išlaikymą bei prisiimti įsipareigojimus atsiskaityti su kreditore, kuri yra atsakovės motina, leido jo tuometinė turtinė padėtis. Pablogėjus jo turtinei padėčiai, jis savo įsipareigojimų minėtai kreditorei keisti negali, nes tas sumas ankščiau ar vėliau turės išmokėti. Ieškovas kitų išlaikytinių neturi, jam nuosavybės teise priklauso dalis namo (bendra dalis su savo motina), kitų kreditorinių įsipareigojimų, išskyrus pirmiau minėtą atsakovės motinai, neturi. Ieškovui kreipusis į teismą paaiškėjo ta aplinkybė, jog 2012-07-05 atsakovė sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu, be to, atsakovė įsidarbino. Todėl, atsižvelgiant į atsakovės sutuoktinio gaunamas pajamas, atsakovės gaunamą uždarbį ir į tai, kad jų, kaip sutuoktinių, gaunamos pajamos yra lygios, be to, santuokoje jie įsigijo brangaus nekilnojamojo turto, laiko, kad atsakovės turtinė padėtis yra pagerėjusi. Atstovo paskaičiavimu, atsakovei, kaip sutuoktinei kas mėnesį šeimos gaunamų pajamų tenkanti dalis yra 2 202,00 Lt. Tuo tarpu nutraukiant santuoką su ieškovu atsakovė tokių savarankiškų pajamų neturėjo. O šalių sūnaus poreikiai per tą laikotarpį nepasikeitė. Padidėjusių sūnaus poreikių atsakovė neįrodė. Ieškovo atstovas paaiškino, kad kad šalių pajamos yra apylygės, ieškinį palaikė iš dalies, nurodė, kad šalys kiekviena savo sūnui kas mėnesį turėtų teikti po 500 Lt išlaikymą, todėl nagrinėjamoje byloje ieškovo pareigos dydis ir apimtis, mano, turėtų būti ne 345 Lt, o 500 Lt. Taip pat nurodė, kad ieškinys paduotas praėjusių metų liepos mėnesį, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ieškovas neišgalėdamas mokėti vaiko išlaikymui perveda po 345 Lt (iki to laiko mokėjo pilną sumą), tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis pagerėjo nuo 2012 m. liepos mėnesio, todėl yra įmanoma nustatyti, jog (6 mėnesiai nuo liepos mėnesio praėjo), kad 6 mėnesius į ateitį nuo teismo sprendimo paskelbimo ieškovas moka sūnui išlaikymą po 345 Lt, likusius laikotarpius iki vaiko pilnametystės ieškovas moka po 500 Lt. Baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas sūnui daugiausia gali mokėti 400 litų. Atstovo manymu, išlaikymo sumą reikia mažinti atsižvelgiant į vaiko poreikius (III tomas, b. l. 63-69).

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė K. G. (buv. P) ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepimuose į ieškinį nurodytais argumentais. Atsakovė papildomai paaiškino, kad kasmėnesines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro 1 800 Lt ir jas detalizavo: 225,78 Lt daržovėms, 313,72 Lt higienos prekėms – pragyvenimui (tepaliukai nuo uodų įkandimo, nuo erkių, uodų, ta suma išdalinta 12 mėnesių), 257,92 Lt išlaidos aprangai, apavui - išdalinta mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lanko sportinių šokių klubą, todėl reikia siūti sportinius rūbus, pirkti batelius; 449,55 Lt ugdymo prekėms, kurias sudaro lakas plaukams, plaukų želė (šios priemonės būtinos, dalyvaujant šokių varžybose), sąsiuviniai, rašikliai, pieštukai, piešimo popierius, spalvotas popierius, kartonas. Vaikui specialūs poreikiai nenustatyti, tačiau vaikas serga lengvu autizmu. Ši liga sūnui diagnozuota 2009 m., nutraukiant santuoką ieškovas apie tai žinojo. Vaikas labai nervingas, išrankus maistui ir tai susiję su labai didelėmis išlaidomis. Vaikas vaistų nevartoja, minėtos vaiko ligos gydymui vaistų nėra. Gydymas - tai lankymasis pas gydytojus, psichologą, logopedą. Vežamas per savaitę du kartus ir daugiau logopedo, psichologo konsultacijoms, kurios nemokamos. Važiuoja savo automobiliu. Tai užima ir laiko, tenka pirkti kurą, reikia atsiprašyti iš darbo, pasiruošti kelionei. Vaistams išlaidos -91,36 litai. Dabar vaikas serga plaučių uždegimu, pirko antibiotikus, kurių kaina 29 litai. Vaiko maistui išleidžia 425,34 litus, nes jam reikalingas įvairus maistas. Mokestis už darželį apie 120 litų, už šokių treniruotes – 80 Lt. Vykstant į varžybas mokamas 25 Lt startinis ir 10 Lt įėjimo mokestis. Į varžybas stengiasi nuvykti bent du kartus per mėnesį. Patikslino, kad išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra 1763,60 litai. Jos kiekvieną mėnesį kinta. Atsakovės darbo užmokestis - apie 600 litų per mėnesį. Turi automobilį, jis įsigytas už tėvų dovanotus pinigus. Jai padeda jos sutuoktinis, kuris prisideda tiek prie sūnaus auklėjimo, tiek prie išlaikymo, tiek vaiko ligos atveju. Tačiau palaiko atsiliepime nurodytą poziciją, kad tik tėvai privalo išlaikyti vaikus ir jiems teikti išlaikymą. Gruodžio 22-23 dienomis buvo atvykęs buvęs sutuoktinis T. P.. Jis su vaiku praleido po dvi valandas, sūnui atvežė žaislą - malūnsparnį, davė pinigėlių. Per pusantrų metų tėvas tik kartą aplankė sūnų. Ieškovas prie vaiko auklėjimo neprisideda. Mano, kad jos turtinė padėtis nuo santuokos nutraukimo su ieškovu momento pagerėjo tik tiek, kad per tą laikotarpį ji įsidarbino. Susiradus darbą, vaiką prižiūrėti jai padėjo jos mama. Atsakovės išsilavinimas aukštasis universitetinis, specialybė – sociologija. Jos gaunamas atlyginimas nedidelis. Dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Ieškojo darbo internetu, klausinėjo pažįstamų, buvo registruota darbo biržoje. Taip pat mano, kad gal iš dalies jos materialinė padėtis pagerėjo dėl to, kad naujoje santuokoje įsigijo nekilnojamojo turto, tačiau už tai abu su sutuoktiniu moka kreditą bankui. Kreditą ėmė abu, bankui kas mėnesį moka 1360 litų dydžio įmoką, kuri yra atskaičiuojama iš sutuoktinio darbo užmokesčio. Apie tai, kad ieškovas turėjo traumą ir buvo nedarbingas sužinojo tik teismo metu. Ieškovas jai buvo minėjęs, kad jam blogai ir prašė sumažinti mokamo išlaikymo dydį. Ji sutiko palaukti sakydama, kad atsistačius darbingumui viską sumokės. Tai buvo 2012 m. birželio - liepos mėnesiais.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo D. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas skirtas jo ir jo žmonos poreikiams tenkinti, naudojamas jų bendru sutarimu, jis susijęs su būsto paskolos dengimu. Dirba Lietuvos kariuomenėje, jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius apie 3700 litų. Sumokėjus įmoką bankui jiems pargyvenimui liekanti suma - apie 2400 litų. Ikivedybinės, povedybinės sutarties su sutuoktine nėra sudarę. Mano, kad jo atlyginimas neturėtų būti naudojamas žmonos vaiko išlaikymui, nors paskutinius pusę metų jis prie to stipriai prisideda, nes ieškovas sumažino išmokas atsakovei. Atsakovė savo sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 1763 litus. Ieškovas nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio vaiko išlaikymui moka 345 litus, apie 600 litų skiria žmona, bendra suma 1035 litai vaikui. Savo visą gaunamą uždarbį atsakovė išleidžia vaikui. Realiai vaikui išleidžiama 1 700 litų. Visą kitą kompensuoja jis. Patvirtino, kad dalis maisto, nupirkta sutuoktinės sūnui, dažnai sugenda ir yra išmetama. Taip pat nurodė, kad ieškovas su sūnumi bendrauja kiek jis pats nori, trukdymų nei iš jo, nei iš žmonos pusės nėra. Su vaiku ieškovas bendrauja per SKYPE, telefonu.

Liudytoja Z. P. parodė, kad ieškovas yra jos sūnus, atsakovė – marti. Ieškovui išvykus Į Vokietiją su sūnumi ne labai leidžiama bendrauti, atsakovė stengiasi trukdyti. Jai su anūku atsakovė taip pat neleidžia matytis sakydama, kad po bendravimo su ja vaikas blogai jaučiasi. Jos sūnaus ir anūko tarpusavio bendravimas šiltas. Ieškovui dabar sunku, liga atėmė sveikatą. Buvo laikas, kad manė, jog teks sūnui padėti. Jos pajamas sudaro 550 Lt pensija. Prie anūko išlaikymo neprisideda. Apie anūko ligą žino.

Liudytoja J. G. parodė, kad atsakovė – jos dukra, ieškovas – buvęs žentas. Anūkui 2009 m. buvo pripažintas autizmas. Jam būtina ypatinga priežiūra, jo negalima palikti vieno, jo veiksmai nevalingi. Su anūku daug dirba gydytojai, psichologai, neurologai. Vaikas vežiojamas pas gydytojus. Gydymas nekainuoja, kainuoja tik kelionė. Anūkui perkami vaistai nekompensuojami. Pagal sutartį dukra jai dar skolinga 6 824 EUR, įnešusi tik 260 Lt. Sutiktų, kad ieškovas mokėtų išlaikymą vaikui, o skolos palauktų, už skolą ieškovui neskaičiuotų delspinigių.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad kad motinos šeimoje vaikui sudarytos tinkamos jo amžių ir poreikius atitinkančios gyvenimo ir buities sąlygos (I tomas b. l. 51-53).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškinio aišku, jog ieškovas patyrė traumą, tačiau ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas yra pilnai darbingas. Ieškovas yra atleistas iš darbo, tačiau neaišku, ar jis ėmėsi priemonių darbui susirasti. Todėl nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė, materialinė padėtis tikrai pablogėjo, atsižvelgiant į vaiko interesus, mano, kad ieškinys atmestinas ir paliktinas ankstesnis išlaikymas, kurį ieškovas nutraukiant santuoką sutiko sūnui teikti įvertinęs savo finansines galimybes. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus turi specialių poreikių (serga lengvu autizmu), šio vaiko materialiniai poreikiai didesni nei vidutiniai. Tačiau mano, kad atsakovės nurodyta sūnaus poreikiams išleidžiama 1 700 Lt suma didoka, nes atsakovės pajamos mažos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis E. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra šalių sūnus. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-10-20 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1333-737/2011, nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutarimu (III tomas b. l. 54-55). Tuo pačiu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu nepilnamečio šalių sūnaus E. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina K. P., o 6 punktu T. P. įsipareigojo mokėti sūnui Emilijui 690 Lt dydžio materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sutarties sudarymo iki sūnaus pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti K. P.. Sutarties 9 punktu buvę sutuoktiniai susitarė, kad jų bendrus skolinius įsipareigojimus J. G., kurie sudaro 8000 Lt ir 7000 Eurų, po santuokos nutraukimo vykdys vienas T. P., išmokėdamas šias sumas lygiomis dalimis kas mėnesį per 3 kalendorinius metus nuo sprendimo nutraukti šalių santuoką įsiteisėjimo dienos, o praleidus skolos dalies grąžinimo terminą ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, už kiekvieną pradelstą mokėti dieną jis įsipareigoja sumokėti J. G. 0,02 procento dydžio delspinigius per dieną nuo pradelstos mokėti sumos, o jei skolos dalies grąžinimo terminą praleidžia ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, J. G. turi teisę pareikalauti visą pradelstą grąžinti skolą sumokėti iš karto ir susitarimas dėl šios skolos išdėstymo netenka galios; kitą 6 924 EUR savo asmeninę skolą J. G. grąžina asmeniškai K. P.. Ieškovas iki 2012 m. liepos 31 mėn. į atsakovės sąskaitą vaiko išlaikymui pervesdavo po 200 EUR, o kreditorei J. G. – 260 EUR (I t. b. l. 19-20, 75-102). Ieškovo atstovo paaiškinimu nustatyta, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ieškovas vaiko išlaikymui perveda po 345 Lt. Šlėzvigo-Holšteino Universitetinės ligoninės ekspertize išrašant (vertimas į lietuvių kalbą) nustatyta, kad dar nuo 2011 m. liepos mėnesio ieškovas skundėsi jį kamuojančiais dešiniojo peties sąnario srityje skausmais, to priežastis – trauma (2011-08-29) ieškovui dirbant arklių prižiūrėtoju, o panašiems simptomams išliekant, 2012-03-26 buvo atliktas ambulatorinis tyrimas ir ieškovui minėtoje ligoninėje laikotarpiu nuo 2012-05-02 iki 2012-05-10 buvo taikytas stacionarus gydymas, diagnozė – dešiniojo peties ilgosios dvigalvio raumens (bicepso) sausgyslės pažeidimas (uždegimas), gydytojo specialisto išvadoje, be kito, nurodyta, kad nedarbingumas, ko gero, tęsis artimiausias 6-8 savaites (I tomas, b. l. 15-18). Minėtos ligoninės teismui adresuotu raštu (vertimas į lietuvių kalbą) papildomai prie minėto nustatyta, kad išleidimo metu iš ligoninės pacientas (T. P.) nebuvo pilnai pasveikęs, dėl sužeidimo negalima atmesti įtakos tolesniam paciento darbingumui, tačiau kiek truks ilgalaikė darbingumui padaryta žala, gydytojai specialistai negali įvertinti (III tomas, b. l. 12-13). BGSW (Profesinio valstybinio draudimo stacionaraus tolesnio gydymo, tai yra gydančio gydytojo) 2012-10-18 detalia medicinine išrašymo ataskaita (vertimas į lietuvių kalbą) nustatyta, kad T. P. leidžiama užsiimti paskutiniąją jo vykdytina veikla – dirbti arklių prižiūrėtoju, gydytojų ir terapeutų, ypač darbo terapeuto nuomone, jis gali vėl pradėti pilnai vykdyti savo veiklą, tai buvo aptarta su T. P. ir gautas jo pritarimas (II tomas, b. l. 23-28). Bruto ir neto pajamų ataskaitomis (vertimai į lietuvių kalbą) nustatyta, kad iki 2012 m. balandžio mėn. ieškovui mokamas 700,00 EUR dydžio darbo užmokestis 2012-05-18 nutrauktas ir mokama piniginė pašalpa, išmokama susirgus/gydantis (I t. b.l. 21-40). Ligonių kasos (AOK NORDWEST) pažyma apie išmoką susižeidusiajam (vertimas į lietuvių kalbą) nustatyta, kad ieškovas nuo 2012-05-18 iš ligonių kasos gauna 23,33 EUR dydžio išmoką (neatskaičius mokesčių), o atskaičius socialinį draudimą jis per dieną gauna 20,63 EUR (I tomas, b. l. 41-42). Minėtos ligonių kasos ieškovui adresuotais pranešimais apie pinigų išmokėjimus bei 2012-10-15 raštu (vertimai į lietuvių kalbą) nustatyta, kad skirtingais etapais iš viso nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir profesinės ligos pašalpa ieškovui buvo pervedama laikotarpiu nuo 2012-05-18 iki 2012-10-21, iš viso pervesta – 3 197,65 EUR (I tomas, b. l. 43-46, II tomas 21; III tomas, b. l. 17-19). Bruto ir neto pajamų ataskaita už 2012 m. gruodžio mėn. (vertimas į lietuvių kalbą) nustatyta, kad ieškovui išmokėtas 700 EUR dydžio atlyginimas (III tomas b. l. 14-16). Nuo 2012-11-19 iki 2012-12-09 ieškovas tapo vėl nedarbingas – arklys traumavo sugijusį petį (II tomas, b. l. 90-95, 113-114). 2012-12-20 darbdavio ieškovui adresuotu pranešimu nustatyta, kad darbdavys ieškovą informuoja apie tai, jog nutraukia darbo santykius pagal terminą 2013-01-15, nes ieškovas pasitraukė iš darbo nepranešęs ir išvažiavo atostogų be leidimo (III tomas, b.l. 59). 2012-09-05 išrašu iš medicininių dokumentų nustatyta, kad E. P. diagnozuotas lengvas autizmas, kalbos ir komunikacijos sutrikimas; Kauno sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose 2012-11-30 vaikui darytas galvos smegenų tyrimas, laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2012-11-30 atsakovei išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko E. P. slaugymui (I tomas, b. l. 58; II tomas b. l. 116-118 ). Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ 2012-09-28 raštu Nr. 243 nustatyta, kad E. P. 2012-05-23 konsultuotas vaikų neurologo, nustatyta diagnozė: Lengvo laipsnio autizmas (F84.0), skirta ambulatorinė habilitacija, tai yra logopedo, psichologo užsiėmimai (buvo 10 kartų, paskutinį kartą – 2012-08-31), habilitacija tęsiama, teikiamos paslaugos nemokamos (I tomas, b. l. 65). E. P. nuo 2012-09-01 lanko Jonavos vaikų lopšelį - darželį „Lakštingalėlė“, 4-ą mišrią priešmokyklinio ugdymo grupę, už maitinimą lopšelyje – darželyje mokama 6 Lt dienai (I tomas, b. l. 59). Taip pat vaikas lanko sportinių šokių klubą „BONUS“, 2012 metais treniruotės kainavo 60 Lt (I tomas, b. l. 60), o 2012-11-14 raštu nurodyta, kad treniruočių mokestis – 80 Lt (I tomas, b. l. 34) . Atsakovės Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovės šeimoje vaikui sudarytos tinkamos jo amžių ir poreikius atitinkančios gyvenimo ir buities sąlygos (I tomas, b. l. 53). Atsakovės sudarytoje sūnaus E. P. poreikių skaičiavimo lentelėje Nr. 1 nurodyta, kad iš viso vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį išleidžiama 1 763,66 Lt, iš jų: daržovės ir vaisiai – 225,78 Lt, higienos prekės ir išlaidos pragyvenimui – 313,72 Lt, apranga ir apavas – 257,92 Lt, Ugdymo prekės – 449,95 Lt, gydymo išlaidos – 91,36 Lt, maistas – 425,34 Lt (II tomas, 29 -32 p.), minėtas išlaidas atsakovė įrodinėja į bylą pateiktais mokėjimo kvitais (II tomas, b. l. 120-139). Lietuvos Respublikoje, VSDFV duomenimis, ieškovas nedirba (II tomas, b. l. 6), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (I tomas, b. l. 113), ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu Jonava, Šviesos g. 10, ir tuo pačiu adresu esančių ½ dalis gyvenamojo namo ir pastatų (I tomas, b. l. 114-118). Ieškovas Vokietijoje nekilnojamojo turto bei savo vardu registruotos transporto priemonės neturi (II tomas, b. l. 17-20). Atsakovė nuo 2012-08-28 dirba UAB „Jonavos VARA ir Ko“ gamybos vadove, darbo užmokestis – 788,82 Lt neatskaičius įmokų (I tomas b. l. 61, 105-106, II tomas b. l. 27-29). Atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (I tomas, b. l. 67). Atsakovei kartu su sutuoktiniu D. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu Jonava, Kėdainių g. 20, bei tuo pačiu adresu esantis gyvenamasis namas bei pastatai, įsigijimo pagrindas 2012-09-14 Pirkimo-pardavimo sutartis (I tomas b. l. 68, 107-112, II tomas b. l. 35-50), jų pirkimui iš banko paimtas kreditas (II tomas b. l. 58-67). Atsakovės sutuoktinio trečiojo asmens D. G. kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis - apie 3 834,00 Lt (III tomas, b. l. 2-24).

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, dėl šių priežasčių teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyje dėl išlaikymo dydžio ir formos neįgyja res judicata galios. Todėl per tam tikrą laikotarpį pakitus tiek tėvų galimybei teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiams, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu/ieškiniu pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką ne kartą yra konstatavęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas kiekvienu atveju, spręsdamas, ar yra pagrindas keisti išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. Baranauskas, bylos Nr. 3K-3-369/2003; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/ 2008; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai.

Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. U., bylos Nr. 3K-3-628/2006). Taip pat minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas, kad vaiko išlaikymas negali būti dažnai keičiamas. Tai reiškia, kad vaiko tėvai privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti bei užtikrinti išlaikymo stabilumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys, įvertinusios jų nepilnamečio vaiko poreikius ir savo galimybes, klausimą dėl ieškovo teiktino sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio išsprendė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kuri buvo patvirtinta teismo 2011-10-20 sprendimu. Pagal šią sutartį E gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o ieškovas savo ruožtu įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis 690 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki E pilnametystės. Tačiau nepraėjus vieneriems metams po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2012-06-29 ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ieškinio pagrindu nurodydamas tai, kad jis šiuo metu dėl patirtos traumos ir operacijos yra nedarbingas, todėl iš gaunamos pašalpos jis sūnui gebėtų mokėti tik pusę dydžio, tai yra 345 Lt dydžio išlaikymą. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas ieškinio pagrindą pakeitė nurodydamas tris aplinkybes: 1) kadangi ieškovo darbingumas atsistatė, jis vėl dirba ir turi teisę gauti darbo pajamas, dėl to jo sūnui 2012-10-20 teismo sprendimu priteista išlaikymo suma gali būti mažintina ne nuolatinai, o tik jo nedarbingumo laikotarpiu pagal jau nurodytus argumentus ir paskaičiavimus; 2) atsakovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo, nes ji 2012-07-05 sudarė naują santuoką su trečiuoju asmeniu D. G., sutuoktinis gauna didelį atlyginimą, jie 2012 m. rugsėjo mėnesį įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą; 3) šalių sūnaus Emilijaus išlaikymui atsakovė teigia išleidžianti 1 763 Lt per mėnesį, tačiau atsakovės teigimu, dalį iš šios sumos pirktų maisto prekių tenka išmesti (pvz. sugedusi nepanaudotą maistą), dalis prekių yra sezoninio pobūdžio, be to, neaišku, ar atsakovė sūnaus poreikiams išleidžia jos nurodytą pinigų sumą. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad iš ieškovo gavo informaciją, jog jam darbdavys įteikė pranešimą apie atleidimą iš darbo, todėl nurodė, kad nuo kreipimosi ieškiniu į teismą, ieškovo finansinė padėtis tik blogėjo.

Ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą – sūnui E teiktino 690 Lt dydžio išlaikymą sumažinti iki 345 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš pradžių palaikęs minėtą reikalavimą, pakeitė poziciją, nurodydamas, kad optimalus vaikui priteistino išlaikymo dydis būtų 500 Lt, o baigiamosiose kalbose nurodė, kad ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad yra šiuo metu bedarbis, sūnui gebėtų mokėti ne didesnį kaip 400 Lt dydžio išlaikymą.

Kaip minėta, vienas iš pagrindų reikalauti sumažinti išlaikymo dydį yra tėvo (motinos), teikiančio išlaikymą, esminis turtinės padėties pablogėjimas (CK 3.201 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškovo pareiga šioje civilinėje byloje yra pirmiausia įrodyti, jog jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės ir dėl to jis negali toliau teikti tokio išlaikymo vaikui, kuris buvo nustatytas teismo patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo padarinių sutartyje (LR CPK 178 str.). Kaip matyti iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo teisme metu atsistačius ieškovo darbingumui, jis ieškinį grindė kitais, nei finansinės padėties pablogėjimo pagrindais, tačiau gavus pranešimą iš darbdavio apie atleidimą iš darbo, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė aplinkybę, kad ieškovo finansinė padėtis po teismo 2011-10-20 sprendimo laipsniškai blogėjo.

Ieškovo paaiškinimu, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, nutraukiant santuoką su atsakove, ieškovas dirbo užsienio valstybėje Vokietijoje (arklių prižiūrėtoju), jo darbo užmokestis buvo 700 EUR. Ieškovo vertinimu, jos buvo pakankamos mokėti sūnui išlaikymą (200 EUR), 260 EUR skolą bendrai su buvusia sutuoktine kreditorei (Sutarties 9 p.) ir 240 EUR pragyvenimui. Tačiau 2012-05-02 jam ligoninėje (Vokietijoje) išoperavus peties raiščius (priežastis –2011-08-29 trauma darbo vietoje prižiūrint arklius), ieškovui nuo 2012-05-02 iki 2012-05-10 buvo taikytas stacionarus gydymas, jis buvo nedarbingas ir laikotarpiu nuo 2012-05-18 iki 2012-10-21 jo gaunamas pajamas sudarė socialinė pašalpa. Minėtu laikotarpiu Ligonių kasa (AOK NORDWEST) ieškovui pervedė 3 197,65 EUR. Iš pirmiau minėtos ligonių pažymos matyti, kad atskaičius socialinį draudimą, ieškovas per dieną gavo 20,63 EUR. Esant nurodytoms aplinkybėms, nedarbingumo laikotarpiu, ieškovo kasmėnesines pajamas sudarė apie 627 EUR ((3 197,65 EUR - 20,63 EUR x 3 d.) : 5 mėn.). Tai yra 73 EUR mažiau, nei ieškovui esant darbingam ir gaunant darbo užmokestį (700 EUR). Iš gydančio gydytojo 2012-10-18 detalios medicininės išrašymo ataskaitos matyti, kad pasibaigus gydymui ieškovui buvo leidžiama užsiimti paskutiniąją jo vykdytina veikla – dirbti arklių prižiūrėtoju, gydytojų konstatuota, kad jis gali vėl pradėti pilnai vykdyti savo veiklą, tai buvo aptarta su pačiu T. P. ir gautas jo pritarimas. Todėl, kaip matyti, atsistačius darbingumui, ieškovas grįžo į darbą, už 2012 m. gruodžio mėn. ieškovui vėl buvo išmokėtas darbo užmokestis. 2012-11-19 iki 2012-12-09 ieškovas dėl traumos vėl buvo nedarbingas. Ieškovo atstovo paaiškinimu, ieškovas šiuo metu darbingas, tačiau įteiktas 2012-12-20 darbdavio pranešimas apie atleidimą 2013-01-15 iš darbo.

Pirmiau minėtos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad daugiau kaip per vienerius metus po santuokos nutraukimo ieškovo pajamos kito ir iš tiesų buvo mažesnės. Tai yra pirmus šešis mėnesius jos buvo stabilios (700 EUR), iš jų jis galėjo teikti išlaikymą sūnui, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, išlaikyti save. Nuo 2012 metų gegužės mėnesio dėl sveikatos būklės, esant nedarbingam, ieškovo pajamos apie penkis mėnesius sumažėjo apie 73 EUR per mėnesį. Darbingumui atsistačius ieškovas grižo į darbą ir vieną mėnesį gavo ankščiau mokamo dydžio darbo užmokestį (700 EUR), tačiau dėl sveikatos būklės ieškovas vėl apie 20 dienų buvo nedarbingas. Nedarbingas ieškovas buvo dėl darbe patirtos traumos (prižiūri arklius), o vėliau – dėl darbe atsinaujinusios traumos. Todėl laikytina, kad ieškovo pajamos sumažėjo ir buvo nestabilios dėl objektyvių, ne nuo ieškovo valios priklausančių priežasčių. Tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti tai, kiek dideli buvo pajamų svyravimai ir, ar ieškovas, sūnui teikdamas pilną išlaikymą, dėl finansinės padėties nestabilumo negalėjo tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir tuo būtų pažeistas proporcingumo principas. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, įvertinat tai, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl esant nestabiliai tėvų (ar vieno iš jų) finansinei padėčiai, pirmiausia turi būti stengiamasi užtikrinti vaiko išlaikymo stabilumą, nes vaiko išlaikymas negali būti dažnai keičiamas. Tačiau, kaip matyti, ieškovas savo laikinai ir ne iš esmės pablogėjusią finansinę padėtį nutarė pagerinti būtent vaiko sąskaita, teismui pareikšdamas ieškinį dėl 1/2 dalimi (kai jo poreikiams liekanti suma sumažėjo 1/3 dalimi) sumažinimo iš jo sūnui teiktino materialinio išlaikymo. Taip pirmesniais laikydamas savo poreikius bei įsipareigojimus kreditorei, kuri, kaip matyti, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovui siūlė įvairius kompromisinius variantus dėl ieškovo prievolės jai, sudarant ieškovui sąlygas pirmiausia mokėti išlaikymą vaikui. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog ieškovui nurodžius savo pablogėjusią padėtį, ji taip pat taip siūlėsi palaukti dėl sūnui mokėtino išlaikymo, kol jo finansinė padėtis pagerės. Tačiau ieškovas šių pasiūlymų nepriėmė ir bylos nagrinėjimo teisme metu tikslingai siekė sūnui teiktino išlaikymo dydžio sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pirminiame ieškinyje, kurio pagrindu buvo nurodyta jo dėl sveikatos būklės pablogėjusi finansinė padėtis, buvo nurodęs, jog darbingumui atsistačius, jis vėl sūnui teiks pilną išlaikymą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo darbingumui atsistačius (gydančio gydytojo 2012-10-18 medicininė išrašymo ataskaita), ieškovas, reikšdamas tapatų reikalavimą, ieškinio pagrindą pakeitė kitomis, ne su jo finansinės padėties pablogėjimu susijusiomis aplinkybėmis (teisme gauta 2012-12-12; II tomas, b. l. 105).

Nors į bylą pateikti duomenys, kad atsinaujinus traumai, laikotarpiu 2012-11-19 iki 2012-12-09 ieškovas buvo nedarbingas, tačiau duomenų, kad jis po to, dėl netekto darbingumo, nebegali dirbti ir gauti pajamas byloje nėra. Todėl sprendimo priėmimo metu laikytina, kad ieškovas yra darbingas. Šią aplinkybę taip pat posėdžio metu patvirtino ir jo atstovas. Į bylą pateikti duomenys, kad 2012-12-20 darbdavio ieškovui adresuotu pranešimu, ieškovas informuojamas, jog 2013-01-15 su ieškovu nutraukiami darbo santykiai, dėl to, kad ieškovas pasitraukė iš darbo nepranešęs ir išvažiavo atostogų be leidimo, tai yra ieškovas yra bedarbis. Teismas atsižvelgdamas į ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą sprendžia, jog ieškovas darbą prarado dėl nerūpestingumo, ir tokiais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pasisakydamas šiuo klausimu Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Ieškovo darbo netekimas yra laikina būsena. Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, įgyjęs specialybę, todėl turi imtis visų priemonių susirasti darbą, kad būtų užtikrintas jo pajamų stabilumas ir dydis, taip pat jo nepilnamečio sūnaus poreikiai.

Ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu Jonava, Šviesos g. 10, ir to pačiu adresu esančio ½ dalis gyvenamojo namo ir pastatų. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas nekilnojamais turtas ieškovui nuosavybės teise priklausė santuokos nutraukimo metu. Duomenų, kad po santuokos nutraukimo ieškovas Lietuvos Respublikoje, ar gyvenat Vokietijoje būtų įgijęs savo vardu registruoto turto, byloje nenustatyta. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

Todėl neesant byloje įrodymų, kad ieškovas šiuo metu dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, o pajamų svyravimai dėl ieškovo nedarbingumo nebuvo dideli ir jie buvo laikino pobūdžio, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad po 2011-10-20 sprendimo jo padėtis iš esmės pablogėjo.

Atsakovas savo ieškinį grindžia taip pat ta aplinkybe, kad po šalių santuokos nutraukimo ženkliai pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, ne atsakovė 2012-07-05 sudarė santuoką su trečiuoju asmeniu D. G., kuris, ieškovo paaiškinimu, gauna didelį atlyginimą, jie 2012 m. rugsėjo mėnesį įsigijo nekilnojamąjį turtą.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jiems nutraukiant santuoką ieškovė niekur nedirbo. Pagal bylos duomenis, atsakovė įsidarbino nuo 2012-08-28, jos gaunamas darbo užmokestis - apie 788,82 Lt neatskaičius įmokų. Atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė, kuri, kaip matyti, buvo įsigyta šalių santuokos metu ir nutraukiant santuoka buvo pripažinta atsakovės asmenine nuosavybe (Sutarties 8 p.). Bylos duomenys patvirtina, kad naujoje santuokoje iatsakovė su sutuoktiniu 2012-09-14 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilojamojo turto - žemės sklypą, esantį adresu Jonava, Kėdainių g. 20, bei tuo pačiu adresu esantį gyvenamąjį namą su kitais priklausiniais. Atsakovės sutuoktinis yra dirbantis, kas mėnesį gaunamas darbo užmokestis - apie 3 834,00 Lt. Teismas šiuo atveju pažymi ir sutinka su atsakovės pateiktame atsikirtime nurodytais argumentais, kad vaiko išlaikymas išimtinai yra jo tėvų pareiga, todėl teismas nevertina, kokios yra šalių sutuoktinių, sugyventinių ar draugų (-ių) finansinės galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat teismas pažymi, kad išlaikymas – tai asmeninė, bet ne bendra sutuoktinių prievolė. Atsakovės sutuoktinio, tai yra trečiojo asmens, D. G., paaiškinimu, visą savo gaunamą uždarbį, atsakovė išleidžia vaikui, ir, kaip matyti, atsakovės sutuoktinis tam neprieštarauja. Tai, kad atsakovė kartu su sutuoktiniu įsigijo nekilnojamojo turto, kuris jiems priklauso bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nelaikytinas esminiu atsakovės turtinės padėties pagerėjimu, nes, kaip matyti, šis turtas buvo įsigytas paėmus kreditą iš banko, mėnesinė įmoka bankui (1 360 litų) beveik per pusę didesnė už atsakovės gaunamą atlyginimą, todėl tikėtina, kad ši suma, kaip paaiškino atsakovė, yra atskaičiuojama iš sutuoktinio darbo užmokesčio. Be to, kaip matyti iš liudytojos J. G. parodymų, atsakovė pagal šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jai dar skolinga 6 824 EUR, įnešusi tik 260 Lt. Kitų išlaikytinių atsakovė neturi, iš jos paaiškinimų, bei į bylą pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, atsakovė šiuo metu laukiasi kūdikio ( II tomas, b. l. 117).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nenustatyta, kad iš esmės būtų pasikeitusi (pagerėjusi) atsakovės turtinė padėtis po teismo 2011-10-20 sprendimo, kas sudarytų pagrindą keisti šalių susitarimu nustatytą ir teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį. Ta aplinkybė, kad po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo atsakovei sudarius santuoką su trečiuoju asmeniu, ji turi galimybę visą savo gaunamą atlyginimą skirti vaiko poreikių tenkinimui, negali būti pagrindas mažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą, nes tėvai neatleidžiami nuo pareigos teikti išlaikymą ir įstatyme imperatyviai nustatyta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 3 d.).

Dar viena aplinkybe, sudarančia ieškinio pagrindą ieškovas laiko tai, jog atsakovė nepagrįstai nurodo sūnaus Emilijaus išlaikymui išleidžianti 1 763 Lt per mėnesį.

Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šalims teismo 2011-10-20 sprendimu nutraukiant santuoką, minimali mėnesio alga buvo 800 Lt. Tuo tarpu šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo susitarė, kad vien atsakovas teiks sūnui 690 Lt išlaikymą. Tačiau duomenų, kurių pagrindu būtų galima teikti, kad atsakovė santuokos nutraukimo metu galėjo tokio paties dydžio suma prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nėra. Kaip matyti, ji tuo metu nedirbo, įsidarbino tik 2012-08-28. Tuo tarpu pagal atsakovės pateiktą skaičiuotę, ji vaiko išlaikymui išleidžia 1 763,66 Lt, iš jų: daržovės ir vaisiai – 225,78 Lt, higienos prekės ir išlaidos pragyvenimui – 313,72 Lt, apranga ir apavas – 257,92 Lt, Ugdymo prekės – 449,95 Lt, gydymo išlaidos – 91,36 Lt, maistas – 425,34Lt. Tačiau nurodžiusi tokią sumą ir turėdama pareigą pagrįsti ją rašytiniais įrodymais, atsakovė visas jos nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė (LR CPK 178 str.). Be to, išanalizavus bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės pateiktus įrodymus (mokėjimo čekius) matyti, jog į šias sumas įskaičiuota kava, dovanų pakavimo juostelė, žvakidės, žvakė, sausas šunų pašaras, kepimo rankovė, loterijos bilietai ir kt. Kaip šios prekės gali būti susijusios su vaiko poreikių tenkinimu, paaiškinimų teismui nepateikta. O tai reiškia, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 1763,66 Lt (LR CPK 187 str.).

Šalių sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), teismo 2011-10-20 sprendimo priėmimo metu buvo suėję penkeri metai, šiuo metu vaikui – šešeri. Daryti išvadą, kad nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas, vaiko poreikiai padidėjo, kadangi jis paaugo, nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta pagal LAT suformuotą teismų praktiką, išlaikymo dydis turi būti ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis (nuo 2013-01-01 jis yra 1000 Lt) per mėnesį. Teismo manymu, šešerių metų sulaukusiam vaikui per mėnesį abiejų tėvų 1000 Lt dydžio teiktinas išlaikymas gali užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių sūnui E, yra diagnuozuota lengva autizmo forma. Ši liga sūnui buvo diagnozuota dar šalims gyvenat kartu (2009 m.). Nors atsakovė nurodo, kad jos sūnus specialių poreikių neturi, tačiau, kaip matyti, šios ligos gydymas siejamas su nuolatiniu vaiko lankymusi pas įvairius specialistus (logopedus, psichologus ir kt.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėtos paslaugos vaikui yra teikiamos Kaune, todėl atsakovė patiria kelionės išlaidų. Be to, atsakovės paaiškinimu, vaiko sveikatai yra būtina jį skatinti bendrauti su kitais vaikais, lankyti užsiėmimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E lanko vaikų darželį, kurio mėnesinis mokestis 120 Lt, šokių treniruotes – mėnesinis mokestis 80 Lt bei kitos su šia veikla susijusios išlaidas (rūbų siuvimas, varžybų startiniai mokesčiai ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktą išvadą, atsižvelgiant į minėtą šalių sūnaus ligą, darytina išvada, kad šalių sūnus turi specialių poreikių. Teismas taip pat sutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išvada, kad dėl šios priežasties šio vaiko materialiniai poreikiai yra didesni nei vidutiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad šalys sūnaus specialių poreikių tenkinimui kas mėnesį turi skirti 300 Lt. Iš viso vaikui kas mėnesį tėvų teiktino išlaikymo suma – 1 300 Lt.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Kadangi vaikas gyvena su motina ir jai tenka didžioji išlaidų tai pat vaiko priežiūros, juo rūpinimosi našta, darytina išvada, kad ieškovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Šiuo teismo sprendimu nenustačius pagrindų dėl ko galėtų būti mažinamas teismo 2011-10-20 sprendimu nustatytas ieškovo sūnui teikiamas išlaikymas, laikytina, kad ieškovas prie sūnaus išlaikymo kas mėnesį ir toliau turi prisidėti 690 litais, o atsakovė likusia – 610 Lt dydžio išlaikymo suma.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo ieškinys, kuriame ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą, atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 200 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės pagalbos paslaugos (I tomas, b. l. 119, II tomas, b. l. 9, III tomas, b. l. 58) (LR CPK 93 str.), o valstybei - 88,34 Lt procesinių dokumentų išlaidos ir 205,36 Lt vertimo išlaidų (I tomas, b. l. 134) (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo T. P. ieškinį, atsakovei K. G. (buv. P), trečiajam asmeniui D. G., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų), bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 88,34 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 34 ct) procesinių dokumentų išlaidų ir 205,36 Lt (du šimtus penkis litus 36 ct) vertimo paslaugų išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Šafronienė