Vilniaus apygardos teismo sprendimas

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-671-1187/2025, toliau – ir Bankroto byla) iškėlė bankroto bylą UAB „Kohena“; nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Valentas“. Nutartyje iškelti bankroto bylą konstatuota, kad paskutinį bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui yra teikti už 2020 metus. Iš bendrovės balanso už minėtuosius metus matyti, kad turtą sudarė 7 761 525 Eur (429 557 Eur ilgalaikis turtas ir 7 281 968 Eur trumpalaikis turtas ir 50 000 Eur ateinančių laikotarpiu sąnaudos ir sukauptos pajamos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 538 827 Eur, nuostoliai – 77 272 Eur. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2024 m. gegužės 14 d. Iškeldamas bankroto teismas pažymėjo, kad bendrovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybės duomenų už 2021 m. – 2022 m., iš kurių būtų galima spręsti apie jos realią turtinę padėtį – turimą turtą, įsipareigojimų dydį ir palyginti jų tarpusavio santykį. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi Bankroto byloje atstatydino iš nemokumo administratoriaus pareigų UAB „Valentas“ ir paskyrė UAB „Kohena“ nemokumo administratoriumi UAB „Bankroto centras“, o 2024 m. birželio 25 d. nutartimi atstatydino iš nemokumo administratoriaus pareigų UAB „Bankroto centras“ ir paskyrė bendrovės nemokumo administratoriumi MB „Penktas šansas“.

6. Remiantis Juridinių asmenų registrų duomenimis bendrovė įregistruota 2013 m. gruodžio 12 d.; nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. vadovu paskirtas M. B.. Atsakovas su nemokumo administratoriumi nebendradarbiauja, bendrovės turto ir dokumentų nėra perdavęs. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartis (Bankroto byloje), kuria atsakovui paskira 100 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartyje numatytų įpareigojimų (perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą, pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla) nevykdymą.

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl atsakovo M. B., kaip buvusio bankrutuojančios UAB „Kohena“ vadovo, civilinės atsakomybės. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Kohena“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, laikosi pozicijos, kad atsakovas nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje numatytos imperatyvios pareigos bendrovės vadovui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nuo to momento, kai juridinis asmuo tampa nemokus, kadangi bet kokia bendrovės veikla, esant nemokumo būsenai ir nevykdant restruktūrizacijos, tik didina bendrovės įsiskolinimus, bendrovė patiria pastovias išlaidas. Didėja delspinigių bei palūkanų sumos, atsiranda nauji kreditoriai ir taip yra mažinimas įmonės turtas, iš kurio būtų galima padengti kreditoriams įsiskolinimus. Ieškovės teigimu, bendrovė nuo 2019 m. lapkričio mėnesio buvo nemoki, tačiau atsakovas nevykdė įstatyminės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir tokiu būdu padarė bendrovei, jos kreditoriams žalą.

8. Taigi, įvertinus byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį bei ieškovės atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje sprendžiami klausimai, susiję su atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės (ne)buvimu. Šiuo atveju ieškinys yra pareikštas dėl galimo atsakovo, kaip įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 2.87 straipsnyje (lojalumo, pareigos elgtis rūpestingai ir protingai bei kitų) pažeidimo, JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bet dėl kituose įstatymuose nustatytų įmonės vadovo pareigų nevykdymo. Teismas, įvertinęs pareikšto ieškinio dalyko bei pagrindo turinį, sutinka su ieškove.

9. Pažymėtina, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

10. Įrodinėjimo pareigos prasme, reikšdamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę, reikalavimų.

11. Nagrinėjamu atveju neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovė laiko atsakovo veiksmus, kuomet jis, būdamas bendrovės vadovu, žinodamas jos finansinius rodiklius, kad jau 2018 m. pradeda formuotis įsiskolinimas ir delspinigiai VMI už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį ir pridėtinės vertės mokestį, nesiėmė jokių verslo sprendimų. Kaip nurodo nemokumo administratorius ir į bylą pateikti įrodymai, nuo 2019 m. bendrovės patyrė dar daugiau finansinių sunkumų, t. y. susidarė skola BUAB „MB projektai, kuri sudaro 393 737,27 Eur; 2019 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išduoda vykdomąjį raštą skolos išieškojimui UAB „Juris LT“, įsiskolinimas sudaro 14 506,30 Eur; 2019 m. lapkričio 20 d. susidaro įsiskolinimas UAB „ARJA“, kuris sudaro 44 001,45 Eur; 2020 m. gruodžio 3 d. įsiskolinimas AB „Vilniaus vandenys“, kuris sudaro 1 327,99 Eur; 2021 m. lapkričio 1 d. įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui, kuris sudaro 139,16 Eur; 2023 m. bendrovė patyrė dar daugiau finansinių sunkumų: 2023 m. vasario mėn. įsiskolinimas DNSB „Beržų terasos“ sudaro 1 064,62 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. įsiskolinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudaro 1 026,59 Eur; 2023 m. balandžio 21 d. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ sudaro 199,26 Eur; 2023 m. gegužės 25 d. įsiskolinimas J. S. sudaro 39 668,71 Eur; 2023 m. lapkričio mėn. įsiskolinimas BUAB „Lygumų šalis“ sudaro 10 983,35 Eur; įsiskolinimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudaro 1 984,62 Eur. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį, rašytinius įrodymus bei ieškovės atstovo paaiškinimus, prieina prie išvados, kad 2019 m. lapkričio mėnesį bendrovė tapo nemoki. Tai, kad bendrovės vadovas nepadengė skolų kreditoriams, patvirtina apie bendrovės nepajėgumą vykdyti finansinių įsipareigojimų. Atsakovas žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o pasyviai didino bendrovės skolą.

12. Teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), preziumuojamas vadovų veikimas bona fide geriausiais bendrovės interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

13. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad įmonių vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017). Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post (po įvykio), sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

14. Jau minėta, kad priežastingumo aspektu svarbu įvertinti kreditorių patirtų turtinių praradimų – sumažėjusios (išnykusios) galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančio juridinio asmens turto. Šiame kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nuo 2019 m. lapkričio mėn. turėjo tiesioginės įtakos ieškovės mokumui ir, atitinkamai, ieškovės galimybėms atsiskaityti su savo kreditoriais.

15. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eB2-671-1187/2025), kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog iš UAB „Kohena“ 2020 m. balanso matyti, kad bendrovės turtą sudarė 7 761 525 Eur (429 557 Eur ilgalaikio turto, 7 281 968 Eur trumpalaikio turto ir 50 000 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė vos 538 827 Eur. Pažymėtina, jog vertindamas visus bendrovės skolinius įsipareigojimus, Bankroto byloje teismas priėjo išvadą, kad jie tikėtinai sudaro 1 037 916,73 Eur (388 903,28 Eur (skola ieškovei) + 139,16 Eur (skola VSDFV) + 39 892,22 Eur (skola VMI) + 70 155,07 Eur (AIS duomenys) + 538 827 Eur (JAR duomenys)). Teismas priėjo išvadą, bendrovei nepateikus duomenų, jog ji vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, taip pat nustačius jos pradelstas finansines prievoles ir nenustačius duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais bendrovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, sprendžiama, kad bendrovės negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas ir dėl to ji laikytina nemokia.

16. Nors Bankroto byloje teismas aiškiai nenustatė bendrovės nemokumo momento, tačiau pažymėtina, kad teismas konstatavo aplinkybę, kad bendrovė nuo 2020 m. (o ieškovės teigimu nuo 2019 m. lapkričio mėn.) neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, kas sudaro prielaidą išvadai, jog nuo 2020 m. bendrovė nevykdo jokios veiklos, t. y. nesiekia padengti ar bent sumažinti skolas jos kreditoriams. Atsakovas per savo vadovavimo laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Teismas tokį atsakovo neveikimą vertina kaip neteisėtus vadovo veiksmus, turėjusius tiesioginės įtakos ieškovės mokumui (CK 2.87 straipsnis).

17. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad įmonės vadovas turi pareigą atlyginti tik tą žalą, kuri kilo būtent dėl neteisėto delsimo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-882-330/2021).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos iš atsakovo priteisimo nuo atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilimo dienos atsakovei tapus nemokiai, t. y. nuo 2019 m. lapkričio mėnesio:

18.1. 2019 m. lapkričio mėn. įsiskolinimas VMI sudaro 20 294,49 Eur;

18.2. 2019 m. lapkričio 20 d. įsiskolinimas UAB „ARJA“, kuris sudaro 44 001,45 Eur;

18.3. 2020 m. gruodžio 3 d. įsiskolinimas AB „Vilniaus vandenys“, kuris sudaro 1 327,99 Eur;

18.4. 2021 m. lapkričio 1 d. įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui, kuris sudaro 139,16 Eur;

18.5. 2023 m. vasario mėn. įsiskolinimas DNSB „Beržų terasos“ sudaro 1 064,62 Eur;

18.6. 2023 m. balandžio 30 d. įsiskolinimas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudaro 1 026,59 Eur;

18.7. 2023 m. balandžio 21 d. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ sudaro 199,26 Eur;

18.8. 2023 m. gegužės 25 d. įsiskolinimas J. S. sudaro 39 668,71 Eur;

18.9. 2023 m. lapkričio mėn. įsiskolinimas BUAB „Lygumų šalis“ sudaro 10 983,35 Eur;

18.10. įsiskolinimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudaro 1 984,62 Eur.

19. Taigi atsakovo neveikimu padaryta žala kreditoriams, kilusi po įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra 120 690,24 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Teismas prieina išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus bei jų įtaką ieškovės nemokumui ir žalos dydį. Teismas konstatuoja, kad 120 690,24 Eur žala priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

20. Atsakovas taip pat privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Taigi vadovaujantis CK 6.37 str. 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti jos naudai 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidų dydį įrodinėja 2025 m. gegužės 27 d. sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymu.

22. Teismas susipažinęs su pateiktų rašytinių įrodymu turiniu sprendžia, kad ieškovė neįrodė patyrusi prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Tokią išvadą teismui suponuoja aplinkybės, kad, pirmiausia, ieškovė nepateikė teisinių paslaugų sutarties, kurios pagrindu būtų išrašyta pateikta į bylą sąskaita faktūra; antra, pateiktame 2025 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodyme Nr. 0527113615557 aiškiai pažymėta, jog šis mokėjimas patvirtintas 2025 m. gegužės 27 d. 11:38:06, tačiau jau po 3 sek. anuliuotas – 2025 m. gegužės 27 d. 11:38:09. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

23. Teismas patyrė 20,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).