Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea IT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea IT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmanas“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, vienašalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idea IT“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Elmanas“ (toliau – atsakovė) dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, vienašalės restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo prašo: 1) pripažinti 2024-05-24 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį niekine CK 1.80 str. 1 d., 6.307 str. 1 d. pagrindu; 2) taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 65 000 Eur, kurie buvo sumokėti atsakovei už transporto priemonę BMW M3 Competition M xDrive, priteisti 2 065,10 Eur palūkanų ir 348,84 Eur nuostolių.

4. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė siekia slėpti savo turtą / su savo turtu atliekamus veiksmus, t. y. siekia parduoti / perleisti savo turtą slaptai, nuslėpti gautas pajamas ir taip išvengti atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinio reikalavimą, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

15. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kadangi šis prašymas pateiktas po rašytinio teismo posėdžio pradžios, apeliacinės instancijos teismas šių rašytinių paaiškinimų nepriimta ir nevertina.

16. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei, prašydama: 1) pripažinti 2024 m. gegužės 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtina atsakovės 2024 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ELM3051, išrašyta ieškovei dėl transporto priemonės BMW M3 Competition M xDrive, VIN (-) pirkimo-pardavimo už 65 000 Eur su PVM sumą, ir jos apmokėjimą patvirtinantys mokėjimo pavedimai, niekine ir negaliojančia; 2) taikyti dvišalę restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 65 000 Eur sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei už transporto priemonę, 2 065,10 Eur palūkanų ir 348,84 Eur nuostolių, o ieškovę įpareigoti grąžinti transporto priemonę atsakovei per 7 dienų terminą po to, kai atsakovė sumokės ieškovei 65 000 Eur sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei už minėtą transporto priemonę, 2 065,10 Eur palūkanų sumą ir 348,84 Eur nuostolių sumą bei priteistas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 1 401 Eur žyminio mokesčio ir kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW M550I X DRIVE, 4.4 l, kėbulo Nr. (-) ir atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą / patalpą-butą su terasa, unikalus Nr. (-), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

18. Ieškovė nurodė, kad vokiškame interneto portale rado skelbimus apie atsakovei priklausančių transporto priemonių pardavimą, kurios anksčiau buvo siūlomos parduoti lietuviškame interneto portale www.autoplius.lt. Vokiškame portale atsakovė paslėpė savo tapatybę ir nurodė, kad transporto priemones parduoda privatus asmuo. Be to, kainos buvo žymiai mažesnės nei lietuviškame portale: BMW M550 (kėbulo Nr. (-) vokiškame portale buvo parduodamas už 69 000 Eur, o Mercedes Benz C63AMG (kėbulo Nr. (-)) – už 85 000 Eur, kai lietuviškame portale BMW M550 kaina buvo 72 500 Eur, o Mercedes Benz – 90 000 Eur. Ieškovės nuomone, tai rodo atsakovės siekį slėpti turtą ir perleisti transporto priemones už mažesnę kainą, nuslėpti gautas pajamas ir apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavęs, jog nedidelis transporto priemonių kainų sumažinimas ir skelbimų talpinimas vokiškame portale savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo ar turto slėpimo. Be to, teismas nusprendė, kad arešto taikymas, nesant objektyvių duomenų apie grėsmę prievolės įvykdymui, nepagrįstai apribotų atsakovės ūkinę veiklą.

20. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad teismas neišsamiai įvertino pateiktus įrodymus. Ieškovės nuomone, iš pateiktų rašytinių įrodymų aiškiai matyti, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekia slėpti savo turtą ir sumažinti jo vertę, kad išvengtų atsiskaitymo su ieškove arba apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.

21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo negalimumui ar pasunkėjimui.

22. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pirmuosius ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2024 m. gruodžio 5 d. ir 2025 m. sausio 17 d. nutartimis jau nustatė, jog viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja, ir šioje byloje nėra ginčo dėl šios sąlygos, apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako.

23. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

24. Ieškovė teigia, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė, veikdama nesąžiningai, aktyviai siekia realizuoti turtą – transporto priemones BMW M550 (kėbulo Nr. (-)) ir Mercedes Benz C63 AMG (kėbulo Nr. (-)), į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovės ieškinį. Skelbimuose vokiškame portale atsakovė slėpė savo tapatybę, o siūlomos pardavimo kainos buvo mažesnės nei lietuviškame portale. Ieškovės vertinimu, tai rodo atsakovės ketinimą slėpti turtą ir pajamas, taip apsunkinant galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškove.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad išimtinio ir itin asmens interesus varžančio procesinio instituto – laikinųjų apsaugos priemonių – taikymas galimas tik tuomet, kai jį taikyti prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).

27. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės turto realizavimo – transporto priemonių pardavimo – savaime nepatvirtina realaus ketinimo apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Kartu su atsakovės 2025 m. sausio 12 d. pateiktu atsiliepimu į kitą ieškovės atskirąjį skundą (DOK-596) pateikti www.rekvizitai.lt duomenys rodo, kad 2024 m. atsakovė įsigijo ir pardavė 10 transporto priemonių. Tai leidžia spręsti, kad transporto priemonių prekyba yra įprasta atsakovės ūkinės komercinės veiklos dalis. Vien tai, kad atsakovė vykdo transporto priemonių pardavimą, nesant papildomų įrodymų, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog ji siekia nuslėpti turtą. Pardavus transporto priemones, keičiasi tik turto forma – atsakovė gauna pinigines lėšas, todėl turtas nėra prarandamas.

28. Tai, kad atsakovė transporto priemones pardavinėja vokiškame portale sumažinusi jų kainas – BMW M550 nuo 72 500 Eur iki 69 000 Eur, o Mercedes Benz C63 AMG nuo 90 000 Eur iki 85 000 Eur – savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiu būdu siekiama sumažinti turto vertę ir išvengti atsiskaitymo su ieškove galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju. Labiau tikėtina, kad pardavimo kainas, nesulaukus pirkėjų susidomėjimo, atsakovė koregavo, siekdama sėkmingai realizuoti turtą. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kainų sumažėjimas nėra esminis ir pats savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo.

29. Taip pat aplinkybė, kad vokiškame portale transporto priemonių pardavimo skelbimuose nurodyta, jog jas parduoda privatus asmuo ir pateiktas kitas, nei viešai žinomas atsakovės telefono numeris, savaime nesudaro pagrindo atsakovę laikyti nesąžininga. Vien tai, kad nenurodytas atsakovės pavadinimas ar naudojamas kitas kontaktinis numeris, neįrodo tapatybės slėpimo ar nesąžiningų ketinimų, juolab, kad visi atsakovės sudaryti atsakovės turto pardavimo sandoriai turi būti tinkamai apskaityti jos buhalterinėje apskaitoje.

30. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovės turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).

31. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, siekdama apsunkinti galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai apie grėsmę sprendimo įvykdymui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

32. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą. Pasak ieškovės, teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus, neanalizavo jų turinio ir nemotyvavo, kodėl tam tikri įrodymai ar jų dalys buvo atmesti.

33. Ieškovė skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, atsakovė tik pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo, siekdama, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta, arba kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

34. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo, be kita ko, paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

35. CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

36. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai siekė užvilkinti teismo procesą ar sąmoningai reiškė visiškai nepagrįstus reikalavimus vykstant bylos nagrinėjimui. Pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios, ieškovės nuomone, pagrindžia atsakovės nesąžiningumą (transporto priemonių pardavimu vokiškame interneto portale, pardavimo kainos sumažinimu, atsakovės tapatybės slėpimu). Tai, kad šios aplinkybės teismų nebuvo įvertintos kaip patvirtinančios atsakovės nesąžiningumą, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.