Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Č. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Č. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliantė Č. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

5.4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų V. K. ir P. V. parodymais. Vienas iš jų sakė, kad sodino beržus, kitas, kad sodino kažkokius medelius. Nei vienas iš jų negalėjo pasakyti ar matė jie kur buvo sukrauti sodinukai. O matyti negalėjo dėl to, kad 2019 metais jokių beržų sodinimo nebuvo.

5.5. 2022 m. liepos 15 d. matininkas J. B., atliko matavimus ir sudarė žemės sklypo schemą apeliantės žemės sklype. Buvo atlikti atstumų matavimai nuo žemės sklypo ribos tarp ieškovo ir apeliantės žemės sklypų iki pasodintų beržų juostos. Matavimai buvo atlikti penkiuose vietose. Atstumai tarp žemės sklypų ribos iki pasodintų beržų yra: 3,19m, 3,23m, 3,28m, 3,15m, 3,78m. Tai patvirtina, kad apeliantė nepažeidė įstatyme nustatytų reikalavimų.

5.6. Pirmos instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas – taikė įstatymą, kuris neegzistavo beržų pasodinimo laiku. Nagrinėjami santykiai 2019 metais taip pat neegzistavo. Turėjo būti taikytos iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės”, o ne 2019 m. balandžio 24 d. redakcija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl ekspertizės išvados

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad apeliantė 2019 m. vegetaciniu laikotarpiu savo sklypo šiaurinėje dalyje, besiribojančioje su ieškovo žemės sklypu, 3 m atstumu nuo sklypų ribos papildomai pasodino 40 gerokai paaugusių beržų.

9. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2022 m. gruodžio 29 d. paskirta ekspertizė ir suformuluotas klausimas ekspertui: kokiu atstumu pasodinti 40 vnt. beržų nuo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. ribos iki apeliantės Č. S. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., ribos?

10. Ekspertas, atlikęs ekspertizę pateikė ekspertizės aktą, kuriame konstatavo, kad 40 vnt. beržų nuo žemės sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ribos iki apeliantės Č. S. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (buvęs žemės sklypo adresas prieš pertvarkymą (duomenys neskelbtini), Avižienių k., Avižienių sen. Vilniaus r.) ribos yra pasodinti nuo 3,07 m. iki 3,81 m. atstumu.

11. Šalims buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimus dėl ekspertizės akto išvados. Apeliantė atsiliepime nurodė, kad su ekspertizės aktu sutinka ir mano, kad pateikta išvada patvirtina, kad ji pasodino ginčo beržus leistinu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, t. y. daugiau nei 3 metrus.

12. Ieškovas A. Š. pateikė atsiliepimą dėl ekspertizės akto, kuriame nurodė, kad jis iš esmės sutinka su eksperto padaryta išvada. Ieškovas A. Š. nurodė, kad jis ieškiniu reiškė reikalavimą persodinti neseniai, t. y. 2019 m. vegetaciniu laikotarpiu, o tiksliau – rudenį, sodintus jaunus paaugusius beržus, viso 40 vnt.. Šių beržų sodinimo faktą 2019 m. rudenį teismo proceso metu liudijo P. K., P. V. ir V. K.. Šie asmenys liudijo, kad 2019 m. rudenį atsakovės žemės sklype buvo sodinami ūgtelėję, vienodo aukščio medeliai. Atsakovė Č. S. teismui pateiktame triplike bei teismo posėdžio metu teigė, kad ginčo beržai buvo pasodinti 2014-2015 m. Kartu su atsakovės apeliaciniu skundu buvo pateikta medžių augimo greičio lentelė, pagal kurią beržai priskiriami labai sparčiai augantiems medžiams. Joje nurodyta, kad beržas sparčiausiai auga nuo 4 iki 7 metų. 5 metų beržas yra 2,5 metrų. Atsakovė taip pat į bylą pateikė 2022-12-02 miškotyros mokslų daktaro A. A. atsakymą į atsakovės užklausą dėl beržų amžiaus nustatymo, kuriame nustatyta, kad pasodintų 40 vnt. berželių amžius yra 7-8 metai. Ieškovas Č. Š., atsižvelgdamas į tai, kad medžiai sodinami jau ūgtelėję, o ne iš sėklų, bei analizuodamas aukščiau nurodytus byloje esančius duomenis, daro išvadą, pagrįstą miškotyros mokslų daktaro A. A. atsakymu dėl beržų amžiaus nustatymo, kad atsakovės nurodomu laikotarpiu 2014 m.-2015 m. nurodyti berželiai praktiškai dar nebuvo išdygę, taigi šiuo laikotarpiu ginčo beržai nebuvo pasodinti.

Dėl ieškinio esmės

13. Ieškovo reikalavimai grindžiami žemės sklypo savininko nuosavybės teisės pažeidimu dėl to, kad, anot ieškovo, atsakovė be jo sutikimo savo sklypo šiaurinėje dalyje, besiribojančioje su ieškovo žemės sklypu, 3 m atstumu nuo sklypų ribos pasodino 40 gerokai paaugusių beržų. Minėti medžiai nuolat meta šešėlį ant ieškovo žemės sklypo ir dėl to šios žemės sklypo dalies ieškovas praktiškai negali naudoti savo ūkinei veiklai vykdyti. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad ginčo medžiai pasodinti atsakovės sklype šalia sklypų ribos, neturint ieškovo sutikimo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas šio straipsnio taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

15. Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

16. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytoms būtinosioms negatorinio ieškinio sąlygoms, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

17. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-143-695/2019). Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.

18. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

19. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad jo žemės sklypui yra daromas neigiamas poveikis. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo nuotraukomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir liudytojų paaiškinimais. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo įrodyti, kad tam tikri jos veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad beržai buvo sodinami iki 2015 metų ir jų sodinimo metu negaliojo tie teisės aktai, kuriais remiasi byloje ieškovas.

20. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jį grindė pateiktomis nuotraukomis ir padarė išvadą, kad iš nuotraukų matyti, jog ties ieškovo ir atsakovės sklypų riba pasodinti įvairūs augalai, taip pat matyti, kad šalia auga jauni berželiai, kurių viršūnės siekia namo stogą. Iš to pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad beržai buvo pasodinti 2019 metais. Tačiau, išvadų dėl beržų augimo greičio, teismas niekuo nepagrindė. Teismas, nustatydamas ginčo beržų atstumą iki ieškovo sklypo ribos, rėmėsi byloje esančio antstolio S. M. 2022 kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenimis, jog beržai, dėl kurių kilo ginčas, pasodinti 222 cm atstumu nuo tvoros-ieškovo žemės sklypo. Tačiau antstolis nurodytą atstumą matavo ne specialia įranga. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi liudytojų V. K. ir P. V. parodymais. Vienas iš jų sakė, kad sodino beržus, kitas, kad sodino kažkokius medelius. Nei vienas iš jų negalėjo pasakyti ar matė kur buvo sukrauti sodinukai. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad ginčo beržus sodino iki 2015 metų, o 2019 metais beržų nesodino.

21. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovė pateikė medžių augimo greičio lentelę, pagal kurią beržai priskiriami labai sparčiai augantiems medžiams. Joje nurodyta, kad beržas sparčiausiai auga nuo 4 iki 7 metų. 5 metų beržas yra 2,5 metrų aukščio. Atsakovė taip pat į bylą pateikė 2022-12-02 miškotyros mokslų daktaro A. A. atsakymą į atsakovės užklausą dėl beržų amžiaus nustatymo, kuriame nustatyta, kad pasodintų 40 vnt. berželių amžius yra 7-8 metai.

22. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 17 d. ieškovas A. Š. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui skundą, registracijos Nr. A34(1)-1174 „S“ dėl apeliantės Č. S. pasodinimo 53 beržų neleistinų atstumu nuo jo sklypo ribos iš pietinės pusės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.

23. 2020m. vasario 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija raštu Nr. A33()-1421 A. Š. pateikė atsakymą. Jame nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistas 2020-02-18 atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Č. S. priklausančiame sklype. Patikrinimo metu Č. S. veiksmuose administracinių nusižengimų nenustatė. Č. S. pasodinti beržai nuo ieškovo sklypo ribų yra nutolę daugiau kaip 3 m atstumu. Specialistas pažymėjo, kad remiantis Statybos techninio reglamento (STR 2.02.09:2005) „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punktu, nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 m; kitų medžių - 3 m.

24. 2021 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas A. Š. teikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai skundą Nr. A34( 1)- 6253 dėl 74 beržų neleistinu atstumu pasodinimo Č. S. šalia jo žemės sklypo ribos.

25. 2021-08-30 buvo atliktas skundo faktų patikrinimas. Buvo bendrauta su žemės sklypo savininkais, kurie paaiškino, kad visi medžiai bei krūmai yra pasodinti daugiau negu prieš 10 metų. Vizualiai pažiūrėjus medžius, 10 metų laikotarpis yra tikėtinas, kadangi beržai yra ganėtinai aukšti 7 - 8 m aukščio. Šio atsakymo į skundą A. Š. neskundė nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

26. Apeliantė byloje pateikė savo žemės sklypo planą, sudarytą 2012 m. kovo 15 d., kuriame yra atvaizduoti ginčo beržai.

27. Ieškovas ieškinį grindė Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis” (2019-04-24 redakcija) bei jų priedu dėl „Mažiausių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m gali būti sodinami šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) 5 m. atstumu nuo sklypo ribos. Ieškovas įrodinėjo, kad būtent 2019 m. vegetaciniu laikotarpiu savo sklypo šiaurinėje dalyje, besiribojančioje su ieškovo A. Š. žemės sklypu, 3 m. atstumu nuo sklypų ribos papildomai pasodino 40 gerokai paaugusių beržų.

28. Taigi byloje yra kilęs ginčas dėl ginčo medžių (beržų) atstumo nuo šalių sklypų ribos, t. y., ar nurodyti beržai be gretimo sklypo savininko (ieškovo) sutikimo galėjo būti pasodinti neturint jo sutikimo 3 ar 5 metrų atstumu. Ir kitas fakto klausimas, kada buvo pasodinti beržai, nes leistinas atstumas esant skirtingoms Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintomis „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėmis”, skirtingai nustatė leistiną atstumą.

29. Apeliantė (atsakovė) įrodinėjo, kad jos pasodinti beržai yra 3,20 - 3,30 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos, tai iš esmės patvirtina ir teismo eksperto išvada. Apeliantė taip pat įrodinėjo, kad nurodyti beržai pasodinti apytiksliai iki 2014 - 2015 metų.

30. Kolegijos nuomone sprendžiant šalių ginčą yra aktualios Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės”, kurios nustato medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus (1p). Šiais reikalavimais vadovaujasi fiziniai ir juridiniai asmenys, veisiantys medžius ir krūmus, parenkantys vejų žolių ir gėlių asortimentą ir įrengiantys vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus ir įrengiamas vejas ir gėlynus (2 p).

31. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 4.5. p. redakcija, galiojusi iki 2016-08-25 nustatė, kad „krūmai – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų”.

32. Šių Taisyklių nauja redakcija (nuo 2016-08-25) 5.5. p. nustatė, kad be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu: medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje sklypo dalyje – ne arčiau kaip 5 m, kiti krūmai – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų, būtų ne mažiau kaip 1 m atstumas (5.5.1.);

33. Šių Taisyklių 5 p. redakcija, įsigaliojusi nuo (nuo 2019-04-25) nustatė, kad medžiai ir krūmai veisiami: šių taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu (Taisyklių 5.5.p.). Taisyklių priede nustatyta, kad medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m. Šiaurinėje pusėje (tarp 315° ir 45°) 5 m., kitos pusės – 3 m.

34. Kolegija konstatuoja, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai: apeliantės pateikta medžių augimo greičio lentelė; 2022-12-02 miškotyros mokslų daktaro A. A. atsakymas į atsakovės užklausą dėl beržų amžiaus nustatymo, kuriame nustatyta, kad pasodintų 40 vnt. berželių amžius yra 7-8 metai; 2020m. vasario 26 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. A33()-1421 A. Š.; apeliantės žemės sklypo planas, sudarytas 2012-03-15, kuriame yra atvaizduoti ginčo beržai; 2022-07-15 matininko J. B. matavimai ir sudaryta apeliantės žemės sklypo schema bei medžių matavimai; ekspertizės aktas, iš esmės patvirtina apeliantės teiginį, kad pasodinti beržai yra didesniu atstumu nei 3 m nuo ieškovo žemės sklypo ribos, ginčo beržai buvo pasodinti iki 2015 metų, galiojant Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių redakcijai iki 2016-08-25, Šie įrodymai taip pat paneigia ir liudytojų P. V. ir V. K. paaiškinimus. Pažymėtina ir tai, kad beržai, augantys apeliantės žemės sklype, yra ieškovo žemės sklypo pietinėje pusėje.

35. Taigi, atsakovė, pasodindama medžius, nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

Dėl bylos baigties

36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes – ginčo beržų pasodinimo faktą bei jų atstumą iki ieškovo sklypo ribos, atitinkami neteisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, pritaikė netinkamą Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių redakciją todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas ir naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

37. Ieškinį atmetus, taip pat perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, t. y. ieškovui jos nepriteisiamos, o priteisiamos atsakovei (CPK 93, 98 str.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovo priteisia atsakovei.

38. Taip pat iš ieškovo valstybei priteisiamos 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas, atsakovei (apeliantei) turi būti priteistos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 125 Eur žyminį mokestį. Atsakovė už ekspertizę apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1815 Eur. Atsakovė už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 Eur. Visas šias išlaidas apeliacinės instancijos teismas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis, todėl iš ieškovo priteisia atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Š. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Č. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 125 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1815 Eur už ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, 1000 Eur už advokatės teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.