Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos ieškovo G. M. įgaliotos atstovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. įgaliotos atstovės A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys L. S. ir R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad nuo 2019-03-01 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijai, kad žmogus pats gali rašyti be advokato ir tai yra jo pasirinkimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą ieškinį ir jį kartu su priedais grąžino juos pateikusiam asmeniui, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir motyvuodamas tuo, kad ieškinį teismui suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą ieškinį.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). CPK 56 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Taigi, kai atstovaujama savo artimiesiems giminaičiams, yra privalomas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.

11. Nustatyta, kad prie ieškinio pateikta 2015 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto įgaliojimo kopija, kuriuo A. K. T. suteikta teisė būti G. M. atstovu visose įstaigose, tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys jos giminystės ryšį su ieškovu, taip pat įrodymai, patvirtinantys jos turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nepateikti.

12. Taip pat ieškinį A. K. T. pasirašė už ieškovą. Įstatyme nustatyta, kad procesinį dokumentą pasirašo jį paduodantis asmuo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Atvejai, kai už tokį asmenį pasirašo kitas asmuo, nustatyti CPK 111 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią už dalyvaujantį byloje asmenį, negalintį pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento. Nagrinėjamu atveju priežastys, kodėl pats ieškovas negalėjo pasirašyti ieškinį, ieškinyje nenurodytos, o A. K. T. su ieškiniu nepateikė dokumentų, nurodytų šios nutarties 11 punkte, kurie leistų jai pasirašyti ieškinį.

13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pateiktą ieškinį bei grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad 306 straipsnio 3 dalis 2019-03-01 prieštarauja Konstitucijai, kad žmogus pats gali rašyti be advokato. Teismo vertinimu, pareiškėja turi omenyje CPK 306 straipsnio 3 dalį (Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.). 2019-03-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu (TAR, 2019, Nr. 2019-03464) pripažinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija; TAR, 2016-11-17, Nr. 26956) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

15. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartyje nebuvo keliamas reikalavimas, kad apeliacinį skundą kartu su apeliante surašytų ar pasirašytų advokatas. Priešingai, atskirasis skundas buvo priimtas ir persiųstas apeliacinės instancijos teismui. Todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.