Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. pranešimu civilinėje byloje Nr. 2S-1065-777/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1065-777/2019 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Civilinė byla pradėta pagal ieškovo G. M. įgaliotos atstovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys L. S. ir R. A.

Klaipėdos apygardos teismo pranešime nurodoma, kad civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu nurodoma Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. A., todėl civilinė byla pradėta pagal ieškovo G. M. įgaliotos atstovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties perduota Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Byla neperduodama nagrinėti kitam apygardos teismui.

Atvejai kuomet civilinė byla gali būti perduota nagrinėti iš vieno teismo kitam išvardinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 34 straipsnyje. Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Byla perduodama nagrinėti kitam teismui ir CPK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti.

Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ir/ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškina, jog net ir tais atvejais, kai atsakovu ir/arba trečiuoju asmeniu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, perdavimo institutas negali tapti priežastimi, jog neliks teismo, galinčio nagrinėti bylą. Byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo civilinės bylos dalyviais ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Būtent teismas, gavęs ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-11-943/2018).

Pažymėtina, jog kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Iš esmės konkrečios bylos negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmai kvestionuojami. Tačiau savaime vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu ir bylą perduoti kitam teismui pagrindo nėra.

Dėl nurodytų priežasčių nėra teisinio pagrindo perduoti Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1065-777/2019 pagal ieškovo G. M. įgaliotos atstovės A. K. T.atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarties, kitam apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

neperduoti Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1065-777/2019 kitam apygardos teismui.