Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. 2022 m. gruodžio 17 d., apie 3.09 val.,(duomenys neskelbtini), kelyje Šiauliai-Palanga, (duomenys neskelbtini) prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė ir sukėlė eismo įvykį, t. y. nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo į griovį, ir iki eismo įvykio nustatymo aplinkybių, minėtame automobilyje vartojo alkoholį, kol 2022 m. gruodžio 17 d., 3.42 val. atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,45 promilių neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis O. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 16 d. vakare važiavo į namus, buvo labai prastos eismo sąlygos, slidu. (duomenys neskelbtini) sankryžoje jo vairuotas automobilis Opel Astra nuslydo nuo kelio. Automobilį jis vairavo būdamas blaivus, vakare po darbo jis buvo išgėręs gal 100 gramų degtinės, bet iki vairavimo jau buvo praėję daug laiko, įtakos tam neturėjo. Nuo kelio su automobiliu jis nuslydo apie 1 val. nakties. Pasiskambino draugams, kurie pasakė, kad yra Klaipėdoje ir už kokių dviejų valandų atvažiuos jo ištempti. Buvo labai šalta, todėl sėdėdamas neužvestame automobilyje ir laukdamas atvažiuojančių draugų, pradėjo vartoti alkoholį, kurį buvo prieš tai nusipirkęs parduotuvėje. Išgėrė 0,5 l degtinės. Pirmiau už draugus atvyko policija, kuri nustatė jam neblaivumą, su alkotesterio parodymais jis sutiko. Dėl nuslydimo nuo kelio buvo apgadintas tik jo automobilio bamperis, nes atsitrenkė į suledėjusį sniegą. Jis nežinojo, kad sėdint automobilyje negalima vartoti alkoholio, nes Ukrainoje nėra tai draudžiančio įstatymo. Nežinojo, kad Lietuvoje už tokius veiksmus yra baudžiama. Niekam grėsmės nesukėlė, nevažiavo būdamas neblaivus, tiesiog nuvažiavusiame nuo kelio automobilyje gėrė alkoholį. Automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realiai priklauso jam, tačiau yra registruotas Ž. J. vardu, nes savo vardu jis negalėjo įregistruoti automobilio. Apgailestauja dėl to, kas įvyko, pasižada, kad daugiau tokios situacijos nepasikartos, kuria savo ateitį Lietuvoje, laikysis įstatymų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Liudytoja B. M. parodė, jog 2022 m. gruodžio 17 d. apie 3.02 val., dirbant Telšių mieste su Telšių AVPK Telšių rajono PK reagavimo skyriaus tyrėju E. M. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ties (duomenys neskelbtini) sankryža nuo kelio nuvažiavęs automobilis Opel, pilkos spalvos, kliudė stulpą. Pranešėjas buvo sustojęs, mano kad vairuotojas galimai neblaivus, nes sėdėjo ir šypsojosi persėdęs į keleivio vietą. Asmuo rodė gestus, kad jam viskas gerai. Nuvykus nurodytu adresu prie įvažiavimo į(duomenys neskelbtini), griovyje pastebėtas, nuvažiavęs automobilis Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Netoli minėto automobilio pastebėtas neblaivus asmuo, nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas, šis nerišliai kalbėjo rusų kalba. Nustatyta, kad tai Ukrainos pilietis O. S., kuris prisipažino vairavęs automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paaiškino, jog važiavo iš (duomenys neskelbtini)., link(duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir nuvažiavo nuo kelio. Paklausus O. S. ar vartojo alkoholinių gėrimų, šis nurodė, jog vartojo. Paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus šis nurodė, jog ištisai nuo vakaro. Nepamena ar uždavė jam klausimą: ar po nuvažiavimo nuo kelio vartojo? O. S. buvo nustatytas pirmu pūtimu 2,57 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 2,45 promilių neblaivumas. Atliktus neblaivumo nustatymo aktą, O. S. nepajėgė eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat nesugebėjo pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Įvykio metu kelio ženklai neapgadinti, stulpas buvo apgadintas jau anksčiau (su tiriamu įvykiu nesusiję), apgadintas tik pats automobilis Opel Astra. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad eismo įvykio požymiai yra, nes Kelių eismo taisyklių 12 p. nurodoma, kad eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šio įvykio metu buvo apgadinta O. S. priklausanti transporto priemonė, tačiau tretiesiems asmenis turtas nesugadintas, žala nepadaryta. O. S. administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, nes vadovaujantis taikoma praktika, kai nesugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, eismo įvykio kaltininkui atsakomybė netaikoma, tačiau tai nešalina eismo įvykio fakto buvimo ar nebuvimo (1 t., b. l. 27-30).

Analogiškos aplinkybės nurodytos Telšių rajono PK pareigūno E. M. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 5-6).

Liudytojas Ž. J. parodė, jog O. S. yra jo pažįstamas, dirbo vienoje darbovietėje. Praėjusių metų rudenį O. S. paprašė, ar jis galėtų savo vardu registruoti automobilį, kurį šis nori įsigyti, bet savo vardu negali įregistruoti dėl nesutvarkytų dokumentų, susijusių su leidimu gyventi Lietuvoje. O. S. jį patikino, kad kai tik "pareis" visi dokumentai, automobilį persiregistruos. Norėdamas pagelbėti geram pažįstamam, nieko blogo neįtardamas, sutiko. Automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu, nors realiai, nei jis už automobilį mokėjo pinigus, nei juo disponavo. Tai, kad O. S. turėtų priklausomybę alkoholiui, ir tai, kad jis galėtų vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus neįtarė, priešingai O. S. alkoholio išvis nevartojo. Apie 2022 m. gruodžio 17 d. įvykį nieko nežino. Jam O. S. nepranešė, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Realus automobilio savininkas yra O. S., jis dėl tiriamo įvykio niekam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 33-36).

Iš VĮ Regitros informacijos matyti, jog automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m., gamybos, pagal 2022 m. spalio 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį priklauso Ž. J. (1 t., b. l. 37).

VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, jog lengvojo automobilio Opel Astra, 1998 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 570 Eur (1 t., b. l. 38).

2023 m. gruodžio 17 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog O. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. O. S. 3.17 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, 3.42 val. antru tikrinimu - 2,45 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 44).

Apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra kelyje A11 Šiauliai - Palanga, ties (duomenys neskelbtini) sankryža, kairėje kelio pusėje esantis griovys, kuriame matomas pilkos spalvos automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinis bamperis apgadintas. Apžiūrėtas automobilio vidus. Padarytos automobilio ir įvykio vietos nuotraukos (1 t., b. l. 10-24).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis O. S. vairavo automobilį kelyje, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė, o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, jam nustatytas mažiausiai 2,45 promilių neblaivumas. Tuo O. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis neteistas (1 t., b. l. 48-49), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 51-52), dirbantis (vykdantis individualią veiklą). Įvertinus šias aplinkybes jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). O. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu ne kartą išsakė gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, iš jo elgesio, pasiryžimo laikytis įstatymų, galima spręsti, jog kaltinamojo gailestis yra nuoširdus. Dėl to O. S. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina ne tik į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį (vartojo alkoholį po eismo įvykio, nevažiuojančiame automobilyje, pavartojęs alkoholio kelių eisme nedalyvavo) (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis O. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 3.20 val. iki 2022 m. gruodžio 17 d. 15.55 val. (viena diena) (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. O. S. vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, byloje duomenų, kad jis iki eismo įvykio transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, nėra. Tik po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo kaltinamasis ėmė vartoti alkoholį, nebevažiavo, neblaivumas jam nustatytas esant prie į griovį nuvažiavusio automobilio. Šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo sąlyginiai mažesnį pavojingumą, nei transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, dalyvaujant intensyviame kelių eisme ir pan. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, O. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 2 mėnesiams (BK 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 17 d., kuomet jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017; 2K-315-303/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis O. S. sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta įvykio metu vairuota transporto priemonė turi būti konfiskuota. Nors pagal VĮ Regitra duomenis transporto priemonė teisiškai priklauso Ž. J., tačiau iš liudytojo Ž. J., taip pat kaltinamojo O. S. parodymų matyti, kad faktinis automobilio savininkas yra kaltinamasis. Ž. J. už įgyjamą transporto priemonę pinigų nemokėjo, šia transporto priemone nedisponavo, jokios įtakos tam, kad O. S. nusikalstamos veikos padarymo dieną vairuotų ar nevairuotų automobilio neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi automobilis tik dėl formalumų buvo įregistruotas jo vardu. Ž. J. nurodė, kad jokių pretenzijų dėl automobilio neturi. Konfiskavus automobilį Ž. J. interesai nebus pažeisti. Byloje nustatyta, kad automobilio faktinis savininkas yra kaltinamasis, todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį, saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje (tokios praktikos laikosi ir kiti teismai, pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-478/2023). Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita O. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemone ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas.

Dėl proceso išlaidų išieškojimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, todėl jo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už O. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 539,31 Eur. Iš byloje esančių duomenų, kaltinamojo parodymų matyti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, vykdo individualią veiklą, bando įsitvirtinti Lietuvoje, todėl iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); vaizdo ir garso įrašas, 1 vnt., paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 34 MGL dydžio (1700 Eur) baudą.

Į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 3.20 val. iki 2022 m. gruodžio 17 d. 15.55 val. (viena diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 68 straipsnį, skirti O. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 17 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, skirti O. S. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kol nuosprendis įsiteisės, O. S. palikti galioti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai; vaizdo ir garso įrašą, 1 vnt., palikti saugoti byloje.

Kaltinamajam O. S. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti 1600 Eur baudą į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą (įmokos kodas 6801) per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.