Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Editai Petkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., jo atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, nukentėjusiajai V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 ³ str., 174 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2015-03-21, apie 15.40 val., viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, daužė rankomis ir kojomis V. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo duris, apgadino jas, tuo padarydamas V. S. 87 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. M. tyčia sužalojo V. S. turtą, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 ³ str., 174 str.

M. M. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Teismui paaiškino, kad 2015-03-20, apie 16.00 val., kaip ir buvo susitarta, atvyko aplankyti vaiko. Paskambino į duris, jo neįleido, apsisuko ir nuvažiavo į policiją pranešti, kad nori aplankyti vaiką, o jo neįleidžia. Policija pranešimą užfiksavo ir surašė protokolą. Sakė bandyti kitą dieną. Atvažiavo 2015-03-21, durų vėl niekas neatidarė, nuvažiavo į policiją, pranešė, kad vėl neįsileidžia. Parašė pranešimą ir nuvažiavo dar kartą. Jam paskambinus į duris, pradėjo kalbėti per duris ir suprato, kad piktybiškai jam neatidaromos durys. Kai durų niekas neatidarė, paskambino į kaimynų duris, paklausė jų, kokie čia žmonės gyvena, pasakė, kad atėjo aplankyti vaiko. Pastarieji atsakė, kad butą nuomoja, su kaimynais nebendrauja. Jam buvo iškviesta policija neva dėl to, kad jis gąsdina. Prie V. S. durų stovėjo penkias minutes, patraukė už rankenos, nes norėjo patikrinti, ar durys užrakintos. Jie pradėjo daryti įrašus, patys šokinėjo, daužė duris. Kai neįleido į butą, jis iš karto neišvažiavo, nes jie pasakė, kad iškvietė policiją, todėl jis laukė pareigūnų, su atvykusiais pareigūnais bendravo, jiems papasakojo situaciją. Jis netriukšmavo – prašė atidaryti duris, aiškinosi per duris. Kad galėtų aplankyti vaiką, važiuoja 40 km. Nebuvo susitarta, kad jis atvažiuos 2015-03-21, jam 2015-03-19 parašė, kad kitą dieną neatvyktų, nes vaiko mama kažkur išvyksta. Vaiko lankymo tvarkos teismas nebuvo nustatęs, buvo tik tarpusavio žodinis susitarimas. Durų rankenos nelietė, prieš įvykį duryse buvo įdėta pati pigiausia rankena (b. l. 61).

Nukentėjusioji V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. M. su jos dukra gyveno savo namuose, tarp jų konfliktai prasidėjo, kai dukra pastojo. Dukra, neištvėrusi smurto, pabėgo iš namų ir grįžo pas juos į (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Su M. M. buvo susitarta, kad jis vaiką lankys Parko gatvėje. Kai M. atvažiuodavo aplankyti vaiko, jie jį priimdavo, jis atvažiuodavo penktadieniais. Paskui pasakė, kad kurį laiką nevažiuotų, nes jiems reikėjo pertraukos pailsėti. 2015-03-21 ji, jos vyras ir dukra buvo namuose. Apie 15 val. pamatė per langą, kad atvažiavo Marius. Jis iššoko iš mašinos ir greitai atbėgo iki jų buto durų. Tada pradėjo skambinti į duris nesustodamas. Ji M. pasakė, kad jis turėtų atvažiuoti penktadienį, jie jo į butą neįleido. M. klibino rankeną, su juo kalbėjo per uždaras duris. Jis jai liepė įsileisti į vidų, klibino rankeną, daužė koja duris. Durys yra metalinės. Dukra išsigando, vaikas taip pat išsigando, iškvietė policiją. Jie visą laiką buvo užsidarę bute. Per akutę matė, kad atvyko policija, atidarė duris. M. ir prie policijos pareigūnų puolė ant jos, sakė, kad juos užkas. Visa tai buvo pasakyta prie policijos pareigūnų. Policijos pareigūnė liko su M. koridoriuje, o pareigūnas užėjo į butą, užsidarė duris. Kaimynas G. buvo laiptinėje, tarp antro ir trečio aukšto, kai ji atidarė duris pareigūnams. Jis galėjo girdėti durų daužymą, atvažiavo maždaug kartu su policija. M. M. daužė ir skambino į duris iki tol, kol atvažiavo policija. Triukšmas truko apie 30 minučių. Jie viską įrašė į telefoną, įrašą davė policijai. Dėl triukšmo skundėsi kaimynė iš apačios, t. y. iš 49 buto. Nukentėjusiajai po įvykio sustreikavo širdis, ji pateikė teismui medicininį išrašą dėl sveikatos būklės, dėl to pretenzijų M. M. neturi. Prašo priteisti 87 eurų turtinei žalai atlyginti. Žalos dydį nurodė remdamasi sąskaita-faktūra už durų tvarkymą. Durys išoriškai nelabai apgadintos, bet rankena buvo išklibinta, paskui pamatė, kad akutė yra įtrūkusi. Ji iškvietė meistrą, kuris sutvarkė duris. Atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus nurodė, kad įvykio metu ji visą laiką buvo prie durų, kol neatvažiavo policija, vis nueidavo prie lango ir vėl grįždavo prie durų, tokiu būdu pamatė, kad iš mašinos išlipo kaimynas. Nuo durų iki lango yra du metrai. Be G. daugiau nebuvo kaimynų, kurie matytų šį įvykį. A. N. girdėjo konfliktą, nes jos durys yra šalia. Po įvykio buvo sugadinta akutė, skląstis, kuris yra skirtas prilaikyti duris, kad kitą kartą M. M. neišklibintų rankenos, jį patarė įstatyti meistras, iki tol skląsčio neturėjo, nes jo nereikėjo, o po įvykio durys atsilapojo, skląstis jas pastatė į vietą, taip kaip buvo iki įvykio. Sąskaitą ji apmokėjo iš karto grynais pinigais. Jai sąskaitą-faktūrą atsiuntė internetu, pirma sumokėjo pinigus, o paskui gavo sąskaitą (b. l. 58-59).

Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra V. S. kaimynė. M. M. jai matytas. Su draugu gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte nuomoja butą. Vieną kovo mėnesio vakarą išgirdo dūžius ir kaimynės durų rankenos klibinimą. Iš triukšmo suprato, kad M. M. neįsileidžia kaimynai. Jis garsiai rėkė, po kiek laiko jis paskambino jiems į duris. Draugas atidarė buto duris, M. M. paklausė, ar čia normalūs žmonės gyvena, pasakė, kad jo neįleidžia į butą. Jie uždarė duris, o jis toliau stukseno, aiškinosi. Jie triukšmą išgirdo būdami kambaryje, jis stukseno kojomis ar rankomis, bildeno pusiau iš jėgos. Viskas truko apie 10 minučių, M. M. protarpiais šaukė, kalbėjo, daužė. Girdėjo, kad iš buto kaimynai jam sakė nusiraminti, bet žmogus reikalavo, kad jį įleistų. Liudytoja matė, kaip atvažiavo policija. Triukšmas buvo iki tol, kol atvažiavo pareigūnai. Ji su pareigūnais nebendravo. Jai tai buvo nemaloni situacija, kadangi žinojo, jog tame bute gyvena moteris su mažu vaiku. Su kaimynais apie šį įvykį nesikalbėjo. M. M. įvykio metu buvo įniršęs. Kai liudytojos draugas atidarė duris, M. M. prie jų priėjo, jų atžvilgiu agresyvumo nerodė. Su kitais kaimynais apie šį įvykį nesikalbėjo. Kai uždarė duris, nematė, ką veikė M. M.. Viskas vyko laiptinėje, prie jų buto durų. Jų durys yra šalia kaimynų, pas kuriuos atėjo M. M., buto durų. Atsakydama į papildomus proceso dalyvių klausimus nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) buto girdėjo, kad moteris sakė, kad M. M. išeitų. Jeigu laiptinėje žmonės kalba, tai pas juos bute girdisi, nes durys medinės. Įvykio dieną girdėjo durų daužymą, pakelto tono, įtūžusio žmogaus kalbėjimą (b. l. 59-60).

Dėl ATPK 174 straipsnio pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 2 d. nutarimas byloje Nr. N502-2066/2010). Iš šios teisės normos turinio taip pat matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad toks pažeidimas įvykdomas viešosiose vietose, juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį. Joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 str. dispozicijoje) (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-764-628/2014). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1256-312/2013). Be to, viešąja vieta ATPK 174 str. prasme pripažįstama vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms (pvz., gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos ir kt.), o taip pat ir ta vieta, kurioje paprastai žmonės nesilanko, bet dėl vienų ar kitų priežasčių susirinko keli ar daugiau žmonių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad namo laiptinė yra viešoji vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje bylose Nr. N62-2313/2011).

M. M. savo kaltės dėl ATPK 174 str. pažeidimo nepripažino, nurodė, kad jis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų nedaužė, netriukšmavo. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jo atstovą, nukentėjusiąją, liudytoją, daro išvadą, kad M. M. kaltė padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios V. S. ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. N., pasižadėjusios duoti teisingus parodymus, paaiškinimais, kad M. M. 2015-03-21 (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje garsiai rėkė, rankomis ir kojomis spardė V. S. priklausančio buto duris, klibino durų rankeną, buvo įtūžęs.

Jai tai buvo nemaloni situacija, kadangi žinojo, jog tame bute gyvena moteris su mažu vaiku. M. M. triukšmavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, tai pripažįstama viešąją vieta, ginčo dėl to, kad M. M. šioje vietoje buvo, nėra. M. M., atlikdamas nurodytus veiksmuss, vienareikšmiškai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kadangi dėl pažeidėjo veiksmų namo gyventojai patyrė nepatogumų, buvo nutrauktas žmonių poilsis, sukeltas išgąstis. Teismas M. M. ir jo atstovo teisme pateiktus paaiškinimus traktuoja kaip gynybinę poziciją, siekį M. M. išvengti atsakomybės. M. M. kaltę padarius ATPK 174 str. pažeidimą pagrindžia ir byloje esanti rašytinė medžiaga: I. S. pareiškimas bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 8, 13-15), V. S. pareiškimas bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 9, 18-20), A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 26-27), kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad M. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 174 str., pažeidėjas baustinas.

Dėl ATPK 50³ straipsnio pažeidimo

Nors M. M. savo kaltės dėl ATPK 50³ str. pažeidimo nepripažino, neigė daužęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris, klibinęs rankeną, tačiau jo kaltė, padarius pažeidimą įrodyta nukentėjusiosios V. S. ir liudytojos A. N. teisme duotais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga: I. S. pareiškimu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 8, 13-15), V. S. pareiškimu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 9, 18-20), sąskaita – faktūra (b. l. 25), A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 26-27), kita bylos medžiaga. ATPK 50³ straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą. Pagal ATPK 10 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nagrinėjamu atveju M. M., daužydamas V. S. priklausančio buto duris, suprato, kad elgiasi neteisėtai, ir, nors nenorėjo sugadinti durų, tačiau sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms. Teismas sprendžia, kad M. M. tyčia padarant ATPK 50³ str. pažeidimą įrodyta. Pažymėtina, kad M. M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, yra prieštaringi, kadangi asmuo vieną kartą teigė, kad už rankenos patraukė, nes norėjo patikrinti, ar durys užrakintos, o kitą kartą nurodė, kad durų rankenos nelietė, todėl teismas M. M. paaiškinimus vertina kritiškai. Teismas sprendžia, kad M. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 50³ str., pažeidėjas baustinas.

Teismas M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į pažeidėjo asmenybę: M. M. administracine tvarka baustas. Teismo vertinimu, M. M. už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos baudos, kurių dydžiai lygūs ATPK 174 str., 50³ str. sankcijose numatytam nuobaudų vidurkiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Nukentėjusioji V. S. pareiškė 87 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Ieškinys yra pagrįstas, prašoma priteisti suma yra reali, patvirtinta byloje esančiais objektyviais duomenimis, todėl, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, ieškinys tenkintinas visiškai ir V. S. naudai iš M. M. priteistini 87 Eur jo veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 37, 224, 286 ir 287 straipsniais teismas

nutaria:

Pripažinti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 ³ str., 174 str., bei jam paskirti:

pagal ATPK 50³ straipsnį - 57 eurų baudą;pagal ATPK 174 straipsnį – 57 eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti M. M. galutinę subendrintą nuobaudą – 57 eurų baudą.

Visiškai tenkinti V. S. civilinį ieškinį ir civilinio ieškovo naudai iš M. M. priteisti 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).