Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustosios M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau tekste - VPK) Vilniaus rajono policijos komisariato 2013 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2013 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 174 str. už tai, kad ji, 2013 m. birželio 1 d., 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., viešoje vietoje, būdama neblaivi susimušė su A. V. bei keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos nuovadoje ir jai paskirta 250,00 Lt dydžio bauda.

M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., pagal kurį atsakomybėn patraukta M. M., numato kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Susipažinęs su bylos medžiaga ir skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai buvo ištirti visapusiškai, o M. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas M. M. surašytas už tai, kad ji, 2013 m. birželio 1 d., 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., viešoje vietoje, būdama neblaivi, susimušė su A. V. bei keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos nuovadoje. Kaip matyti iš apeliantei inkriminuotos veikos turinio, ją sudaro M. M. veiksmai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., ir policijos nuovadoje.

Bylos medžiaga, liudytojų bei pačios apeliantės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad tarp jos ir A. V. 2013 m. birželio 1 d., 19.00 val., buvo kilęs konfliktas, kuris peraugo į muštynes. A. V. minėtą dieną atvažiavo pas D. S. į namus, o jo apsilankymas M. M. nepatiko. Visi trys asmenys buvo neblaivūs. Tarp A. V. ir M. M. namuose kilo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi namo kieme ir darže, vėliau peraugo į muštynes. Konfliktą matė apeliantės sugyventinis D. S., kuris taip pat nurodė, kad konfliktą matė dar viena kaimynė, be to, aplink gyvena ir kiti žmonės. Esminis argumentas, kurį nurodė apeliantė savo skunde pirmosios instancijos teismui, neva konfliktas vyko ne kieme, o šalia kiemo esančiame darže, t. y. ne viešoje vietoje. Pažymėtina, kad nei M. M., nei teisme apklausti liudytojai nenurodė, kad namo kiemas ir daržas yra atskirti vienas nuo kito, o buvimas darže ribotų galimybę matyti jame esančius ir konfliktuojančius, besimušančius žmones, taip pat, kad būtų ribojama kitų asmenų galimybė patekti į kiemą ar daržą. Surinkti įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kieme (darže). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002, 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004). Dėl to, nors konfliktas ir vyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., kieme ir darže, laikytina, jog tai yra viešoji vieta, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą byloje Nr. N502-2066/2010). Akivaizdu, jog pasirinkusi smurtinio pobūdžio, agresyvų santykių aiškinimosi su A. V. būdą, M. M. pažeidė nurodytas vertybes.

Nors M. M. skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad policijos nuovadoje nevartojo necenzūrinių žodžių, šie jos teiginiai paneigti teisme duotais pareigūnų K. P., B. K., V. K. parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Policijos nuovada taip pat laikytina vieša vieta.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais bei įvertinus tarp asmenų kilusio konflikto aplinkybes, tai yra, kad jis kilo viešoje vietoje, sprendžiant konfliktą buvo pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis santykių sprendimo būdas, netinkamas elgesio modelis policijos nuovadoje ir tuo sutrikdyta žmonių rimtis, pripažintina, kad M. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įvardinto nedidelio chuliganizmo požymius. Pažymėtina ir tai, kad M. M. skunde nurodytos jos laikino sulaikymo aplinkybės nėra klausimo dėl nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. skyrimo teisėtumo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.