Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Nikolajus Aleninas ir išieškotojas UAB „Jonavos paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjos Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko skundas dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų, kuriame pareiškėja prašo kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti antstolio Nikolajaus Alenino 2019 m. liepos 29 d. patvarkymą S-19-165-2823, kuriuo skolininkas Ž. C. vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/03413 buvo pakeistas į naują skolininką valstybę. Nurodo, kad VĮ Turto bankas valstybės vardu paveldėjo Ž. C., mirusio (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą. 2019 m. liepos 29 d. patvarkymu antstolis Nikolajus Aleninas pakeitė skolininką Ž. C. vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/03413 į naują skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko. Pareiškėja nesutinka su antstolio patvarkymu dėl skolininko pakeitimo. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai. Kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Šiuo atveju patvarkyme teigiama, kad skolininkas mirė, o palikimą priėmė valstybė, todėl yra pagrindas skolininką vykdomojoje byloje pakeisti skolininku valstybe. Pareiškėja nesutinka su antstolio argumentais bei pažymi, jog skolininkas Ž. C. mirė (duomenys neskelbtini), todėl turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki (duomenys neskelbtini) Šiuo atveju antstolis palikėjo turtą areštavo tik vykdomojoje byloje Nr. 0165/10/00872, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog skolininko turtas buvo areštuotas ir vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/03413, ar vykdant išieškojimą net apskritai kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusiojo skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). VĮ Turto banko turimais duomenimis nei antstolis, nei UAB „Jonavos paslaugos“ po skolininko mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditorinio reikalavimo remiantis. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas. Pareiškėja nesutinka su antstolio argumentais, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą yra išviešinta Antstolių informacinėje sistemoje, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio reikalavimai. Nei Antstolių informacinė sistema (toliau - AIS), nei Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAI) nėra valstybės registrai, skirti tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Ta aplinkybė, kad nurodytų dviejų informacinių sistemų steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. VĮ Turto banko darbuotojai yra šios sistemos naudotojai tik elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 13.5 punktas). VĮ Turto bankas Antstolių informacinėje sistemoje prie antstolio nurodytų duomenų neturi ir niekada neturėjo prieigos ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas, nesinaudoja antstolio minima informacine sistema ir negauna duomenų iš minėtos sistemos, todėl antstolio duomenų teikimas į tokią sistemą negali būti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Antstolis Nikolajus Aleninas 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. V/DOK-64148 atsisakė patenkinti skundą. Patvarkyme antstolis nurodė, kad konkrečiu atveju yra reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 (toliau tekste - LAT nutartis). Valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendino per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. Valstybinė mokesčių inspekcija ir VĮ Turto bankas turėjo spręsti klausimą dėl turto paveldėjimo, jo ir skolų administravimo. Įgyvendindamos šią funkciją, Valstybinė mokesčių inspekcija ir VĮ Turto bankas (valstybės įmonė) turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančius informacinės sistemos ir valstybės registrai. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema - valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucijos valdoma informacija yra vieša ir įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka teikiama institucijoms ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip. Tiek Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), tiek Antstolių informacinė sistema (AIS), yra informacinės sistemos, patenkančios į minėto įstatymo reglamentavimo sritį. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad, Valstybinė mokesčių inspekcija ir VĮ Turto bankas yra AIS duomenų gavėjai, nes vykdant savo funkcijas valstybei įgyvendinant teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju - informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Minėtoje LAT nutartyje konstatuota, kad „<...> tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS sistemoje gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.“. Nagrinėjamoje byloje informacija AIS apie skolų išieškojimą išviešinta dar esant gyvam palikėjui (vykdomosios bylos pradžia 2014 m. gegužės 16 d.), kuris mirė (duomenys neskelbtini); valstybei paveldėjimo liudijimas išduotas, esant 2019 m. balandžio 16 d. palikimo priėmimo faktui; iš Valstybinės mokesčių inspekcijos raštų ir VĮ Turto banko raštų yra aišku, kad valstybei, kuri teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios yra AIS duomenų gavėjais, buvo žinoma, jog palikėjas turėjo skolų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Be to, nagrinėjamu atveju institucijos, kurios vykdė savo funkcijas valstybei įgyvendinant teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, bendradarbiavo tarpusavyje, ką patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. balandžio 21 d. raštas Nr. (28.8-08-4) RNA-11918, ir specializuota įstaiga VĮ Turto bankas turėjo teisę gauti informaciją apie 2016 m. balandžio 21 d. rašte nurodytas skolininko prievoles ne tik iš Antstolių informacinės sistemos, bet ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri taip pat yra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja. Šiuo atveju nesvarbu, kad institucijoms, kurios vykdydamos savo funkcijas valstybei įgyvendinant teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, apie išieškotojo reikalavimus vykdymo procese tapo žinoma vėliau, nes tai nepanaikina fakto, jog reikalavimai buvo pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu, ką patvirtina įrašas iš Antstolių informacinės sistemos apie vykdomojo dokumento vykdymo pradžios datą (nuo 2014 m. gegužės 16 d.). Kadangi informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje yra išviešinta palikėjui gyvam esant (2014 m. gegužės 16 d.), ir palikimas pagal įstatymą perėjo valstybei, atstovaujamai institucijoms, esančioms AIS duomenų gavėjais (pvz.: Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas), yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais buvo nereikalingi. Teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas aukščiau nurodytas vykdomasis raštas, nėra įvykdytas, skolininkas priteistų sumų iki savo mirties išieškotojui nebuvo sumokėjęs, todėl paaiškėjus palikimą priėmusiam asmeniui ir siekiant užtikrinti tinkamą vykdymo proceso eigą bei išieškotojo interesus išieškoti jam priteistas sumas, turėjo įvykti procesinis teisių perėmimas, ką antstolis pagrįstai ir padarė, priėmęs skundžiamą patvarkymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Nustatyta, kad antstolio Nikolajaus Alenino kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0165/19/03413 (perduota vykdomoji byla Nr. 0064/14/00787 iš antstolės Ramunės Mikliušienės kontoros) pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-716-813/2014, dėl skolos išieškojimo iš skolininko Ž. C. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Antstolė Ramunė Mikliušienė vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/00787, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2014 m. birželio 11 d. patvarkymais areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose (v. b. l. 16, 17). Skolininkas Ž. C. mirė (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 30), todėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo sustabdyta (v. b. l. 31). 2015 m. rugpjūčio 13 d. Turto arešto aktu Nr. IR-S-8313 antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą: 1/12 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), ir 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. raštais antstolė informavo notarą ir išieškotoją apie pareikštus kreditorinius reikalavimus, bei Valstybinę mokesčių inspekciją ir VĮ Turto banką apie palikimo priėmimo procedūrą (v. b. l. 54-57). Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-11918 (v. b. l. 59) papildomai informaciją pateikė VĮ Turto bankui. Gavęs iš antstolės informaciją apie skolininko mirtį, VĮ Turto bankas pradėjo paveldėjimo procedūrą. 2019 m. balandžio 18 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, valstybei paveldėjimo teise perėjo skolininko turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) 1/12 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)išregistruotas).

Pareiškėja VĮ Turto bankas 2019 m. liepos 19 d. raštu informavo antstolį Nikolajų Aleniną apie skolininko turto paveldėjimą. Antstolis 2019 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. S-19-165-2823 skolininkui mirus ir esant duomenims apie palikimo priėmimo faktą, vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/03413 pakeitė mirusį skolininką jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika. 2019 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. LT-55141 buvo panaikintas nekilnojamojo turto areštas.

Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2019 m. liepos 29 d. patvarkymą Nr. S-19-165-2823, motyvuodama tuo, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nebuvo tinkamai išviešinti kreditoriniai reikalavimai, o AIS duomenys apie pradėtus vykdymo veiksmus skolininko atžvilgiu negali būti laikoma tinkamu išviešinimu, nes AIS nėra valstybinis registras, o VĮ Turto bankas prie antstolio nurodytų duomenų neturi prieigos ir negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas, nesinaudoja antstolio minima informacine sistema ir negauna duomenų iš minėtos sistemos. Atsisakydamas patenkinti skundą, antstolis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 suformuota praktika, nurodo, kad ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir VĮ Turto bankas yra AIS duomenų gavėjai, nes vykdant savo funkcijas valstybei įgyvendinant teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju - informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat, kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/03413 (buv. Nr. 0064/14/00787) esančių duomenų matyti, kad antstolė iki skolininko mirties 2014 m. birželio 11 d. patvarkymu areštavo skolininko pinigines lėšas „Swedbank“,AB banko sąskaitoje. Skolininkui priklausantys nekilnojamieji daiktai buvo areštuoti 2015 m. rugpjūčio 13 d., praėjus daugiau kaip vieneriems metams po skolininko mirties, t. y. praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Valstybę atstovaujančias institucijas (VMI ir VĮ Turto banką) antstolė apie vykdomą išieškojimą iš skolininko informavo 2016 m. balandžio 12 d. ir 19 d.

Šioje byloje yra keliamas klausimas, ar duomenų apie palikėjo skolos faktą išviešinimas per AIS sistemą, kurios valdytoja ir duomenų savininkė yra pati valstybė, yra tinkamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų įvykdymas tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei.

Valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, kuria remiasi antstolis savo patvarkyme, valstybė paveldėjimo santykiuose buvo atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu padarė išvadą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Atsižvelgiant į tai ir kitas byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi.

Antstolių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius, teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys, t. y. tarp jų ir duomenys apie vykdomąsias bylas, skolininkus ir išieškotojus. Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis (toliau – paslaugų gavėjai), kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys.

Nuostatų 23 punkte VĮ Turto bankas nėra tiesiogiai įvardintas kaip AIS duomenų gavėjas (skirtingai nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos), todėl ji gali būti priskiriama prie kitų paslaugų gavėjų (nuostatų 11.2 punktas), kurie turi galimybę su VĮ Registrų centru sudaryti atitinkamas paslaugų teikimo sutartis. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad ji nėra AIS visų duomenų gavėja. Tikslu išsiaiškinti šias aplinkybes, teismas užklausė AIS sistemos valdytojos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir sistemos administratoriaus – VĮ Registrų centro, ar VĮ Turto bankas yra AIS paslaugų gavėjas turintis galimybę gauti AIS kaupiamus duomenis apie vykdomąsias bylas (Nuostatų 16 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (1.16E)7R-5941 ir VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. S-65054 pateikė informaciją, kad VĮ Turto bankas Nuostatuose nėra tiesiogiai įvardytas kaip AIS duomenų gavėjas, ji su VĮ Registrų centru yra sudariusi duomenų teikimo sutartį, tačiau šia sutartimi teikiami duomenys tik apie Turto banko vykdomus elektroninius aukcionus. Taip pat ši institucija nuo 2017 m. spalio 13 d. prisijungė prie Elektroninės vykdomosios bylos portalo, kuriame ji gauna informaciją apie Turto banko vykdomąsias bylas. VĮ Turto bankas nėra visų AIS kaupiamų duomenų apie elektronines vykdomąsias bylas (Nuostatų 16 punktas) gavėjas, nes turi galimybę gauti tik tokią informaciją, kuri susijusi išimtinai su Turto banku (Turto banko skelbiami elektroniniai aukcionai ir vykdomosios bylos, kuriose Turto bankas yra proceso šalis).

Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, Valstybinė mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (VĮ Turto bankas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą, t. y. paveldėjimo santykiuose valstybė turi kelias ją atstovaujančias institucijas.

Nagrinėjamu atveju 2019 m. balandžio 18 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, valstybei paveldėjimo teise perėjo skolininko turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)išregistruotas), t. y. ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir kilnojamieji daiktai. Nors išduodant palikimo perėjimo liudijimą valstybei atstovavo viena iš jos institucijų – VĮ Turto bankas, tačiau akivaizdu, kad valstybei priimant šį turtą, jo administravime dalyvauja ne tik VĮ Turto bankas, bet ir Valstybinė mokesčių inspekcija (kuriai tenka pareiga apskaityti paveldėtas transporto priemones) bei Nacionalinė Žemės tarnyba. Tokiu būdu yra susidariusi situacija, kad mirusio skolininko palikimą priėmusią valstybę atstovauja institucijos, iš kurių viena (VMI) yra AIS duomenų gavėja, o kita (VĮ Turto bankas) – ne.

Pažymėtina, kad skundžiamame antstolio 2019 m. liepos 29 d. patvarkyme miręs skolininkas buvo pakeistas Lietuvos Respublika, kurios viena iš atstovaujančių ją institucijų paveldėjimo santykiuose konkrečioje vykdomojoje byloje yra Valstybinė mokesčių inspekcija, turinti galimybę teisės aktų nustatyta tvarka gauti duomenis iš AIS sistemos apie vykdomąją bylą ir tuo pačiu informaciją apie pareikštus kreditorinius reikalavimus konkretaus skolininko atžvilgiu. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi valstybę atstovaujančios institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, dalinasi informacija ir pan. Pavyzdžiui šioje vykdomojoje byloje Nr. 0165/19/03413 Valstybinė mokesčių inspekcija apie gautą iš antstolės informaciją apie paveldimą turtą ir vykdomą išieškojimą 2016 m. balandžio 21 d. raštu informavo VĮ Turto banką. Iš tolesnio susirašinėjimo matyti, kad VĮ Turto bankas, gavęs informaciją, pradėjo paveldėjimo procedūrą, t. y. pareiškėjai apie pareikštus reikalavimus buvo žinoma iki palikimo priėmimo. Ta aplinkybė, kad tiesioginis informacijos pateikimas vyko jau praėjus trims mėnesiams po palikimo atsiradimo, šiuo atveju nėra laikytina reikšminga, nes akivaizdu, kad apie pareikštą kreditorinį reikalavimą valstybė, atstovaujama jos institucijų turėjo galimybę sužinoti gaudama duomenis apie vykdomą išieškojimą iš AIS sistemos.

Įgyvendindamos paveldėjimo funkcijas, valstybę atstovaujančios institucijos (tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek VĮ Turto bankas) turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnis). Valstybės informacinė sistema – valstybės institucijai (institucijoms) ar valstybės įstaigai (įstaigoms) teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 2 dalis). AIS yra informacinė sistema, patenkanti į minėto įstatymo reglamentavimo sritį. VĮ Turto bankas yra viena iš valstybę atstovaujančių institucijų, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekiais, iš jų ir AIS duomenimis, sudarius su sistemą administruojančia institucija atitinkamą paslaugų teikimo sutartį. Jeigu viena iš paveldimą turtą administruojančių valstybės institucijų tokia teise nepasinaudoja, nėra pagrindo daryti išvados, kad valstybė, kaip paveldėtoja, neturi galimybės per įstatymo nustatytą terminą gauti informacijos apie pareikštą kreditorinį reikalavimą.

Jeigu toje pačioje byloje paveldėjimo santykiuose valstybę atstovauja dvi ar daugiau institucijų, iš kurių bent viena yra AIS duomenų gavėja, darytina išvada, kad valstybė, kaip paveldėtoja, turi galimybę gauti duomenis apie skolininką ir jam pareikštą reikalavimą iš AIS sistemos per įstatymo nustatytą terminą. Skolininko mirties (palikimo atsiradimo) momentu jau buvo vykdomas išieškojimas konkrečioje vykdomoje byloje kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ naudai, t. y. duomenys AIS apie pradėtą išieškojimą (pareikštą reikalavimą) buvo, todėl darytina išvada, kad jeigu bent viena iš paveldėtoją (valstybę) atstovaujančių institucijų konkrečioje vykdomojoje byloje buvo AIS duomenų gavėja, tai yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką. Šiuo atveju papildomi kreditoriaus veiksmai nebuvo nereikalingi ir antstolis pagrįstai skundžiamu patvarkymu mirusį skolininką pakeitė jo turtines teises ir pareigas perėmusia Lietuvos Respublika.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos Valstybės įmonės Turto banko skundą dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Nikolajus Aleninas ir išieškotojas UAB „Jonavos paslaugos“, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0165/19/03413 grąžinti antstoliui Nikolajui Aleninui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.