- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- eA-1897-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00407-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Rytis Krasauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. P.
- Atsakovas
- Kauno teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašė: panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Teritorinė muitinė) 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 6KM19/38-0671S (toliau – Sprendimas Nr. 6KM19/38-0671S); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-13 (toliau – Sprendimas Nr. 1A-13); 3) priteisti pareiškėjui finansinės žalos, t. y. 33 Eur, kuriuos 2016 m. spalio 27 d. buvo priverstas sumokėti, atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016 m. spalio 27 d. vykstant iš Rusijos Federacijos per valstybės sieną muitinės pareigūnas, neišsiaiškinęs pareiškėjo ketinimų dėl prekių naudojimo, už automobilio kuro bake buvusius degalus ir du pakelius cigarečių apskaičiavo ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 33 Eur mokesčių. Teritorinė muitinė pareiškėjo prašymo grąžinti sumokėtą mokestį netenkino motyvuodama tuo, jog gabentos prekės vežtos reguliariai, keturis kartus per mėnesį, todėl laikė, kad jos įvežtos komerciniais tikslais. Departamentas tokį Teritorinės muitinės sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas su tokiais sprendimais nesutiko, pažymėjo, jog nustatytos prekių vertės ir kiekio neviršijo, prekės buvo skirtos asmeniniam naudojimui, nei pareiškėjo, nei jo šeimos narių veikla nėra susijusi su transportavimo paslaugų teikimu, krovinių gabenimu, pareiškėjas visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio vežiojo savo dukrą ir kitus kartu su ja sportuojančius vaikus iš Jurbarko į treniruotes Kaune. Degalai nėra išpilami ar kitaip naudojami kitose transporto priemonėse, tą pareiškėjas kaskart patvirtindavo odometro parodymais, kurie kartu su įvežamo kuro kiekiu, esančiu transporto priemonės bake, deklaruojami muitinės pareigūnui. Vertinant iš trečiosios šalies įvežto kuro kiekį, esantį privačios transporto priemonės kuro bake, reikėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad tam tikras kuro kiekis buvo deklaruotas vykstant į trečiąją šalį, todėl pareiškėjo įvežto kuro kiekis bake nebuvo toks, dėl kurio kiltų abejonių, kad jis įvežamas komerciniais tikslais. Teritorinė muitinė ir Departamentas neatsižvelgę į pareiškėjo paaiškinimus formaliai nusprendė, kad, jei prekės įvežtos ketvirtą kartą per mėnesį, tai jos įvežtos reguliariai ir komerciniais tikslais. Pasak pareiškėjo, reguliarumo sąvoka teisės aktuose nėra reglamentuota, aiškiai apibrėžta, todėl ji kelia dviprasmybių, ją galimą interpretuoti subjektyviai. Teritorinė muitinė ir Departamentas reguliarumo sąvoką aiškino bendrinės kalbos prasme ir neatsižvelgė į teisės aktų kontekstą bei 2013 m. gruodžio 3 d. Komisijos ataskaitą Nr. COM(2013)849 (toliau – Ataskaita) Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. direktyvos 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (toliau – Direktyva) 16 straipsnį, kurioje yra pateiktas Direktyvos 6a straipsnio sąvokos „atsitiktinis importas“ išaiškinimas. Remdamasis minėta ataskaita, muitinės pareigūnas privalėjo įvertinti situaciją atsižvelgdamas į keliaujančio privataus asmens ketinimus prekes naudoti komerciniais tikslais, taip pat įvertinti, ar keliaujančio asmens turimas prekių kiekis įvažiuojant į Europos Sąjungą yra toks, kad jį būtų galima suvartoti, atsižvelgiant į įprastą to privataus asmens vartojimo elgseną. Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kad teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, teigė, kad iš mokesčių mokėtojo galima reikalauti vykdyti tik tai, kas aiškiai nustatyta teisės aktuose.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose yra nustatyti du kriterijai, kurie pagal savo reikšmę yra tapatūs ir kuriuos turi atitikti prekės, kad jos būtų laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais. Sprendžiant, ar pareiškėjo gabentos prekės atitinka nekomercinių prekių požymius, pagrįstai buvo vertinama, ar ginčo prekės buvo gabenamos reguliariai, atsižvelgta į žodžio „reguliarus“ lingvistinį aiškinimą bei padaryta išvada, kad sąvoka „įvežamos nereguliariai“ turi būti suprantama kaip įvežamos ne nuolatos (netolygiai), neorganizuotai, nesistemingai ir, kaip nurodyta Ataskaitoje, retkarčiais. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. (per 12 kartų) pareiškėjas įvežė 639 litrus dyzelinių degalų bei 400 vnt. cigarečių, o įvažiavęs į Rusijos Federacijos teritoriją joje būdavo apie 1 val., kartais trumpiau. Veiklos, susijusios su transportavimo paslaugų teikimu, krovinių gabenimu, nevykdymas neužkerta kelio dyzelino gabenimui komerciniais tikslais. Pareiškėjo Teritorinei muitinei nurodytos dažno naudojimosi transporto priemonėmis aplinkybės, t. y. motinos lankymas, vaikų vežimas į treniruotes ir varžybas, yra daugelio Lietuvos Respublikos piliečių įprastos gyvenimiškos situacijos, kurios nelaikytinos priežastimi važinėti į Rusijos Federaciją užsipildyti transporto priemonės degalų baką, kaip tai daro pareiškėjas. Teritorinė muitinė taip pat atkreipė dėmesį, kad keleivinių ir krovininių transporto priemonių kuro neapmokestinimą reglamentuoja kiti teisės aktai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo vykimas per valstybinę sieną buvo reguliarus, 2016 metų rugpjūtį – spalį pareiškėjas į Rusijos Federaciją vyko 12 kartų, t. y. po 4 kartus per mėnesį, į Lietuvos Respubliką įveždavo kurą ir cigaretes. Pripažinus, kad pareiškėjas kurą bei cigaretes veždavo reguliariai, laikytina, jog šios prekės buvo vežamos komerciniais tikslais, todėl buvo apmokestintos importo mokesčiais. „Reguliarumo“ sąvoka yra išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-423/2012.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2016 m. spalio 27 d. transporto priemone „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių kelio postą; Teritorinė muitinė pranešimu Nr. K6KK3000129 už gabentus 60 l dyzelinio kuro pareiškėjui apskaičiavo 29 Eur mokėtinų mokesčių (1 Eur muito (A00), 20 Eur akcizų (100) ir 8 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (B00)), o pranešimu Nr. K6KK3000130 už gabentus 2 pakelius (40 vnt.) cigarečių „Troika“ apskaičiavo 4 Eur mokėtinų mokesčių (3 Eur akcizų (100) ir 1 Eur importo PVM (B00)); pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. kreipėsi į Teritorinę muitinę, nurodė, kad muitinė nepagrįstai už dyzelinį kurą ir cigaretes apskaičiavo mokėtinus mokesčius, nes pareiškėjas šias prekes įsivežė asmeniniam naudojimui, o ne komerciniais tikslais, todėl sumokėti mokesčiai turi būti grąžinti; Teritorinė muitinė 2016 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Nr. 6KM19/38-0671S negrąžino pareiškėjui 33 Eur importo muitų ir mokesčių, nurodė, kad, pareiškėjo įvežtos prekės buvo gabenamos reguliariai, todėl jos buvo įvežtos ne asmeniniam naudojimui, o komerciniais tikslais ir yra apmokestinamos importo muitais ir mokesčiais; Departamentas 2017 m. sausio 17 d. Sprendimu Nr. 1A-13 patvirtino Teritorinės muitinės Sprendimą Nr. 6KM19/38-0671S.
7. Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju taikytinuose nacionaliniuose teisės aktuose bei Direktyvoje nėra nustatytas joks matas apytiksliam kelionių dažnumui (reguliarumui) nustatyti. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną terminas „reguliarus“ reiškia: 1) tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis; 2) organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas, o „nereguliarus“ – kuris supainiotas, nedarnus, vyksta netolygiai (http://lkiis.lki.lt/). Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežė: rugpjūčio 3 d. – 22 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 7 d. – 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 12 d. – 3 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 19 d. – 65 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje; rugsėjo 4 d. – 15 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 8 d. – 1 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 20 d. – 62 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 24 d. – 10 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje; spalio 2 d. – 23 vnt. medikamentų, 52 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 7 d. – 3 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 22 d. – 3 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 27 d. – 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių. Taigi pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. į Rusijos Federaciją vyko 12 kartų ir į Lietuvos Respubliką iš viso įvežė 639 l dyzelinių degalų bei 400 vnt. cigarečių.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, o būtent pareiškėjo vykimo į Rusijos Federacijos teritoriją dažnumas, buvimo Rusijos Federacijos teritorijoje trukmė (mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjas, kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir įvažiavęs į Rusijos Federacijos teritoriją, joje būdavo apie 1 val., kai kuriais atvejais ir trumpiau), įvežtų prekių kiekis bei pobūdis, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, suponuojančios išvadą, jog pareiškėjo 2016 m. spalio 27 d. gabentos prekės atitiko organizuotai ir tolygiai gabenamų prekių požymius. Todėl teismas sprendė, jog mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo įvežtos prekės neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – Neapmokestinimo taisyklės) 5.1 punkto reikalavimo, ir pripažino, kad ginčo prekės negali būti laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kaip tai suprantama pagal Neapmokestinimo taisyklių 5 punktą.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog šios išvados nepaneigia pareiškėjo argumentai, kad jo į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos prekės buvo skirtos asmeniniam naudojimui. Viena iš sąlygų tam, kad asmeniniame bagaže gabenamos prekės būtų neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, yra ta, jog prekės turi būti įvežamos ne komerciniais tikslais, t. y. prekės įvežamos nereguliariai ir jos skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos, todėl vien tai, kad prekės gali būti (yra) skirtos naudoti asmeniniais tikslais, nėra pakankama, kad jos būtų teisės aktų nustatyta tvarka neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais. Neapmokestinimui svarbi ir kita prekių laikymui įvežtomis ne komerciniais tikslais kumuliatyvi aplinkybė – šios prekės turi būti įvežamos nereguliariai.
III.
10. Pareiškėjas G. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime perrašė Teritorinės muitinės sprendimo motyvus ir nevertino pareiškėjo argumentų, neatsakė, kokiais kriterijais matuojamas reguliarumas, kur yra atskaitos taškas, kad prekės būtų laikomos įvežamomis nereguliariai, nepasisakė, kam ir kodėl prieštarauja pareiškėjo pozicija. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsižvelgiant į norminį reguliavimą, asmuo negalėjo ir neturėjo pagrindo žinoti, kada jo gabenamos prekės bus pripažintos įvežtomis komerciniais tikslais dėl to, kad jos įvežtos reguliariai. Pareiškėjas remiasi Ataskaitoje dėl atsitiktinio importo pateiktais pavyzdžiais, teigia, jog vertinant, ar importas dažnas ir reguliarus, turi būti įvertinta aplinkybė, ar keleivio gabenamas prekių kiekis jo gali būti suvartojamas, panaudojamas, todėl buvo reikšminga nustatyti, ar pareiškėjo gabentas prekių kiekis galėjo būti suvartotas per vertinamąjį laikotarpį nuo vieno iki kito tų pačių prekių įvežimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad 2016 m. spalio 27 d. muitinės patikrinimo akte nėra informacijos apie nustatytas faktines aplinkybes, nenurodytas prievolės mokėti mokestį teisinis pagrindas, tokie muitinės pareigūno veiksmai nepagrindžia priimto sprendimo būtinumo ir yra vertintini kaip piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teritorinė muitinė palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Papildomai nurodo, kad muitinės įstaigos 2016 m. spalio 27 d. suformuotas patikrinimo aktas yra dokumentas, kuriame fiksuojama informacija, susijusi su atliktu patikrinimu, ir nurodomi atlikto patikrinimo rezultatai, o 2016 m. spalio 27 d. pranešimais Nr. K6KK3000129 ir Nr. K6KK3000130 muitinė pareiškėją informavo apie jam priklausančius mokėti mokesčius.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Ataskaita nustato tik tikėtinų pavyzdžių sąrašą, kuriuos taikyti tiesiogiai, neįvertinus kitų byloje nustatytų aplinkybių, būtų nepagrįsta. Ataskaitoje, be kita ko, pateikta išlyga, kad Komisija iš esmės neprieštarauja kelių valstybių narių pasirinktam metodui stebėti atskiro keliaujančio asmens kelionių skaičių tam tikrą laikotarpį, visų pirma prie sausumos sienų su trečiosiomis šalimis. Vertindamos tokį sienų kirtimą valstybės narės turi atsižvelgti į keliaujančio asmens gyvenamosios vietos geografinę padėtį, profesinę situaciją ir (ar) darbinę aplinką. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog į Rusijos Federaciją vyksta susitikti su draugais bei spręsti reikalus, tačiau jo buvimo Rusijos Federacijos teritorijoje laikas neviršydavo 1 val., todėl, Departamento manymu, vienintelis pareiškėjo tikslas buvo atitinkamų prekių įsigijimas. Toks vykimas per valstybinę sieną bei akcizais apmokestinamų prekių įvežimas negali būti laikomas atsitiktiniu importu, vykdomu retkarčiais. Pareiškėjas apie mokėtinus mokesčius buvo informuotas 2016 m. spalio 27 d. pranešimais Nr. K6KK3000129 ir Nr. K6KK3000130, kuriuose be mokėtinų mokesčių buvo nurodytos apmokestinamos prekės, jų kodas, matavimo vienetas, kiekis ir vertė. Mokesčių apskaičiavimo faktinis bei teisinis pagrindas buvo išdėstytas ir Teritorinės muitinės Sprendime Nr. 6KM19/38-0671S. Nei skunde Departamentui, nei skunde teismui pareiškėjas mokesčių apskaičiavimo teisingumo neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Teritorinės muitinės Sprendimo Nr. 6KM19/38-0671S, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl 33 Eur importo PVM ir akcizų apskaičiavimo bei šių mokesčių grąžinimo pareiškėjui, taip pat Departamento Sprendimo Nr. 1A-13, kuriuo patvirtintas Teritorinės muitinės Sprendimas Nr. 6KM19/38-0671S, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas su šiais sprendimais nesutinka, savo nesutikimą grindžia argumentais, kad jo vykimas į Rusijos Federacijos teritoriją bei prekių (degalų ir cigarečių) vežimas nepagrįstai pripažintas reguliariu ir vykdomu komerciniais tikslais. Pareiškėjo įsitikinimu 33 Eur importo PVM ir akcizų 2016 m. spalio 27 d. jam buvo apskaičiuota nepagrįstai.
15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. spalio 27 d. laikotarpiu į Rusijos Federacijos teritoriją vyko reguliariai ir kad šios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog prekės buvo įvežamos komerciniais tikslais, pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
16. Ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus nagrinėjamu atveju kilo dėl Neapmokestinimo taisyklių 4 ir 5 punktų aiškinimo ir taikymo. Pažymėtina, jog minėtos taisyklės buvo patvirtintos, be kita ko, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas. Direktyvos 6 straipsnyje įtvirtinta, kad neapmokestinimo tikslais importas laikomas nekomercinio pobūdžio, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) vykdomas retkarčiais; b) susijęs tik su keliaujančių asmenų asmeniniam arba šeimyniniam naudojimui skirtomis prekėmis arba dovanojimui skirtomis prekėmis. Prekių pobūdis ar kiekis neturi būti toks, kad kiltų pagrindas manyti, jog importuojama komerciniais tikslais. Atitinkamai Neapmokestinimo taisyklėse nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: jos įvežamos ne komerciniais tikslais (4.1 p.); jų vertė ar kiekis neviršija šiose taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais (4.2 p.). Prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: įvežamos nereguliariai (5.1 p.); skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos, nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais (5.2 p.).
17. Aiškindamas aptariamas teisės normas LVAT yra pažymėjęs, jog Direktyvoje bei Neapmokestinimo taisyklėse nėra nustatyti konkretūs kriterijai, atskleidžiantys sąvokų „vykdomas retkarčiais“ bei „įvežamos nereguliariai“ turinį, todėl toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į minėtų teisės aktų reikalavimus bei gabentas prekes. Vis dėlto reguliarumo sąlyga yra tik viena iš Direktyvos 6 straipsnyje bei Neapmokestinimo taisyklių 5 punkte nurodytų sąlygų ir jos konstatavimas neįrodo kitos privalomos sąlygos, t. y. prekių gabenimo komercinio tikslo, leidžiančio apmokestinti prekes. Tik prekių įvežimo reguliarumas (pastovumas) ir jų gabenimo (įvežimo) komercinis tikslas kartu yra pagrindas taikyti importo PVM ir akcizo mokestį. Komercinis tikslas turi būti įrodinėjamas kiekvienu atveju, nes Direktyvos 6 straipsnyje ir Neapmokestinimo taisyklių 5 punkte yra nurodomos tik aplinkybės, kurios paneigia komercinį tikslą, todėl ši aplinkybė taip pat įrodinėtina ir vertintina kiekvieno importo atveju, atsižvelgiant į prekių pobūdį bei kiekį, siekiant nustatyti, ar prekės importuojamos komerciniais tikslais (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1742/2011, 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-676-261/2017).
18. Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus nurodytus LVAT Neapmokestinimo taisyklių 4 ir 5 punktų išaiškinimų kontekste, darytina išvada, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas į Rusijos Federacijos teritoriją nuo 216 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 27 d. vyko ir prekes (kurą automobilio bake ir cigaretes) vežė reguliariai (12 kartų per tris mėnesius), tačiau šią aplinkybę, atskirai nesiaiškinęs aptariamų prekių įvežimo tikslo, be pagrindo vertino kaip pakankamą konstatuoti, jog prekes iš Rusijos Federacijos minėtu laikotarpiu pareiškėjas gabeno komerciniais tikslais.
19. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Rusijos Federaciją vyko trimis skirtingais automobiliais, kurių valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini), Pareiškėjo vykimo į Rusijos Federacijos teritoriją datos nebuvo tendencingos, t. y. kai kuriomis savaitėmis pareiškėjas skirtingais automobiliais į Rusijos Federaciją vyko du kartus, kai kuriomis savaitėmis iš viso nevyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos Respublikos metu jo automobilių kuro bakuose būdavo nuo 5 iki 10 litrų degalų, o iš Rusijos Federacijos pareiškėjas ne visada grįždavo užpildęs automobilio kuro baką (2016 m. rugsėjo 24 d. grįžtant į Lietuvos Respublikos teritoriją automobilio bake buvo tik 10 litrų kuro). Be to, 2016 m. rugpjūčio 7 ir 12 d., rugsėjo 8 d. bei spalio 2 ir 27 d. pareiškėjo automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikrino muitinės pareigūnai. Iš surašytų patikrinimo aktų matyti, kad tikrinant, ar transporto priemonėse iš stacionarių talpyklų nėra nupilami degalai, neatitikimų nenustatyta, transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinta su tarnybiniu šunimi, patikrintos transporto priemonių eksterjero, interjero detalės bei tikėtinos ertmės, kuro kiekio transporto priemonių bake bei automobilių ridos netikslumų nenustatyta. Pažymėtina, jog muitinės atliktų patikrinimų metu nustatyta automobilių rida iš esmės atitinka pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog du ar daugiau kartų per savaitę maršrutu Jurbarkas–Kaunas jis vežioja savo dukrą ir kitus vaikus į treniruotes. Šias aplinkybes patvirtina ir 2016 m. gruodžio 9 d. Kauno dziudo klubo „Ryto saulė“ bei Kauno dziudo klubo rašytiniai paaiškinimai.
20. Taigi pareiškėjas paaiškino, kur buvo naudojamas iš Rusijos Federacijos importuojamas kuras, jo paaiškinimai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas iš Rusijos Federacijos 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 2016 m. spalio 27 d. laikotarpiu automobilio bake importuotą kurą naudojo išimtinai asmeniniais tikslais. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl pareiškėjo iš Rusijos Federacijos įvežtų 2–4 pakelių, t. y. 40–80 vnt., cigarečių per savaitę suvartojimo asmeniniais tikslais. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjo įvežtų prekių prigimtis bei kiekis nekelia abejonių dėl to, kad jos buvo įvežtos ne komerciniais tikslais, o tai savo ruožtu reiškia, kad pareiškėjo gabentos prekės negalėjo būti apmokestintos importo PVM ir akcizais.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu Teritorinės muitinės Sprendimu Nr. Nr. 6KM19/38-0671S 33 Eur importo PVM ir akcizų už 2016 m. spalio 27 d. iš Rusijos Federacijos nuosavo automobilio kuro bake gabentą kurą bei cigaretes pareiškėjui apskaičiuoti nepagrįstai. Todėl Teritorinės muitinės Sprendimas Nr. 6KM19/38-0671S, taip pat šį sprendimą patvirtinantis Departamento Sprendimas Nr. 1A-13 naikintini.
22. Pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti turtinės žalos atlyginimą, t. y. 33 Eur, kuriuos jis 2016 m. spalio 27 d. buvo priverstas sumokėti. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės keliamas sumokėtų mokesčių grąžinimo klausimas. Panaikinus ginčijamus Teritorinės muitinės ir Departamento sprendimus, įgaliotai institucijai kyla pareiga teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą bei priimti sprendimą dėl sumokėtų mokesčių pareiškėjui grąžinimo. Todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 147 str.). Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo G. P. skundo reikalavimai dėl Kauno teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 6KM19/38-0671S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1A-13 panaikinimo.
Pareiškėjo G. P. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 6KM19/38-0671S ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1A-13.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.