Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-676-261/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-07-04
Bylos Nr.: A-676-261/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04548-2015-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas
Pareiškėjas: L. R.
Trečiasis asmuo: Kauno teritorinė muitinė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-676-261/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04548-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.7; 12.16.4; 13.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 03 (toliau – ir Muitinės sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 1A-388 (toliau – ir Departamento sprendimas).

Paaiškino, jog 2015 m. vasario 19 d. grįžo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir šeštą kartą per kalendorinį mėnesį parsigabeno akcizinių prekių, todėl muitinės pareigūnas nurodė, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus. Jam buvo išrašyti mokėjimo pranešimai dėl gabentų akcizinių prekių ir teko sumokėti 13,80 Eur, todėl jis 2015 m. kovo 10 d. pateikė skundą Muitinei, tačiau skundas buvo netenkintas. Departamentas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1A-287 pavedė Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, tačiau Muitinė sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Departamentas patvirtino Muitinės sprendimą. Pareiškėjas su šiais sprendimais nesutinka, teigdamas, jog jokių teisės normų nepažeidė, nes prekes gabenosi savo asmeniniams poreikiams.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 38–39) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintomis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 5 punktais ir nurodė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo 2015 m. vasario 19 d. žodine deklaracija deklaruojamų prekių – 0,5 l degtinės ir 2 pakelių cigarečių apmokestinimo mokėjimo pranešimais Nr. K5KK2000210 ir Nr. K5KK200021. Muitinė sprendimą apmokestinti minėtas prekes priėmė, vadovaudamasi 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, (toliau – ir Reglamentas) 41 straipsniu, 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (toliau – ir Direktyva) 4 ir 6 straipsniais, Taisyklių 5.1 ir 5.2 punktais, ir nurodė, jog Taisyklėse sąvoka „įvežamos nereguliariai“ turi būti suprantama kaip įvežamos nenuolatos (netolygiai), neorganizuotai, nesistemingai. Muitinės institucijos tiek prekių gabenimo momentu, tiek nagrinėdamos skundus vertino pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, gabenamų prekių pobūdį ir kiekį, jų gabenimo tikslą ir reguliarumą, siekdamos įsitikinti, ar importuojamos prekės yra nekomercinio pobūdžio. Patikrinus informaciją Žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. sausio – vasario mėn. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką visais vykimo atvejais gabeno tapačias prekes: degtinę ir cigaretes (kiekvieną kartą po 1 butelį 0,5 l degtinės ir 2 pakelius cigarečių), todėl tokį prekių gabenimą Muitinė vertino kaip reguliarų, o atsižvelgus į gabenamų prekių kiekį ir pobūdį, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, moksleivis, muitinei kilo pagrįstų abejonių, kad prekės gabenamos komerciniais tikslais, todėl minėtos prekės buvo apmokestintos pagrįstai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 37) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais esminiais argumentais kaip ir Departamentas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu (b. l. 69-71) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 03 „Dėl L. R. skundo“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 1A-388 „Dėl L. R. skundo“.

Teismas, vadovaudamasis Reglamento 41 straipsnio, Direktyvos 4 bei 6 straipsnių, Taisyklių 4, 5 punktų nuostatomis, byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas neneigia, kad nuo 2015 m. sausio 4 d. iki 2015 m. vasario 19 d. žodinių deklaracijų metu pareiškėjas 11 kartų deklaravo ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežė po 2 pakelius cigarečių ir po vieną 0,5 l degtinės butelį (b. l. 50), teismas pažymėjo, jog šiuo atveju vertinamoji sąvoka „reguliariai“, reiškianti tolygiai ir taisyklingai vykstantį, organizuotą, organizuotai rengiamą (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) pasikartojantį, sistemingą, nuolatinį (Tarptautinių žodžių žodynas, antra pataisyta laida, Alma Littera, Vilnius, 2001, 2003), teismo vertinimu, lemia tai, jog pareiškėjo šešis kartus per kalendorinį mėnesį parsigabenimas akcizinių prekių iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įgavo pasikartojantį, sistemingą, nuolatinį, t. y. reguliarų, pobūdį, tačiau, pagal Taisyklių 4 punktą yra dar viena prekių apmokestinimo sąlyga – vežimas komerciniais tikslais. Teismo vertinimu, šiuo atveju vien reguliarumo konstatavimas nepatvirtina, jog gabentos prekės skirtos komercinių tikslų, o ne asmeninių poreikių tenkinimui. Byloje nepaneigta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad prekes jis gabeno tik asmeninėms reikmėms, be to, atkreiptas dėmesys, jog buvo gabenamos suvartojamos prekės, o jų kiekis buvo labai nedidelis (po 2 pakelius cigarečių ir po 1 0,5 l degtinės). Muitinės argumentas, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus (moksleivis) ir jokių kitų prekių negabeno, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas minėtų prekių negabeno asmeninėms reikmėms. Taigi, teismas padarė išvadą, jog Muitinės ir Departamento sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundą tenkino, panaikindamas skundžiamus sprendimus.

III.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą (b. l. 79-80), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pagal šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą importo PVM ir akcizais neapmokestinamos keleivių vežamos nekomercinio pobūdžio prekės. Prekės laikomos nekomercinio pobūdžio (vežamos ne komerciniais tikslais), jei jos atitinka šias, privalančias egzistuoti kartu (komuliatyvias), sąlygas: a) jos įvežamos nereguliariai (retkarčiais) ir b) jos skirtos keleivių ar jų šeimos narių naudojimui. Todėl darytina išvada, kad netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, prekės negali būti laikomos nekomercinio pobūdžio, todėl turėtų būti apmokestintos importo PVM ir akcizais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo prekių gabenimas buvo reguliarus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo įvežamos prekės turėjo prekių, gabenamų komerciniais tikslais, statusą ir turėjo būti apmokestintos importo PVM ir akcizų mokesčiais. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis prekių nekomercinis pobūdis siejamas išimtinai tik su pirmiau minėtomis komuliatyviomis aplinkybėmis, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ginčo prekės, nors ir buvo gabentos reguliariai, tačiau importuotos nekomerciniais tikslais. Nustačius reguliarumo aplinkybę, prekės laikomos komercinio pobūdžio (gabenamos komerciniais tikslais) nepriklausomai nuo jų gabenimo paskirties ar kitų aplinkybių.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 85) prašo jį patenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti skundžiamus sprendimus.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pritariant atsakovo apeliacinio skundo argumentams, manytina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė teisės aktus.Vadovaujantis šiam ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, neatitinkančios kurio nors vieno iš kriterijų (nereguliarumo bei asmeninio naudojimo) prekės laikytinos komercinėmis ir yra apmokestinamos. Siekdamos užtikrinti aktualių teisės aktų nuostatų taikymą, muitinės institucijos tiek prekių gabenimo momentu, tiek nagrinėdamos skundus, vertino pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, gabenamų prekių pobūdį ir kiekį, jų gabenimo tikslą ir reguliarumą, siekdamos įsitikinti, ar importuojamos prekės yra nekomercinio pobūdžio. Muitinė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog pareiškėjo prekės importuojamos komerciniais tikslais, kadangi, kaip teisingai teismas nustatė, jos buvo gabenamos reguliariai ir, Muitinės nuomone, skirtingai, nei vertino teismas, svarbu yra tai, kad visais gabenimo atvejais pareiškėjas gabeno identiškas prekes, t. y. degtinę ir cigaretes. Visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir nelegali (neteisėta) akcizais apmokestinamų prekių rinka, todėl Muitinei pagrįstai kilo abejonių, kad šiuo atveju reguliariai gabentos prekės yra naudojamos ne asmeninių poreikių tenkinimui, o yra skirtos nelegaliai prekių rinkai.

Atsiliepimas

Pareiškėjas L. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 87-89) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo išnagrinėti, ar Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1B-388 ir 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1B-972, priima sprendimus, kurie prieštarauja atsiliepime nurodytiems Taisyklių bei Direktyvos punktams. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui 10 000 Eur moralinę kompensaciją iš Departamento ir Muitinės dėl pareiškėjo rodomo pilietiškumo, užkertančio kelią muitinės pareigūnams švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, kad Lietuvos valstybė ateityje nepatirtų dar didesnių išlaidų, susijusių su muitinės pareigūnų paminėtų teisės aktų taikymu.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakyta dėl pareiškėjo 2016 m. vasario 1 d. prašyme nurodytų konkrečių teisės aktų punktų, kuriuos, pareiškėjo nuomone, muitinės pareigūnai pažeidinėja, t. y. Taisyklių 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 10-1 punktų, Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies, 3 skirsnio 8, 9, 11 ir 12 straipsnių, pagal kuriuos valstybės narės, vertindamos, ar asmuo neviršija parsigabenamų importuojamų prekių, kurių bendra suma asmeniui neviršina 300 Eur, privalo neatsižvelgti į 8, 9 ir 11 straipsniuose nurodytų prekių vertę.Visuose Kauno teritorinės muitinės ir Departamento nurodytuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Direktyvoje, Reglamente nurodoma dėl prekių parsigabenimo, bet ne dėl prekių parsigabenimo kartų. Vartotojų teisė negali būti pažeidžiama nurodant, apribojant, kurioje šalyje jis privalo įsigyti norimas prekes. Šiuo atveju Direktyva nedraudžia parsigabenti akcizinių prekių iš trečiųjų šalių (prekių vertė 300 Eur ir gabenamos ne dažnai, reguliariai), o tik riboja parsigabenamų akcizinių prekių kiekį, bet ne parsigabenamų akcizinių prekių kartus.Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakyme Nr. 1B-392 reguliarumas įtvirtintas taip – 5 kartus per kalendorinį mėnesį galima parsigabenti akcizinių prekių, skaičiuojant grįžimo kartus per kalendorinį mėnesį. Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 22 dl. įsakyme Nr. 1B-388 reguliarumas įtvirtintas taip – 5 kartus per kalendorinį mėnesį galima parsigabenti akcizinių prekių, neskaičiuojant grįžimo kartų per kalendorinį mėnesį. Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1B-972 2 skirsnio 6 straipsnyje reguliarumas įtvirtintas taip – 3 kartus per kalendorinį mėnesį galima parsigabenti akcizinių prekių, neskaičiuojant grįžimo kartų per kalendorinį mėnesį. Nesuprantama, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose kinta „reguliarumo“ traktavimas, nors lietuvių kalboje šio žodžio sąvoka nesikeičia, o atsakovai būtent tuo ir remiasi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekeičia, o tik papildo jas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjo gabentos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Rusijos Federacijos akcizinės prekės nepatvirtina, jog jos skirtos komerciniams tikslams, todėl joms netaikomas importo muitas bei kiti mokesčiai.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais sutinka. Europos Sąjungos teisės aktai nustato tam tikrus reikalavimus dėl prekių neapmokestinimo PVM ir akcizu bei atleidimo nuo muitų bei valstybėms narėms suteikė įgaliojimus nustatyti tam tikrus neapmokestinimo apribojimus ir tvarką. Teismo sprendime paminėtoje 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais bei šiam ginčui aktualiose Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, nėra nustatyti konkretūs kriterijai, atskleidžiantys prekių įvežimui taikomos Direktyvos sąvokos „vykdomas retkarčiais“, Taisyklių 5 punkte nurodytos sąvokos „įvežamos nereguliariai“ turinį. Todėl toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į minėtų teisės aktų reikalavimus bei gabentas prekes. Šio ginčo atveju teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į pareiškėjo prekių gabenimo kartų skaičių per atitinkamą kalendorinį laikotarpį (nuo 2015 m. sausio 4 d. iki 2015 m. vasario 19 d. – 11 kartų), konstatavo reguliarumo sąlygos pažeidimą ir pripažino, kad gabenimas buvo reguliarus, t. y. pažeidžiantis teisės aktuose nurodytą išimtį.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo sprendimu, jog minėta sąlyga yra tik viena iš Direktyvos 6 straipsnyje bei Taisyklių 5 punkte nurodytų sąlygų ir jos konstatavimas neįrodo kitos privalomos sąlygos, t. y. prekių gabenimo komercinio tikslo, sudarančio pagrindą apmokestinti prekes. Tik prekių įvežimo reguliarumas (pastovumas) ir jų gabenimo (įvežimo) komercinis tikslas kartu sudaro pagrindą taikyti importo PVM ir akcizo mokestį.

Komercinis tikslas taip pat turi būti įrodinėjamas kiekvienu atveju, nes Direktyvos 6 straipsnyje ir Taisyklių 5 punkte yra nurodomos tik aplinkybės, kurios paneigia komercinį tikslą, t. y. jei prekės įvežamos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui arba įvežamos kaip dovanos, ir nėra detalizuota, kokie požymiai nulemia komercinį tikslą, bei nurodyta, kad prekių prigimtis ir kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Todėl ši aplinkybė taip pat įrodinėtina ir vertintina kiekvieno importo atveju, atsižvelgiant į prekių pobūdį bei kiekį, siekiant nustatyti, ar prekės importuojamos komerciniais tikslais.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo gabentų prekių kiekį pripažino labai nedideliu (po 2 pakelius cigarečių ir po 1 0,5 l degtinės) kaip paneigiančiu komercinį tikslą. Su tuo sutiktina, kadangi prekių kiekis, kaip minėta, yra vienas iš rodiklių, patvirtinančių ar paneigiančių komercinį tikslą.

Pareiškėjas taip pat prašo, panaikinus Muitinės sprendimą, priteisti 10 000 Eur moralinę kompensaciją iš Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės. Šis prašymas nenagrinėtinas, kadangi pareiškėjas tokio reikalavimo nereiškė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl to apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pateikęs.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasStasys GagysRičardas Piličiauskas