- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- I-4158-208/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04548-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- L. R.
- Kategorijos
- 1.9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.9.3.7Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
- 3.21Teismo sprendimas
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kauno teritorinei muitinei, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas L. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2015-07-24 sprendimą Nr. 03 (toliau – ir Muitinės sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015-08-28 sprendimą Nr. 1A-388 (toliau – ir Departamento sprendimas).
Pareiškėjas paaiškina, jog 2015-02-19 grįžo iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką ir šeštą kartą per kalendorinį mėnesį parsigabeno akcizinių prekių, todėl muitinės pareigūnas nurodė, kad tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus. Jam buvo išrašyti mokėjimo pranešimai dėl gabentų akcizinių prekių ir teko sumokėti 13,80 Eur, todėl jis 2015-03-10 pateikė skundą Muitinei, tačiau skundas buvo netenkintas. Departamentas 2015-06-29 sprendimu Nr. 1A-287, pavedė Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, tačiau Muitinė sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kuris patvirtino Muitinės sprendimą, tačiau su šiais sprendimais pareiškėjas nesutinka teigdamas, jog jokių teisės normų nepažeidė, nes prekes gabenosi savo asmeniniams poreikiams.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 38–39).
Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintomis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 5 punktais. Nurodo, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo 2015-02-19 žodine deklaracija deklaruojamų prekių – 0,5 l degtinės ir 2 pakelių cigarečių apmokestinimo mokėjimo pranešimais Nr. K5KK2000210 ir Nr. K5KK200021. Muitinė sprendimą apmokestinti minėtas prekes priėmė vadovaudamasi 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 (toliau – ir Reglamentas) 41 str., 2007-12-20 Tarybos direktyvos 2007/74/EB (toliau – ir Direktyva) 4 ir 6 straipsniais, Taisyklių 5.1 ir 5.2 punktais ir nurodo, jog Taisyklėse sąvoka „įvežamos nereguliariai“ turi būti suprantama kaip įvežamos nenuolatos (netolygiai), neorganizuotai, nesistemingai. Nurodo, jog muitinės institucijos tiek prekių gabenimo momentu, tiek nagrinėdamos skundus vertino pareiškėjo vykimo per valstybės sieną aplinkybes, gabenamų prekių pobūdį ir kiekį, jų gabenimo tikslą ir reguliarumą, siekiant įsitikinti ar importuojamos prekės yra nekomercinio pobūdžio. Patikrinus informaciją Žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. sausio – vasario mėn. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką visais vykimo atvejais gabeno tapačias prekes: degtinę ir cigaretes (kiekvieną kartą po 1 butelį 0,5 l degtinės ir 2 pakelius cigarečių), todėl tokį prekių gabenimą Muitinė vertino kaip reguliarų, o atsižvelgus į gabenamų prekių kiekį ir pobūdį, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, moksleivis, muitinei kilo pagrįstų abejonių, kad prekės gabenamos komerciniais tikslais, todėl minėtos prekės buvo apmokestintos pagrįstai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37). Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais esminiais argumentais kaip ir Departamentas.
Byloje ginčas keliamas dėl Departamento ir Muitinės sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo teisės į turtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų Departamento ir Muitinės pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
Ginčo teisiniams santykiams yra aktualus 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 41 str., kuriame nustatyta, kad atvykstančių iš trečiųjų šalių keleivių bagaže esančias prekes leidžiama įvežti be importo muitų, jeigu pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas, tos įvežamos prekės neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu.
2007-12-20 Tarybos direktyvos 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, 4 str., valstybės narės, remdamosi piniginėmis ribomis arba kiekio apribojimais, neapmokestina PVM ir akcizais prekių, importuojamų keliaujančių asmenų asmeniniame bagaže, jeigu prekių importas yra nekomercinio pobūdžio. Pagal Direktyvos 6 str., neapmokestinimo tikslais importas laikomas nekomercinio pobūdžio, jeigu jis vykdomas retkarčiais ir yra susijęs tik su keliaujančių asmenų asmeniniam arba šeimyniniam naudojimui skirtomis prekėmis arba dovanojimui skirtomis prekėmis. Prekių pobūdis ar kiekis neturi būti toks, kad kiltų pagrindas manyti, jog importuojama komerciniais tikslais.
Vadovaudamasi Direktyvos nuostatomis, Vyriausybė 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtino Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisykles, kurių 4 p. nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: jos įvežamos ne komerciniais tikslais; jų vertė ar kiekis neviršija šiose taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Pagal Taisyklių 5 p., prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais.
Byloje nustatyta ir šių aplinkybių pareiškėjas neneigia, kad nuo 2015-01-04 iki 2015-02-19 žodinių deklaracijų metu pareiškėjas 11 kartų deklaravo ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežė po 2 pakelius cigarečių ir po vieną 0,5 l degtinės butelį (b. l. 50).
Šiuo atveju vertinamoji sąvoka „reguliariai“, reiškianti tolygiai ir taisyklingai vykstantį, organizuotą, organizuotai rengiamą (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) pasikartojantį, sistemingą, nuolatinį (Tarptautinių žodžių žodynas, antra pataisyta laida, Alma Littera, Vilnius, 2001, 2003). Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjas šešis kartus per kalendorinį mėnesį parsigabeno akcizinių prekių iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įgavo pasikartojantį, sistemingą, nuolatinį, t. y. reguliarų, pobūdį, tačiau, kaip minėta, Taisyklių 4 p. yra nurodyta ir dar viena prekių apmokestinimo sąlyga – vežimas komerciniais tikslais. Nors nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, jog pareiškėjas prekes į Lietuvos Respubliką įvežė reguliariai, tačiau teismo vertinimu, vien šios aplinkybės konstatavimas nepatvirtina, jog gabentos prekės skirtos komercinių tikslų, o ne asmeninių poreikių tenkinimui. Byloje nepaneigta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad prekes jis gabeno tik asmeninėms reikmėms, be to, atkreiptinas dėmesys, jog buvo gabenamos suvartojamos prekės, o jų kiekis buvo labai nedidelis (po 2 pakelius cigarečių ir po 1 0,5 l degtinės). Muitinės argumentas, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus (moksleivis) ir jokių kitų prekių negabeno nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas minėtų prekių negabeno asmeninėms reikmėms, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Muitinės ir Departamento sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir Kauno teritorinės muitinės 2015-07-24 sprendimas Nr. 03 bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-08-28 sprendimas Nr. 1A-388 naikinami kaip nepagrįsti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo L. R. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015-07-24 sprendimą Nr. 03 „Dėl L. R. skundo“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-08-28 sprendimą Nr. 1A-388 „Dėl L. R. skundo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.