Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovui Linui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Kauno teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniu Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2016-11-28 sprendimą Nr. 6KM19/38-0671S; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2017-01-17 sprendimą Nr. 1A-13; 3) priteisti finansinę žalą, t. y. 33 Eur, kuriuos 2016-01-27 buvo priverstas sumokėti (b. l. 1–5; 27–32).

Nurodo, jog pareiškėjui 2016-10-27 vykstant iš Rusijos Federacijos per valstybės sieną, muitinės pareigūnas, neišsiaiškinęs pareiškėjo ketinimų dėl prekių naudojimo, už automobilio kuro bake buvusius degalus ir 2 pakelius cigarečių apskaičiavo ir įpareigojo sumokėti 33 Eur mokesčių sumą. Nesutikęs su muitinės pareigūno sprendimu, pareiškėjas 2016-10-28 kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę su prašymu grąžinti nepagrįstai sumokėtą mokestį. Kauno teritorinė muitinė pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad gabentos prekės vežtos reguliariai, 4 kartus per mėnesį, todėl laikytina, kad jos įvežtos komerciniais tikslais. Pareiškėjas 2016-12-16 skundu Muitinės departamentui prašė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2016-11-28 sprendimą Nr. 6KM19/38-06771S, tačiau Muitinės departamentas 2017-01-17 sprendimu Nr. 1A-13 Kauno teritorinės muitinės sprendimą paliko nepakeistą.

Grįsdamas savo reikalavimus panaikinti skundžiamus sprendimus, remiasi 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1186/2009) 41 str., 107 str. 1 d. (a) p., Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr. 968 „Dėl keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Atleidimo nuo muitų taisyklės) 4.6 p., Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais patvirtinimo“, (toliau – ir Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklės) 4–5 p.

Teigia, kad mokesčių administratorius neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog įvežamų prekių nei kiekio, nei vertės neviršijo, kad prekės buvo skirtos asmeniniam naudojimui, kad nei pareiškėjo, nei jo šeimos narių veikla nėra susijusi su transportavimo paslaugų teikimu, krovinių gabenimu. Pareiškėjo aiškinimu, jis visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio, vežiojo savo dukrą ir kitus kartu su ja sportuojančius vaikus iš Jurbarko į treniruotes Kaune ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad degalai nėra išpilami ar kitaip naudojami kitose transporto priemonėse, tą kaskart patvirtindavo odometro parodymais, kurie kartu su įvežamo kuro, esančio privačios motorinės transporto priemonės bake, kiekiu deklaruojami muitinės pareigūnui. Taip pat nurodė, kad vertinant įvežto iš trečiosios šalies kuro kiekį, esantį privačios transporto priemonės bake, reikėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog tam tikras kuro kiekis buvo deklaruotas vykstant į trečiąją šalį, todėl pareiškėjo įvežto kuro kiekis bake nėra toks, dėl kurio kiltų abejonės, jog įvežamas komerciniais tikslais. Be to, pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad keleiviai, gabenantys kurą transporto priemonėmis su didelėmis kuro talpyklomis ar komercinės motorinės transporto priemonės, yra atleidžiami nuo mokesčių mokėjimo, tuo tarpu pareiškėjas už gabenamas prekes asmeniniams tikslams įpareigotas sumokėti mokesčius, kelia abejonių dėl lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo.

Nurodo, jog teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas formaliai nusprendė, kad jei prekės įvežtos 4-tą kartą per mėnesį, tai jos įvežtos reguliariai, todėl jos įvežtos komerciniais tikslais. Pažymi, kad reguliarumo sąvoka teisės aktuose nėra reglamentuota, aiškiai apibrėžta, ji kelia dviprasmybių, tokią sąvoką galima interpretuoti subjektyviai ir remiantis tik šia sąvoka galima priimti subjektyvų sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, laiko prasme „reguliaru“ gali būti laikoma ir 1–2 kartai kas dieną, kas savaitę, kas mėnesį ar kas metus, kaip ir 3, 4, 5 kartai ar daugiau per atitinkamą laikotarpį. Jei vadovautis tokiu aiškinimu, tai ir po vieną kartą kiekvieną mėnesį keleivių įvežamos prekės iš trečiųjų valstybių turės tolygiai, taisyklingai, organizuotai gabenamų prekių požymių, t. y. gabenimas bus laikomas reguliariu. Vadinasi, pagal tokią logiką jau būtų laikoma, kad prekės įvežamos komerciniais tikslais.

Pažymi, kad teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas nevertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, savo sprendimus grindė tik tuo, kad prekes pareiškėjas vežė reguliariai, „reguliarumo“ sąvoką aiškindami bendrinės kalbos prasme, neatsižvelgdami į teisės akto kontekstą, Reglamento Nr. 1186/2009 ir 2007-12-20 Tarybos direktyvos 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (toliau – ir Direktyva 2007/74/EB) tikslus, ignoruodami su Direktyva 2007/74/EB susijusį dokumentą – 2013-12-03 Nr. COM(2013) 849 final Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Tarybos direktyvos 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais 16 str., kurioje yra pateiktas Direktyvos 2007/74/EB 6a str. sąvokos „atsitiktinis importas“ išaiškinimas, jos taikymas su pateiktais pavyzdžiais. Daro išvadą, jog, remdamasis minėta ataskaita, muitinės pareigūnas privalėjo įvertinti situaciją, atsižvelgdamas į keliaujančio privataus asmens ketinimus prekes naudoti komerciniais tikslais, įvertinti, ar keliaujančio asmens turimas prekių kiekis, įvažiuojant į Europos Sąjungą, yra toks, kad jį būtų galima suvartoti, atsižvelgiant į įprastą to privataus asmens vartojimo elgseną.

Pareiškėjo vertinimu, prekių įvežimo 4 kartus per mėnesį laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-10-27 aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog 2016-10-27 prekės buvo įvežtos komerciniais tikslais. Pabrėžia, jog skundžiami sprendimai yra priimti vadovaujantis ne teise, o subjektyviomis vertybėmis, kurios išreikštos asmenine nuomone. Atkreipia dėmesį į 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 str. 5 d., numatančią, jog visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Kauno teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 84–87).

Paaiškina, kad pareiškėjas 2016-10-27 transporto priemone „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių kelio postą. Kauno teritorinė muitinė pranešimais Nr. K6KK3000129 ir Nr. K6KK3000130 įpareigojo jį sumokėti 33 Eur mokesčių už gabenamas prekes (60 l dyzelino bei 40 vnt. cigarečių). Pareiškėjas nesutiko su apskaičiuotais mokesčiais ir kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę su 2016-10-28 prašymu juos grąžinti. Kauno teritorinė muitinė 2016-11-28 sprendimu Nr. 6KM19/38-06771S šį pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas nesutiko su minėtu sprendimu ir 2016-12-16 skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris 2017-01-17 sprendimu Nr. 1A-13 patvirtino minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą. Mano, kad Muitinės departamento 2017-01-17 sprendimas Nr. 1A-13 bei Kauno teritorinės muitinės 2016-11-28 sprendimas Nr. 6KM19/38-06771S yra teisėti ir pagrįsti. Remiasi 2013-10-09 Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 3 str., 5 str., 46 str., Atleidimo nuo muitų taisyklių 3 p., Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 4–5 p. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nebuvo įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir neteisingai pritaikyti teisės aktai. Pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, priimtu įgyvendinant Direktyvą 2007/74/EB, patvirtintose Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklėse, tiek ir 2013-12-03 Nr. COM (2013) 849 final Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai pagal minėtos direktyvos 16 str., pateiktame Direktyvos 6a str., sąvokos „atsitiktinis importas“ aiškinime yra nurodyti du kriterijai, kurie pagal savo reikšmę yra tapatūs ir kuriuos turi atitikti prekės, kad jos būtų laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, t. y. importas vykdomas retkarčiais (prekės įvežamos nereguliariai) ir importas susijęs tik su keliaujančių asmenų asmeniniam arba šeimyniniam naudojimui skirtomis prekėmis arba dovanojimui skirtomis prekėmis. Todėl vertinant, ar pareiškėjo gabentos prekės atitiko minėtus nekomercinių prekių požymius, bei sprendžiant klausimą, ar ginčo prekės buvo gabenamos reguliariai, buvo atsižvelgta į tai, kad žodis „reguliarus“ reiškia: 1) tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis; 2) organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) ir atitinkamai, padaryta išvada, kad Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklėse sąvoka „įvežamos nereguliariai“ turi būti suprantama kaip įvežamos nenuolatos (netolygiai), neorganizuotai, nesistemingai, kaip ir pagal minėtą Komisijos ataskaitoje nuodytą kriterijų – „vykdomas retkarčiais“.

Nurodo, jog iš informacijos, esančios muitinės informacinėse sistemose (Keleivio pateiktų žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinėje sistemoje ir Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinėje sistemoje) apie pareiškėjo vykimų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną faktines aplinkybes, t. y. išvykimo ir parvykimo datas, laiką bei įvežtas prekes, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-10-27 iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežė: rugpjūčio 3 d. – 22 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 7 d. – 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 12 d. – 3 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 19 d. – 65 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje; rugsėjo 4 d. – 15 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 8 d. – 1 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 20 d. – 62 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 24 d. – 10 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje; spalio 2 d. – 23 vnt. medikamentų, 52 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 7 d. – 3 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 22 d. – 3 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 27 d. – 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių. Taigi per laikotarpį nuo 2016-08-01 iki 2016-10-27 iš viso pareiškėjas įvežė 639 l dyzelinių degalų bei 400 vnt. cigarečių, o kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir įvažiavęs į Rusijos Federacijos teritoriją, joje būdavo apie 1 val., kai kuriais atvejais ir trumpiau. Pažymi, kad veiklos, susijusios su transportavimo paslaugų teikimu ar krovinių gabenimu, nevykdymas neužkerta kelio dyzelino gabenimui komerciniais tikslais. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašyme nurodytos dažno naudojimosi transporto priemonėmis aplinkybės / situacijos, t. y. motinos lankymas, vaikų vežimas į treniruotes ir varžybas, yra daugelio Lietuvos Respublikos piliečių įprastos gyvenimiškos situacijos ir tai, muitinės nuomone, nėra priežastis važinėti į Rusijos Federaciją užsipildyti transporto priemonės degalų bako dyzeliniu kuru, kaip tai daro pareiškėjas.

Kauno teritorinė muitinė, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog muitinės pareigūnas, atlikdamas pareiškėjo 2016-10-27 gabenamų prekių – 60 l dyzelinių degalų ir 40 vnt. cigarečių, kontrolę, kurios metu buvo įvertintas pareiškėjo vykimų į Rusijos Federacijos teritoriją dažnumas, buvimų joje trukmė, įvežtų prekių kiekis, jų pobūdis, ir nustatęs, kad šios prekės turėjo nuosekliai, nuolatos, organizuotai ir sistemingai gabenamų prekių požymių, t. y. buvo gabenamos reguliariai ir visiškai ne retkarčiais, pagrįstai nusprendė, kad prekės 2016-10-27 buvo įvežtos ne asmeniniam naudojimui, o komerciniais tikslais ir apmokestino jas importo muitais ir mokesčiais, todėl grąžinti pareiškėjui sumokėtus 33 Eur importo muitus bei mokesčius nėra teisinio pagrindo.

Atsakovė 2017-04-12 raštu Nr. (6.26)-1B-3768 prašė teismo administracinę bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, pareiškėjo skundą atmesti, remiantis atsakovės atsiliepime išdėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 55–56).

Nurodo, jog sutinka su skundžiamame Kauno teritorinės muitinės sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo vykimas per valstybinę sieną buvo reguliarus. Remiantis Keleivio deklaracijos duomenų kaupimo ir kontrolės informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas į Rusijos Federaciją 2016 m. rugpjūčio–spalio mėn. vyko 12 kartų, t. y. po 4 kartus per mėnesį. Minėtais atvejais pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją įveždavo tiek kurą, tiek cigaretes. Tokiu būdu, pripažinus, kad pareiškėjas kurą bei cigaretes gabeno reguliariai, laiko, kad, kaip tai numato Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 5 p., šios prekės buvo vežamos komerciniais tikslais bei apmokestinamos atitinkamais importo mokesčiais. Pažymi, jog teisės aktai nedetalizuoja „reguliarumo“ sąvokos, tačiau tai paaiškina teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-26 nutartimi Nr. N-575-423/2012 išnagrinėjo apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje bei patvirtino pirmos teismo instancijos argumentus, kuriais reguliariu buvo pripažintas asmens vykimas per valstybę sieną 7 kartus dviejų mėnesių laikotarpiu.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2016-11-28 sprendimo Nr. 6KM19/38-0671S, kuriuo nuspręsta negrąžinti pareiškėjui 33 Eur importo muitų ir mokesčių, muitinės apskaičiuotų ir pareiškėjo sumokėtų už 2016-10-27 iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežtus 60 l degalų transporto priemonės kuro talpykloje ir 40 vnt. cigarečių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pasisakant dėl kilusio ginčo esmės pirmiausiai akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra:

1. Pareiškėjas 2016-10-27 transporto priemone „AUDI A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vyko iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Ramoniškių kelio postą. Kauno teritorinė muitinė pranešimu Nr. K6KK3000129 už gabentus 60 l dyzelinio kuro pareiškėjui apskaičiavo 29 Eur mokėtinų mokesčių: 1 Eur muito (A00), 20 Eur akcizų (100) ir 8 Eur importo PVM (B00) (b. l. 6). Pranešimu Nr. K6KK3000130 Kauno teritorinė muitinė už gabentus 2 pakelius (40 vnt.) cigarečių „Troika“ apskaičiavo 4 Eur mokėtinų mokesčių: 3 Eur akcizų (100) ir 1 Eur importo PVM (B00) (b. l. 7). Pareiškėjas 2016-10-27 mokėjimo kvitais Nr. 2756491 D ir Nr. 2756492 D papildomai apskaičiuotas mokesčių sumas, iš viso 33 Eur, sumokėjo (b. l. 8).

2. Pareiškėjas 2016-10-28 prašymu kreipėsi į Kauno teritorinę muitinę, teigdamas, kad muitinė, pažeisdama materialinės teisės normų reikalavimus, nepagrįstai už 2016-10-27 iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežtas prekes (dyzelinį kurą ir cigaretes) apskaičiavo mokėtinus mokesčius, nes pareiškėjas šias prekes įsivežė asmeniniam naudojimui, o ne komerciniais tikslais, todėl sumokėti mokesčiai turi būti grąžinti (b. l. 15–16).

3. Kauno teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą grąžinti sumokėtus mokesčius, 2016-11-28 sprendimu Nr. 6KM19/38-0671S nusprendė negrąžinti pareiškėjui 33 Eur importo muitų ir mokesčių. Tokį sprendimą muitinė motyvavo tuo, jog pareiškėjo 2016-10-27 gabentos prekės neatitiko kriterijų, įtvirtintų Atleidimo nuo muitų taisyklių 3.5 p. bei Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 4–5 p. Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo vykimų į Rusijos Federacijos teritoriją dažnumą, buvimų joje trukmę, įvežtų prekių kiekį, jų pobūdį, ir nustatęs, kad šios prekės turėjo nuosekliai, nuolatos, organizuotai ir sistemingai gabenamų prekių požymių, t. y. buvo gabenamos reguliariai ir visiškai ne retkarčiais, sprendė, kad prekės 2016-10-27 buvo įvežtos ne asmeniniam naudojimui, o komerciniais tikslais, todėl jos apmokestintinos importo muitais ir mokesčiais (b. l. 9–11). Tokią vietos mokesčių administratoriaus poziciją palaikė ir centrinis mokesčių administratorius, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016-12-16 skundą, 2017-01-17 sprendimu Nr. 1A-13 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2016-11-28 sprendimą Nr. 6KM19/38-0671S (b. l. 13–14).

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamais Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimais, teigia, kad ginčo prekės buvo skirtos asmeniniam naudojimui, o ne įvežtos komerciniais tikslais, kaip tai suprantama pagal Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 5 p., todėl jos atitiko Atleidimo nuo muitų taisyklių bei Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių reikalavimus ir nebuvo teisinio pagrindo apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinus muito ir importo mokesčius.

Įvertinus skundžiamo Kauno teritorinės muitinės sprendimo ir pareiškėjo skundo teismui argumentus, matyti, jog šalys sutinka, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja vadovaujantis 2009-11-16 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1186/2009, nustatančiu Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, patvirtintos Atleidimo nuo muitų taisyklės ir Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklės. Tačiau Kauno teritorinės muitinės ir pareiškėjo pozicijos išsiskiria dėl vienos iš Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 4 p. įtvirtintos keleivių asmeniniame bagaže gabenamų prekių neapmokestinimo importo mokesčiais sąlygos – prekės įvežamos ne komerciniais tikslais (4.1 p.).

Pagal Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 5 p. prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: 1) įvežamos nereguliariai; 2) skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais.

Atsakovė laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo importo muitais ir mokesčiais apmokestinamos prekės (kuras ir cigaretės) laikomos įvežtomis komerciniais tikslais, nes pareiškėjas jas gabeno reguliariai, todėl tokios prekės apmokestinamos importo muitais ir mokesčiais. Tuo tarpu pareiškėjas teigė, kad ginčo prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, nes nebuvo vežamos reguliariai, todėl jos neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.

Taigi ginčas šioje byloje kilęs iš esmės dėl to, ar byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima pripažinti, jog pareiškėjas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes (kurą ir cigaretes) gabeno reguliariai, dėl ko tokios prekės laikomos 2016-10-27 įvežtomis komerciniais tikslais ir apmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, ar šios prekės iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką buvo vežamos nereguliariai, dėl ko jos laikomos 2016-10-27 įvežtomis ne komerciniais tikslais, todėl neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais.

Pažymėtina, jog ginčo atveju taikytinuose nacionaliniuose teisės aktuose, taip pat ir 2007-12-20 Tarybos direktyvoje 2007/74/EB „Dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais“ nėra nustatytas joks matas apytiksliam kelionių dažnumui (reguliarumui) nustatyti. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną terminas „reguliarus“ reiškia: 1) tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis; 2) organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas, o „nereguliarus“ – kuris supainiotas, nedarnus, vyksta netolygiai (http://lkiis.lki.lt/).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-10-27 iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežė: rugpjūčio 3 d. – 22 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 7 d. – 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 12 d. – 3 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugpjūčio 19 d. – 65 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje; rugsėjo 4 d. – 15 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 8 d. – 1 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 20 d. – 62 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; rugsėjo 24 d. – 10 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje; spalio 2 d. – 23 vnt. medikamentų, 52 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 7 d. – 3 vnt. medikamentų, 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 22 d. – 3 vnt. medikamentų, 50 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių; spalio 27 d. – 60 l dyzelinių degalų transporto priemonės kuro talpykloje, 40 vnt. cigarečių (b. l. 70–73). Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-08-01 iki 2016-10-27 į Rusijos Federaciją vyko 12 kartų ir į Lietuvos Respubliką iš viso įvežė 639 l dyzelinių degalų bei 400 vnt. cigarečių.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, o būtent pareiškėjo vykimų į Rusijos Federacijos teritoriją dažnumas, buvimo Rusijos Federacijos teritorijoje trukmė (mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjas, kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir įvažiavęs į Rusijos Federacijos teritoriją, joje būdavo apie 1 val., kai kuriais atvejais ir trumpiau), įvežtų prekių kiekis bei pobūdis, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, suponuojančios išvadą, jog pareiškėjo 2016-10-27 gabentos prekės atitiko organizuotai ir tolygiai gabenamų prekių požymius. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo 2016-10-27 įvežtos prekės neatitiko Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 5.1 p. reikalavimo, ir pripažino, kad ginčo prekės negali būti laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kaip tai suprantama pagal Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių 5 p.

Šios išvados nepaneigia pareiškėjo skundo teismui argumentai, kad jo į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtos prekės buvo skirtos asmeniniam naudojimui (pareiškėjas iš Jurbarko į Kauną į sporto treniruotes nuolat vežioja savo dukrą ir kitus vaikus). Minėta, jog viena iš sąlygų tam, kad asmeniniame bagaže gabenamos prekės būtų neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, yra ta, jog prekės turi būti įvežamos ne komerciniais tikslais, t. y. prekės įvežamos nereguliariai ir jos skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Taigi vien tai, kad prekės gali būti (yra) skirtos naudoti asmeniniais tikslais, nėra pakankama, kad jos būtų teisės aktų nustatyta tvarka neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais. Neapmokestinimui svarbi ir kita prekių laikymui įvežtomis ne komerciniais tikslais kumuliatyvi aplinkybė – šios prekės turi būti įvežamos nereguliariai. Tuo tarpu byloje nustatytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką prekes gabeno reguliariai.

Atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Atleidimo nuo muitų taisyklių ir Neapmokestinimo importo PVM ir akcizais taisyklių nuostatomis, darytina išvada, jog Kauno teritorinė muitinė 2016-11-28 sprendimu Nr. 6KM19/38-0671S pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo 2016-10-28 prašymo ir negrąžino pareiškėjui 33 Eur importo muitų ir mokesčių, muitinės apskaičiuotų ir pareiškėjo sumokėtų už 2016-10-27 iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką įvežtus 60 l degalų transporto priemonės kuro talpykloje ir 40 vnt. cigarečių. Naikinti šio Kauno teritorinės muitinės sprendimo ir jį patvirtinusio Muitinės departamento 2017-01-17 sprendimo Nr. 1A-13 pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl priteisimo finansinės žalos, t. y. 33 Eur, kuriuos 2016-01-27 jis buvo priverstas sumokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. P. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.