Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo patenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. R. atstovo advokato padėjėjo V. N. skundas ir panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. TK 16-104, kuriuo K. R. už ATPK 188 str. numatytą pažeidimą buvo paskirtas įspėjimas, bei administracinio teisės pažeidimo byla K. R. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Rudaminos policijos nuovados tyrėjas K. P. 2014 m. rugsėjo 25 d. K. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188 str. už tai, kad 2014-09-19, 9.04 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nustatė, kad K. R. savavališkai naudojasi sklypu, t. y. neįregistruotu jos vardu Registro centre, tuo pažeidžia CK 4.27. str. 2 d. reikalavimus, nepadarydama esminės žalos.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos K. R. atstovas advokato padėjėjas V. N. padavė skundą teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu skundą patenkino ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. TK 16-104 bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. R. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., įvykio ir sudėties.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog K. R. veikoje yra trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, numatytas 45 str. 1 d., kuris pasireiškė tuo, kad K. R. malkinėje ir šalia jos ant valstybės žemės padėjo malkas ir statybines medžiagas, t. y. ji neteisėtai, be valstybės leidimo, užėmė valstybinę žemę. Apeliantas mano, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neteisingai vertino administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visumą ir padarė nepagrįstą išvadą. Pasak apelianto, tam, kad K. R. veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ATPK 45 str. 1 d., būtina nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes - tai savavališką valstybinės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą. Apeliantas pažymi, kad savavališkas žemės užėmimas reiškia asmens siekį naudoti užimtą teritoriją tik savo reikmėms bei siejasi su galimybės savininkui naudotis tuo pačiu sklypu atėmimu. Kita vertus, užėmimas reiškia nuolatinio pobūdžio veiksmus, pasireiškiančius siekiu nuolatos naudoti užimtą teritoriją savo reikmėms apribojant savininkui ar kitiems asmenims jo pavedimu naudotis minėtu sklypu (2011-07-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas byloje Nr. A2.2.-1021-892/2011). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta.

Apeliantas pažymi, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime taip pat konstatavo, jog institucijos nutarime nenurodyta, ar dėl savavališko žemės sklypo naudojimosi buvo padaryta neesminė žala; jeigu neesminė žala buvo padaryta, tai kokiam asmeniui, ir kokios teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti. Pasak apelianto, įvertinus tai, kad apie neesminės žalos padarymo faktą galima spręsti iš byloje pateiktų įrodymų, aplinkybė, jog neesminės žalos padarymo faktas neakcentuotas institucijos nutarime, nedaro paties procesinio sprendimo neteisėtu. Be to, neesminės žalos padarymo faktas buvo konstatuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, o institucija nustatyto žalos padarymo fakto nepaneigė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje ištirti įrodymai rodo, jog K. R., valstybiniame žemės sklype, kuris ribojasi su V. G. žemės sklypu, kraudama malkas, medienos lentas, statybinius blokelius bei prikaldama skardą, kuri išeina į besiribojantį sklypą, priklausantį V. G., pažeidžia gretimo žemės sklypo savininko - V. G. teises ir teisėtus interesus: sukrauti statybiniai blokeliai, medienos lentos, malkos trukdo V. G. laisvai praeiti ir patekti į savo namų valdą, o nuo esančios prikaltos skardos (lyjant lietui) vanduo bėga į V. G. žemės sklypą. Apeliantas pažymi, kad minėtą aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų darytos nuotraukos bei jų surašytas tarnybinis pranešimas. Taigi apie konkrečią neesminę žalą (kam ji buvo padaryta) galima spręsti iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. įvertinus visą bylos medžiagą. Apeliantas mano, kad K. R. veiksmai, naudojantis jai nepriklausančia žeme, suvaržant V. G. teises ar įstatymų saugomus interesus, prieštarauja įstatymų reikalavimams ir yra savavališki, tačiau jais esminė žala V. G. nepadaryta, tad jie pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 188 str.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad CK 4.27 straipsnyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. R. valdymas ar naudojimasis valstybine žeme nėra įregistruotas Registrų centre. Pasak apelianto, K. R. veiksmuose konstatuotas tyčios naudotis jai nepriklausančiu žemės sklypu buvimas, kadangi K. R., žinodama, kad tas žemės sklypas, kuriame ji sukraudavo malkas, statybinius blokelius, medieną ir kt., jai teisėtai nepriklauso, juo naudojosi kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog K. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu pagrįstai patenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos K. R. atstovo advokato padėjėjo V. N. skundą ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. TK 16-104 bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. R. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., įvykio ir sudėties.

ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas - įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, LVAT 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).

Pažymėtina, kad ATPK 188 str. norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. K. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jai buvo inkriminuotas CK 4.27. str. 2 d. pažeidimas, kad ji savavališkai naudojasi sklypu, t. y. neįregistruotu jos vardu Registro centre, nepadarydama esminės žalos. CK 4.27. str. 2 d. numatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, ATPK 188 str. nenumato asmens atsakomybės už naudojimąsi sklypu, kuris nėra įregistruotas Registro centre. Apeliantas skunde pažymi, kad byloje ištirti įrodymai rodo, jog K. R., valstybiniame žemės sklype, kuris ribojasi su V. G. žemės sklypu, kraudama malkas, medienos lentas, statybinius blokelius bei prikaldama skardą, kuri išeina į besiribojantį sklypą, priklausantį V. G., pažeidžia gretimo žemės sklypo savininko - V. G. teises ir teisėtus interesus: sukrauti statybiniai blokeliai, medienos lentos, malkos trukdo V. G. laisvai praeiti ir patekti į savo namų valdą, o nuo esančios prikaltos skardos (lyjant lietui) vanduo bėga į V. G. žemės sklypą. Tačiau šios aplinkybės nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei institucijos nutarime K. R. suformuotame kaltinime nebuvo nurodytos ir jai neinkriminuotos. Kaip minėta, kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Protokole K. R. suformuluotas kaltinimas yra nepakankamai konkretus, tai neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo ji yra kaltinama, pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie leistų teigti, jog K. R. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėtis.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. TK 16-104 ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną K. R. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.