- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-2298-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00574-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.1.5.1.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 73,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. yra skolinga 73,06 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo butas 2021 m. balandžio 12 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 03-03-35 (toliau – Sutartis) pagrindu išnuomotas V. Š. Pagal Sutarties 2.2 punktą nuomininkas privalo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius. Po V. Š. mirties jos palikimą priėmė A. M., todėl pastaroji yra tinkama atsakovė. Atsakovė pažymėjo, kad reikalavimams dėl periodinių išmokų išieškojimo taikytinas CK 1.125 straipsnyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė paskaičiavimus už suteiktas paslaugas atliko kiekvieną mėnesį, t. y. periodiškai, todėl ginčo mokėjimai atitinka periodinių mokėjimų požymius. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė neteikė atsakovei sąskaitų už ginčo laikotarpį, pranešimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Pirmosios instancijos teismas nusprendė atmesti ieškinį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ name, esančiame (duomenys neskelbtini), teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2021 m. balandžio 12 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 03-03-35 pagrindu šis butas buvo išnuomotas V. Š. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Byloje nekilo ginčas, kad už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. yra neapmokėta 73,06 Eur suma.
6. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
7. Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas. Šios nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas.
8. Ieškovė skolą už suteiktas administravimo, priežiūros (eksploatacijos), teritorijų ir laiptinių valymo ir šilumos ūkio priežiūros, šiukšlių išvežimo paslaugas, suvartotą elektrą siekia prisiteisti iš buto savininkės atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, o pastaroji teigia, kad pareiga apmokėti tokią skolą kyla buto nuomininkui.
9. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Nuomos sutartyje nėra detalizuota, už kokias komunalines paslaugas Sutartimi prisiima pareigą atsiskaityti nuomininkas. Byloje nekilo ginčas, kad, kad nuomos sutartis nebuvo išviešinta įstatymų nustatyta tvarka; nenustatyta, kad ieškovė apie Sutarties turinį buvo tinkamai informuota.
10. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
11. Tokiu atveju atsakovei neįvykdžius pareigos tinkamai išviešinti su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties turinį, taip pat neinformavus apie tai ieškovės, t. y. asmens, kurio teisėms, konkrečiai teisei reikalauti atlygio už suteiktas paslaugas, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovė neturėjo teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovės, kaip buto savininkės.
12. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog po nuomininkės V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmusi A. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstas atsakovės argumentas mirusį asmenį laikyti tinkamu atsakovu.
13. Teismas sprendė, kad atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas.
14. Dėl senaties termino taikymo teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog kad reikalavimams dėl periodinių išmokų išieškojimo CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.
15. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl senaties taikymo periodinių išmokų ieškojimo atveju ir periodinių išmokų sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskirti reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimai, susiję su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).
16. Akivaizdu, kad šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl ginčo mokesčių pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą, t. y. prievolė išlaikyti turtą, mokant mokesčius administratoriui, vykdoma kiekvieną mėnesį.
17. Apie tariamai pažeistas teises – nesumokėtus mokesčius - ieškovė galėjo ir turėjo žinoti ne vėliau kaip 2015 m. kovo mėnesį, nes paskutinis ginčo mokėjimas už 2015 m. sausio mėnesio paslaugas turėjo būti atliktas 2015 m. vasario mėnesį. Ieškovės reikalavimai teisme gauti 2024 m. vasario 2 d., t. y. praėjus beveik 9 metams. Tokiu atveju konstatuotina, kad ieškovė praleido įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą, todėl tiek reikalavimas dėl skolos priteisimo, tiek išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra atmestini (CK 1.125 – 1.132, 6.37, 6.210 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
18. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei tenkinti ieškinį visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas pažeidė teismų precedentams taikomas taisykles dėl ieškinio senaties terminų, bylose dėl skolų priteisimo, CK 4.82 str. 3 d. pagrindu:
19.1. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas analogiškas teisės taikymo ir aiškinimo klausimas ar reikalavimams dėl skolų priteisimo, CK 4.82 str. 3 d. pagrindu, yra taikytinas bendrasis 10 m. ieškinio senaties terminas arba sutrumpintas 5 m. ieškinio senaties terminas.
Nutartyje buvo išaiškinta, jog reikalavimuose dėl skolų priteisimo, CK 4.82 str. 3 d. pagrindu yra taikytinas 10 m. ieškinio senaties terminas - „Pažymėtina, kad prievolė kas mėnesį apmokėti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nėra periodinė išmoka, t. y. nagrinėjamoje byloje šalis sieja atlygintinių paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis), viena šalis suteikia paslaugas, o kitą šalis turi už jas sumokėti. Taigi piniginės lėšos, kurias klientas vėluoja mokėti už suteiktas paslaugas, laikytinos skola, mokėjimo prievole, bet ne periodine išmoka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne kiekvienas periodinis mokėjimas kvalifikuotinas kaip periodinė išmoka. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje vartojama sąvoka „periodinė išmoka“ sietina ne su tuo, kad kažkokia skolininko prievolė, kuri dengiama periodiniais mokėjimais, yra nesikeičianti (t. y. išmokos dydžio pasikeitimas nelemia jos kvalifikavimo išmoka), o su mokėjimo esme, išmokos paskirtimi, nustatyta įstatymo ar sutarties pagrindu, ir dažniausiai turinčia kompensacijos, paramos tikslus (pvz., gali būti socialinės išmokos, periodiškai mokamos draudimo išmokos, stipendijos, su darbo santykiais susijusios išmokos ir pan.). Nagrinėjamu atveju skolininko tam tikrais terminais mokėtina suma kreditoriaus apskaičiuojama kiekvienu šiuo terminu atskirai, priklausomai nuo kreditoriaus suteiktų paslaugų skolininkui apimties, jos kainos, nustatytų tarifų ir pan., ir ji nėra kvalifikuotina kaip skolininko išmoka kreditoriui. Priešingas aiškinimas reikštų, kad analogiškai piniginei prievolei, kuri vykdytina vienu mokėjimu ir kuri vykdytina periodiškai (pagal grafiką) mokant tam tikras sumas, būtų taikomas skirtingas senaties terminas“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. e2A-956-936/2023);
19.2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 07 d. sprendime Nr. e2A-1289-881/2017 yra išaiškinta - „<...> mokesčiai už namo bendro naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas negali būti išreikšti konkrečia pinigų suma, nes jie kinta priklausomai nuo paslaugų tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų, metų laiko sezono, atliktų darbų ir pan. Taigi, nors pagal nustatyta teisinį reguliavimą, butu ir kitu patalpų savininkai šiuos mokesčius turi mokėti kas mėnesį, vien tai nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti juos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, nes, kaip minėta, tam turi būti konstatuotas ne tik mokėjimo konkretus terminas, bet ir mokėjimo konkretus dydis“;
19.3. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartyje Nr. e2A-258-254/2020 taip pat analogiškai konstatuota, jog „<...> nors pagal nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai šiuos mokesčius turi mokėti kas mėnesį, vien tai nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti juos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, nes pagal šios nutarties 14 punkte nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų visumą, tam turi būti konstatuotas ne tik mokėjimo konkretus terminas, bet ir mokėjimo konkretus dydis“.
Žemesnės instancijos teismas
20. Sprendime nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl suformuotą praktiką buvo neišvengiamai ir objektyviai privaloma keisti.
Atsiliepimas
21. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog už minėtą skolos laikotarpį ieškovas yra praleidęs sutrupintą ieškinio senaties terminą, yra taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl atsakovė palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus argumentus dėl sutrumpintos ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimui (CK 1.125 straipsnio 10 dalis).
22. Iš pateiktų ieškovo skaičiavimų (lentelės), matoma, jog už buto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas skolos laikotarpiu 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. kiekvieną mėnesį (periodiškai) nurodomos konkrečios (tokios pačios) pinigų sumos. Atsakovė laikosi pozicijos ir pritaria pirmos instancijos teismo sprendimui (skundžiamam sprendimui), jog šiuos mokėjimus, galima priskirti (prilyginti) prie periodinių mokėjimų, kuriems taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo lentelėje išskirti mokėjimai „Administravimas“, „Bendrojo naudojimo patalpų priežiūra“, „Buitinių atliekų išvežimas“, „Lifto priežiūra“ ir kiti visų pirma yra mokėtini periodiškai, kiekvieną mėnesį, o mokėjimo dydis kiekvieną mėnesį yra identiškas visą įsiskolinimo laikotarpį, taigi, daroma išvada, jog šie mokėjimai atitinka periodinių mokėjimų požymius. Akcentuotina, jog ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą.
23. Byloje nagrinėjamas reikalavimas dėl ginčo mokesčių pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą, t. y. prievolė išlaikyti turtą, mokant mokesčius administratoriui, vykdoma kiekvieną mėnesį. Apie tariamai pažeistas teises – nesumokėtus mokesčius – ieškovas galėjo ir turėjo žinoti ne vėliau kaip 2014 m. spalio 1 d., nes paskutinis ginčo mokėjimas už 2014 m. rugpjūčio mėnesį turėjo būti atliktas 2014 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovės reikalavimai teisme gauti 2024 m. vasario 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 metams.
Atsiliepimas
24. Ieškovė nurodo, jog patyrė 917,72 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisimo atveju turi būti sumažintos. Matoma, jog bylinėjimosi išlaidos (suma) reikalaujamą (ieškinio) sumą (73,06 Eur) viršija daugiau nei 12 kartų. Atsakovės manymu, tokios bylinėjimosi išlaidos yra per didelės tokio pobūdžio byloje ir yra nepagrįstos.
25. Nors ir ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos maksimalių Rekomendacijoje įtvirtintų dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, bylos (ne)sudėtingumą, suteiktas paslaugas yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
26. Atsakovės procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar naujų aplinkybių analizės, todėl šiuo atveju ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės, atsižvelgus į aplinkybes, ši byla niekaip nesudaro pagrindo pripažinti ją sudėtinga. Pažymėtina, jog teismas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė nutartį ir nusprendė šią civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 4 d. 11.00 val., būtent ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip padidindamas bylinėjimosi išlaidas. Pažymima, kad ieškovas prašė bylos nagrinėjimo būtent rašytinio proceso tvarka (atsakovė neprieštaravo), tačiau 2024-05-20 buvo pateiktas ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo tvarkos (kai jau buvo paskirta nagrinėjimo forma – rašytinė), už šį prašymą ieškovas pateikė 121 Eur. sąskaitą. Ieškovas stengėsi kaip įmanoma labiau padidinti bylinėjimosi išlaidas atsakovei, kai yra ruošiami papildomi procesiniai dokumentai, kurie yra susiję tik su pačiu ieškovu ir jo prašymais teismui. Taip pat svarbu akcentuoti, jog vyko tik vienas teismo posėdis ir jis vyko tik 41 min.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
Dėl ieškinio senaties
28. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino turtiniams ieškinio reikalavimams, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl skolos už administravimo paslaugas priteisimo taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas, nes šiuos mokėjimus, galima priskirti (prilyginti) prie periodinių mokėjimų, kuriems taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.
29. Byloje kilo ginčas dėl mokėjimų už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. 73,06 Eur sumos. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams.
31. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 str. 2 d.). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
32. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip ir palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskiriami reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2009). Iš ieškovo įvykdytos prievolės komunalinių paslaugų tiekėjams atsiradusios atsakovės skolos nėra pagrindo traktuoti kaip periodinius mokėjimus, kas galėtų lemti sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo galimybę (CK 1.125 str. 9 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018).
33. Mokesčiai už namo bendro naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas negali būti išreikšti konkrečia pinigų suma, nes paslaugos yra tęstinės, tai yra atlyginimas už paslaugas, kuris kinta priklausomai nuo paslaugų tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų, metų laiko sezono, atliktų darbų ir pan.
34. Ieškovė taip ir nurodė, kad mokėtinas dydis yra kintantis, pvz. 2014 m. rugpjūčio mėn. 14,12 Eur; rugsėjo mėn. 12.96 Eur; spalio mėn. 13.09 EUR; lapkričio mėn. 13.78 Eur; gruodžio mėn. 13.95 Eur; 2015 m. sausio mėn. 14,15 Eur; (ii) mokėtinas dydis kiekvieną mėnesį priklauso nuo paslaugos galiojančio tarifo - Vilniaus miesto savivaldybės ar elektros tiekėjų patvirtintų tarifų arba apskaičiuojamas nuo suteiktų paslaugų vertės (pvz. remontas); (iii) tam tikros paslaugos apskritai nėra teikiamos kiekvieną mėnesį - pvz. namo bendrųjų konstrukcijų remontas (nėra aišku kada įvyks pvz. avarija arba bus priimti sprendimai inicijuoti remonto darbų atlikimą ir pan.) arba sezoniškumo (pvz. žiemos metu teikiamos papildomos paslaugos - sniego valymas ir pan.). Atsakovė šių argumentų neneigė.
35. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinant periodinių išmokų atribojimo kriteijus, apeliacinės instancijos teismo sutinka su apeliante, kad ginčo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai mokesčius už administravimo, priežiūros (eksploatacijos), teritorijų ir laiptinių valymo ir šilumos ūkio priežiūros paslaugas namo administratoriui turi mokėti kas mėnesį, vien tai nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti juos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme. Šiuo atveju atsakovės prievolė ieškovei traktuotina kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).
36. Kasacinės instancijos teismas nepasisakė bylose, kurių aplinkybės yra tapačios (dėl butų ir kitų patalpų savininkų mokesčių už administravimo, priežiūros (eksploatacijos), teritorijų ir laiptinių valymo ir šilumos ūkio priežiūros paslaugas namo administratoriui vertinimo), tačiau apeliantės išdėstytas aptariamų mokėjimų teisinis vertinimas atitinka vyraujančią apeliacinės instancijos teismų praktiką (žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1745-657/2024, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis Nr. e2A-258-254/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. e2A-956-936/2023 ir kt.). Teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų (horizontalusis precedentas), kuriose aptariami mokėjimai nevertinami kaip periodinės išmokos CK 1.125 str. 9 d. prasme, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą.
37. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
38. Priimant naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo ieškovei.
39. Ieškovė nurodo, jog patyrė 917,72 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje. Atsakovė teigia, jog bylinėjimosi išlaidos (suma) reikalaujamą (ieškinio) sumą (73,06 Eur) viršija daugiau nei 12 kartų. Atsakovės manymu, tokios bylinėjimosi išlaidos yra per didelės tokio pobūdžio byloje ir yra nepagrįstos. Nors ir ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos maksimalių rekomenduojmaų dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, bylos (ne)sudėtingumą, suteiktas paslaugas yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte taip pat numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi, rekomendacijų 2 punkte nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus rekomendacijose nurodyto dydžio. Pažymėtina, jog šio ginčo atveju nebuvo jokių išskirtinai sudėtingų ar ypatingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
42. Nors ir ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos maksimalių Rekomendacijoje įtvirtintų dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, bylos (ne)sudėtingumą, suteiktas paslaugas yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017) .
43. Sutiktina, kad kai Užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato ar padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į nusistovėjusią teismų praktiką, nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, teismo vertinimu, darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės. Nors ir ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos maksimalių Rekomendacijoje įtvirtintų dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką bei nagrinėjamos bylos (ne)sudėtingumą, suteiktas paslaugas, ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
44. Reikšminga aplinkybė, jog teismas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė nutartį ir nusprendė šią civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 4 d. 11.00 val., būtent ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip padidindama bylinėjimosi išlaidas. 2024-03-06 ieškinyje ieškovė prašė bylos nagrinėjimo būtent rašytinio proceso tvarka (atsakovė neprieštaravo), tačiau 2024-05-20 buvo pateiktas ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo tvarkos (kai jau buvo paskirta nagrinėjimo forma – rašytinė), už šį prašymą ieškovė pateikė 121 Eur sąskaitą. Atsakovės teigimu, yra aiškiai matoma, jog ieškovas stengėsi kaip įmanoma labiau padidinti bylinėjimosi išlaidas atsakovei, kai yra ruošiami papildomi procesiniai dokumentai, kurie yra susiję tik su pačiu ieškovu ir jo prašymais teismui.
45. Vyko tik vienas žodinis teismo posėdis ir jis vyko tik 41 min., ieškovės atstovas apskaičiavo 629,20 Eur atlyginimą už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismo posėdžių ir jų trukmės įvertinimas yra tik vienas iš aspektų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, ir pats savaime nėra bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pagrindas, tačiau yra reikšmingas kitų nustatytų aplinkybių ir vertintų kriterijų kontekste.
46. Teismo vertinumu, ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios bylos sudėtingumui ir reikalavimo (skolos dydžiui) santykiui. Įvertinus tai, jog bylinėjimosi išlaidos daugiau nei 12 kartus viršija ieškinio sumą, byla pripažintina nesudėtinga, pagal atstovavimo sutarčių duomenis tie patys ieškovės atstovai tokio pobūdžio bylose ieškovę atstovauja nuo 2019 metų, išlaidos turi būti proporcingos pateiktam turtiniam reikalavimui. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bylinėjimosi išlaidos mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują sprendimą patenkinti ieškinį priteisia ieškovei iš atsakovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (atlyginimo advokatui/advokato padėjėjui) sumą ir 22 Eur žyminį mokestį.
Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų
47. Ieškovė pateikė sąskaitą ir mokėjimo nurodymą dėl 1573 Eur atlyginimo už teisines advokato paslaugas išmokėjimo ieškovės atstovui, advokatas nurodė, kad rengdamas apeliacinį skundą sugaišo 10 valandų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nekeliamos naujos teisės taikymo problemos, argumentacija nesudėtinga ir skundo apimtis yra keturi puslapiai. Teismas, vadovaudamasis jau išdėstytais argumentais, mažina ieškovei priteisiamas atlyginimo už advokato paslaugas sumą iki 600 Eur.
48. Teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 622,32 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (22 Eur žyminis mokestis, 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 0,32 Eur įrodymų rinkimo išlaidos).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą.
Priimti naują sprendimą priteisti ieškovei UAB Mano būstas Sostinė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 73,06 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 422,32 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti ieškovei UAB Mano būstas Sostinė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 622,32 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.