Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

22. Iš pateiktų ieškovo skaičiavimų (lentelės), matoma, jog už buto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas skolos laikotarpiu 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. kiekvieną mėnesį (periodiškai) nurodomos konkrečios (tokios pačios) pinigų sumos. Atsakovė laikosi pozicijos ir pritaria pirmos instancijos teismo sprendimui (skundžiamam sprendimui), jog šiuos mokėjimus, galima priskirti (prilyginti) prie periodinių mokėjimų, kuriems taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo lentelėje išskirti mokėjimai „Administravimas“, „Bendrojo naudojimo patalpų priežiūra“, „Buitinių atliekų išvežimas“, „Lifto priežiūra“ ir kiti visų pirma yra mokėtini periodiškai, kiekvieną mėnesį, o mokėjimo dydis kiekvieną mėnesį yra identiškas visą įsiskolinimo laikotarpį, taigi, daroma išvada, jog šie mokėjimai atitinka periodinių mokėjimų požymius. Akcentuotina, jog ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą.

26. Atsakovės procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar naujų aplinkybių analizės, todėl šiuo atveju ieškovo atstovo darbo laiko sąnaudos neturėjo būti didelės, atsižvelgus į aplinkybes, ši byla niekaip nesudaro pagrindo pripažinti ją sudėtinga. Pažymėtina, jog teismas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė nutartį ir nusprendė šią civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 4 d. 11.00 val., būtent ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip padidindamas bylinėjimosi išlaidas. Pažymima, kad ieškovas prašė bylos nagrinėjimo būtent rašytinio proceso tvarka (atsakovė neprieštaravo), tačiau 2024-05-20 buvo pateiktas ieškovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo tvarkos (kai jau buvo paskirta nagrinėjimo forma – rašytinė), už šį prašymą ieškovas pateikė 121 Eur. sąskaitą. Ieškovas stengėsi kaip įmanoma labiau padidinti bylinėjimosi išlaidas atsakovei, kai yra ruošiami papildomi procesiniai dokumentai, kurie yra susiję tik su pačiu ieškovu ir jo prašymais teismui. Taip pat svarbu akcentuoti, jog vyko tik vienas teismo posėdis ir jis vyko tik 41 min.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

Dėl ieškinio senaties

28. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino turtiniams ieškinio reikalavimams, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl skolos už administravimo paslaugas priteisimo taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas, nes šiuos mokėjimus, galima priskirti (prilyginti) prie periodinių mokėjimų, kuriems taikomas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.

29. Byloje kilo ginčas dėl mokėjimų už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. 73,06 Eur sumos. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuota, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams.

31. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 str. 2 d.). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip ir palūkanoms. Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kitokioms periodinėms išmokoms gali būti priskiriami reikalavimai iš prievolių, kurioms yra būdingi periodiškumo požymiai, reikalavimams, susijusiems su išlaikymo priteisimu periodinėmis išmokomis, žalos atlyginimu, kai yra atlyginama periodinėmis terminuotomis išmokomis ir panašiais atvejais, kai iš esmės siekiama užkirsti skolų susikaupimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Tam, kad tam tikras mokėjimas būtų pripažintas periodine išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme, būtina konstatuoti kriterijų visumą, t. y. mokesčio konkretų dydį ir mokėjimo konkretų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2009). Iš ieškovo įvykdytos prievolės komunalinių paslaugų tiekėjams atsiradusios atsakovės skolos nėra pagrindo traktuoti kaip periodinius mokėjimus, kas galėtų lemti sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo galimybę (CK 1.125 str. 9 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018).

33. Mokesčiai už namo bendro naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas negali būti išreikšti konkrečia pinigų suma, nes paslaugos yra tęstinės, tai yra atlyginimas už paslaugas, kuris kinta priklausomai nuo paslaugų tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų, metų laiko sezono, atliktų darbų ir pan.

34. Ieškovė taip ir nurodė, kad mokėtinas dydis yra kintantis, pvz. 2014 m. rugpjūčio mėn. 14,12 Eur; rugsėjo mėn. 12.96 Eur; spalio mėn. 13.09 EUR; lapkričio mėn. 13.78 Eur; gruodžio mėn. 13.95 Eur; 2015 m. sausio mėn. 14,15 Eur; (ii) mokėtinas dydis kiekvieną mėnesį priklauso nuo paslaugos galiojančio tarifo - Vilniaus miesto savivaldybės ar elektros tiekėjų patvirtintų tarifų arba apskaičiuojamas nuo suteiktų paslaugų vertės (pvz. remontas); (iii) tam tikros paslaugos apskritai nėra teikiamos kiekvieną mėnesį - pvz. namo bendrųjų konstrukcijų remontas (nėra aišku kada įvyks pvz. avarija arba bus priimti sprendimai inicijuoti remonto darbų atlikimą ir pan.) arba sezoniškumo (pvz. žiemos metu teikiamos papildomos paslaugos - sniego valymas ir pan.). Atsakovė šių argumentų neneigė.

35. Remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinant periodinių išmokų atribojimo kriteijus, apeliacinės instancijos teismo sutinka su apeliante, kad ginčo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai mokesčius už administravimo, priežiūros (eksploatacijos), teritorijų ir laiptinių valymo ir šilumos ūkio priežiūros paslaugas namo administratoriui turi mokėti kas mėnesį, vien tai nėra pakankamas pagrindas kvalifikuoti juos periodinėmis išmokomis CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme. Šiuo atveju atsakovės prievolė ieškovei traktuotina kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio, todėl taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).

36. Kasacinės instancijos teismas nepasisakė bylose, kurių aplinkybės yra tapačios (dėl butų ir kitų patalpų savininkų mokesčių už administravimo, priežiūros (eksploatacijos), teritorijų ir laiptinių valymo ir šilumos ūkio priežiūros paslaugas namo administratoriui vertinimo), tačiau apeliantės išdėstytas aptariamų mokėjimų teisinis vertinimas atitinka vyraujančią apeliacinės instancijos teismų praktiką (žr. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1745-657/2024, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis Nr. e2A-258-254/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. e2A-956-936/2023 ir kt.). Teismai turi pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų (horizontalusis precedentas), kuriose aptariami mokėjimai nevertinami kaip periodinės išmokos CK 1.125 str. 9 d. prasme, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą.

37. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. Priimant naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo ieškovei.

39. Ieškovė nurodo, jog patyrė 917,72 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmoje teismo instancijoje. Atsakovė teigia, jog bylinėjimosi išlaidos (suma) reikalaujamą (ieškinio) sumą (73,06 Eur) viršija daugiau nei 12 kartų. Atsakovės manymu, tokios bylinėjimosi išlaidos yra per didelės tokio pobūdžio byloje ir yra nepagrįstos. Nors ir ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos maksimalių rekomenduojmaų dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, bylos (ne)sudėtingumą, suteiktas paslaugas yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas turi atsižvelgti ne tik į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte taip pat numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi, rekomendacijų 2 punkte nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus rekomendacijose nurodyto dydžio. Pažymėtina, jog šio ginčo atveju nebuvo jokių išskirtinai sudėtingų ar ypatingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

42. Nors ir ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos maksimalių Rekomendacijoje įtvirtintų dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, bylos (ne)sudėtingumą, suteiktas paslaugas yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017) .

43. Sutiktina, kad kai Užmokesčio už advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato ar padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgus į nusistovėjusią teismų praktiką, nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus materialinės ir procesinės teisės klausimus į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, teismo vertinimu, darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės. Nors ir ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos maksimalių Rekomendacijoje įtvirtintų dydžių neviršija, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką bei nagrinėjamos bylos (ne)sudėtingumą, suteiktas paslaugas, ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra neadekvati bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui dėl to neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

44. Reikšminga aplinkybė, jog teismas 2024 m. balandžio 23 d. priėmė nutartį ir nusprendė šią civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 4 d. 11.00 val., būtent ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip padidindama bylinėjimosi išlaidas. 2024-03-06 ieškinyje ieškovė prašė bylos nagrinėjimo būtent rašytinio proceso tvarka (atsakovė neprieštaravo), tačiau 2024-05-20 buvo pateiktas ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo tvarkos (kai jau buvo paskirta nagrinėjimo forma – rašytinė), už šį prašymą ieškovė pateikė 121 Eur sąskaitą. Atsakovės teigimu, yra aiškiai matoma, jog ieškovas stengėsi kaip įmanoma labiau padidinti bylinėjimosi išlaidas atsakovei, kai yra ruošiami papildomi procesiniai dokumentai, kurie yra susiję tik su pačiu ieškovu ir jo prašymais teismui.

45. Vyko tik vienas žodinis teismo posėdis ir jis vyko tik 41 min., ieškovės atstovas apskaičiavo 629,20 Eur atlyginimą už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje. Teismo posėdžių ir jų trukmės įvertinimas yra tik vienas iš aspektų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, ir pats savaime nėra bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pagrindas, tačiau yra reikšmingas kitų nustatytų aplinkybių ir vertintų kriterijų kontekste.

46. Teismo vertinumu, ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios bylos sudėtingumui ir reikalavimo (skolos dydžiui) santykiui. Įvertinus tai, jog bylinėjimosi išlaidos daugiau nei 12 kartus viršija ieškinio sumą, byla pripažintina nesudėtinga, pagal atstovavimo sutarčių duomenis tie patys ieškovės atstovai tokio pobūdžio bylose ieškovę atstovauja nuo 2019 metų, išlaidos turi būti proporcingos pateiktam turtiniam reikalavimui. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) bylinėjimosi išlaidos mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują sprendimą patenkinti ieškinį priteisia ieškovei iš atsakovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (atlyginimo advokatui/advokato padėjėjui) sumą ir 22 Eur žyminį mokestį.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

47. Ieškovė pateikė sąskaitą ir mokėjimo nurodymą dėl 1573 Eur atlyginimo už teisines advokato paslaugas išmokėjimo ieškovės atstovui, advokatas nurodė, kad rengdamas apeliacinį skundą sugaišo 10 valandų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nekeliamos naujos teisės taikymo problemos, argumentacija nesudėtinga ir skundo apimtis yra keturi puslapiai. Teismas, vadovaudamasis jau išdėstytais argumentais, mažina ieškovei priteisiamas atlyginimo už advokato paslaugas sumą iki 600 Eur.

48. Teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 622,32 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (22 Eur žyminis mokestis, 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 0,32 Eur įrodymų rinkimo išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą.

Priimti naują sprendimą priteisti ieškovei UAB Mano būstas Sostinė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 73,06 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 422,32 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovei UAB Mano būstas Sostinė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 622,32 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.