Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. 2S-900-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
2S-900-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43179-2014-10
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-900-368/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43179-2014-10Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-429-466/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovės UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ 2014-12-10 ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Z. V. 23169,60 Eur (80 000 Lt) žalai, padarytai BUAB “FF lizingas”, atlyginti. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Z. V. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų, prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį, nutraukti bylą arba ieškinį palikti nenagrinėtu. Be to, 2017-04-19 raštu pateikė teismui prašymus: 1) prijungti prie bylos pridedamus įrodymus; 2) atidėti bylos nagrinėjimą iki 2017 m. rugsėjo mėn.; 3) dėl 2016-04-15 teismo nutartimi pritaikytų atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl to atsakovo patiriamų minimalių nuostolių (23169,60 Eur) prašo įpareigoti ieškovus sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 23169,60 Eur užstatą; 4) skirti ekspertizę atsakovo Z. V. sveikatos būklei nustatyti tam, kad nustatyti atsakovo patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolių dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovo prašymų netenkino. Teismas nurodė, kad atidėti bylos nagrinėjimą rašytine nutartimi nesulaukus teismo posėdžio, kaip šiuo atveju to prašo atsakovas, teismas neturi pagrindo. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė priežastinio ryšio tarp teismo 2016-04-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo 2016-06-29 patirtų sužalojimų. Pripažino, jog neneigiant atsakovo teisės reikalauti iš ieškovų nuostolių atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo. Dėl nurodyto netenkino prašymo dėl ekspertizės atsakovo sveikatos būklei nustatyti, nes bylos nagrinėjimo galimumo klausimas gali būti išspręstas pagal kitus esamus duomenis ir sprendė, jog atsakovo nurodyti galimi nuostoliai turi būti įrodinėjami atskiroje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Z. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį dalyje dėl galimų nuostolių užtikrinimo ir priimti sprendimą iš esmės – dėl 2016-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo patiriamų minimalių nuostolių (23169,60 Eur) priimti teismo nutartį šioje byloje. Tai yra, įpareigoti ieškovus UAB „FF Lizingas“, UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ per 14 dienų nuo teismo nutarties dėl galimų nuostolių užtikrinimo priėmimo, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 23169,60 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.Nepagrįstas ir nemotyvuotas teismo argumentas, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo 2016-06-29 d. patirtų sudėtingų politraumų ir šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip priežasties atsakovo nuostoliams dėl žalos jo sveikatai atsirasti. Priežastinis ryšys akivaizdus – atsakovas patyrė sudėtingas traumas ir atsidūrė sudėtingoje sveikatos, gausių teismų bylų ir finansinėje būklėje.

4.2. Nesutinka su teismo argumentu, kad UAB „Skomė" ir UAB „Baltic arms" tikrai galės atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, nes yra priešingai - byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „Skomė” akcininkų teisminiuose ginčuose dėl neteisėtai ir galimai nusikalstamai 2009 m. UAB „Baltic arms" ir J. M. su bendrininkais įvykdyto UAB „Skomė" valdymo perėmimo įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais: 2015-05-04, c. b. Nr.2A-12-275/2015, ir 2015-10-21, c. b. Nr. 2-908-614/2016, UAB „Baltic arms" prarado UAB „Skomė" valdymą. Civilinėje byloje Nr. 2-866-567/2016 nagrinėjamas ginčas dėl žalos, skaičiuojamos šešiaženkliais skaičiais, kurią patyrė dėl šių neteisėtų veiksmų, priteisimo iš UAB „Skomė" ir ją neteisėtai valdančių asmenų.

4.3.Teismas nevertino to, kad šioje byloje priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis R. K. vykdo ne UAB „Skomė" ir UAB „Baltic arms", o UAB „FF Lizingas" prašymu, kuri UAB „FF Lizingas" bankroto byloje 2015-01-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas dėl šios svarbios aplinkybės nepasisakė. Akivaizdu, kad atsakovas negali tikėtis nuostolių atlyginimo iš ieškovo UAB „FF Lizingas".

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai UAB „Skomė“, UAB „Baltic arms“ ir LUAB „FF lizingas“ prašo atsakovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties, atmesti ir priteisti iš atsakovo 326,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1.Apelianto Z. V. prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo jau buvo pareikštas ir yra išspręstas. Šį apelianto Z. V. prašymą teismas išsprendė 2017 m. balandžio 19 nutartimi ir jį atmetė, nutartis apskųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti pakartotinio apelianto 2017-04-19 d. prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuris pagrįstas praktiškai tais pačiais argumentais.

5.2. Laikinosios apsaugos priemonės - 23169,60 Eur vertės apelianto Z. V. turto areštas buvo taikytas byloje 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi apelianto Z. V. atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį pakeitė tik dalyje dėl disponavimo gaunamomis pajamomis, o nutartį dalyje dėl apelianto Z. V. 23169,60 Eur vertės turto arešto paliko nepakeistą. Be to, apeliantas Z. V. reiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi jo prašymą atmetė. Šios nutarties teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi apelianto Z. V. atskirąjį skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 146 straipsnio, 1 dalis). Kol nėra teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės ir padaryta galutinė teisinė išvada dėl ieškinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo garantijas, lemia būtinybę įvertinti šių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobūdžio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų skaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-402/2008, 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo grindė argumentais, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra priverstas ne tik pragyventi iš MMA, bet ir iš šių lėšų gydytis po sudėtingų politraumų, patirtų 2016-06-29 d. Be to, nurodo, kad šioje kompleksiškai sudėtingoje padėtyje atsidūręs atsakovas yra priverstas gyventi iš MMA (380 EUR), taip pat dėl patiriamų nuostolių, neturi lėšų, būtinų teisinei pagalbai jam gausiose bylose, kurias yra priverstas pats inicijuoti gindamasis nuo ieškovų suderintai vykdomo mobingo.

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-716-555/2015). Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik įrodoma, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nepateikus minėtų duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas, prašydama taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, prašymo nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis. Prašyme jis nurodė tik abstraktaus pobūdžio samprotavimus apie galimus suvaržymus bei jų pasekmes, konkrečių argumentų ir įrodymų savo prašymui pagrįsti nepateikė, taip pat nepateikė ir galimų nuostolių preliminarių paskaičiavimų prašomai 23169,60 Eur sumai.

Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugas priemones leido atsakovui šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškovu, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Atsakovui turint galimybę mokėti privalomus mokėjimus sveikatos draudimo biudžetui, kuriuos mokant jam yra suteikiamas gydymas, atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jam sunku gydytis po sudėtingų politraumų, patirtų 2016-06-29 d., vertinamas kaip nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi pakeisdamas iš dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartį, dar papildomai leido atsakovui Z. V. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis LR Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio.

Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas teismui nepateikė jokių svarių įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad jam yra sunku pragyventi iš MMA, bet ir iš šių lėšų gydytis po sudėtingų politraumų, patirtų 2016-06-29 d., taip pat gintis teismuose nuo ieškovų vykdomų mobingų, kadangi teisinei pagalbai neturi pakankamai lėšų. Tokios aplinkybės neįrodo galimų nuostolių buvimo atsakovui sąsajų su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad atsakovo įsiskolinimas atsirado dar iki teismui pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog atsakovas nepagrindė priežastinio ryšio tarp teismo 2016-04-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo 2016-06-29 patirtų sužalojimų.

Akcentuotina, kad teismo 2016-04-15 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teistumą bei pagrįstumą išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. CPK 146 str. 2 d. numatyta, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuo atveju situacija nėra tokia, kad ieškovai UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, ieškinio netenkinimo atveju negalėtų atlyginti atsakovui nuostolių, kurių atsakovas turi teisę reikalauti atskiroje byloje ir kuriuos atsakovas, toje byloje būdamas ieškovu, turėtų įrodyti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė teismo išvados, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodomų galimų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, ji paliekama galioti, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).

Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovo Z. V. priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Skomė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 326,70 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 70 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjas Egidijus Mockevičius