Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. prašymą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, antstolė Elena Miliauskienė, N. R., R. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pareiškė reikalavimą iškelti jam bankroto bylą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui A. R. bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją „Adminus“; kreditoriams nustatė 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 30 d.

2018 m. gegužės 18 d. nutartimi teismas patvirtinto pareiškėjo A. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

2018 m. liepos 17 d. teisme gautas bankroto administratorės mažosios bendrijos „Adminus“ įgalioto asmens Martyno Tilindės prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir termino mokumo atkūrimo plano patiekimo termino pratęsimo. Prašymas dėl termino pratęsimo, teisėjo 2018 m. liepos 13 d. rezoliucija patenkintas ir terminas mokumo atkūrimo planui pateikti pratęstas vienam mėnesiui.

2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-3418-904/2018 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi paskirta pareiškėjo A. R. bankroto administratorė mažoji bendrija „Adminus“ atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų ir paskirta nauja bankroto administratorė – Viktorija Vilbrantienė.

2018 m. rugpjūčio 20 d. teisėjo rezoliucija buvo pratęstas terminas iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikti mokumo atkūrimo planą.

2018 m. rugsėjo 20 d. teisėjo rezoliucija terminas mokumo atkūrimo plano pateikti pratęstas iki 2018 m. spalio 19 d.

Teisme 2018 m. spalio 22 d. gautas pareiškėjo A. R. prašymas, kuriuo prašo patikslinti kreditorės Valstybės įmonės Turto bankas pareikštus pirmo ir antro etapo kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, nurodant, kad bendra kreditorinio reikalavimo suma – 25822,17 Eur, pirmo etapo reikalavimas – 8552,91 Eur, antro etapo reikalavimas – 17269,26 Eur; patikslinus kreditorinius reikalavimus, atnaujinti ir pratęsti terminą pateikti teismui tvirtinti mokumo atkūrimo planą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. bankroto administratorei buvo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas, dėl kurio ji pateikė savo išvadą ir teikė kreditorių susirinkimui tvirtinti. Kreditorė Valstybės įmonė Turo bankas planui nepritarė. Kreditorės atsakovė jam nurodė, kad plane reikalinga nurodyti visus gaunamus dienpinigius, bei mokėti įmokas kreditoriams iš gaunamų dienpinigių. Nurodė, kad peržiūrėjus planą pastebėjo, kad kreditorės Valstybės įmonės Turto bankas pirmo (13684,66 Eur) ir antro etapo (12137,51 Eur) reikalavimai paskaičiuoti neteisingai, dėl reikalavimų tikslinimo kreipėsi į kreditorę. Kreditorė nurodė, kad abi prievolės kyla iš tos pačios sutarties, patvirtinto esant tokius reikalavimų dydžius, kurie yra patvirtinti teismo. Nurodė, kad nesutikdamas su išdėstyta pozicija, kreipėsi į bankroto administratorę, dėl kreditorės reikalavimo ginčijimo ir dėl jo tikslinimo, tačiau administratorė nurodė, jog į teismą nesikreips. Nurodė, kad nesutinka su kreditorės nurodytomis likusiomis paskolos ir palūkanų sumomis, kadangi kreditorė neužskaitė antstolės per dešimt metų išieškotų ir jai pervestų lėšų pagal vykdomąjį dokumentą, o visas lėšas užskaitė palūkanų dengimui, mano, kad kreditorė netinkamai apskaičiavimo pirmo etapo reikalavimą. Nurodė, kad pagal antstolės 2018 m. spalio 1 d. pažymą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1150/1995 dėl 13684,66 Eur likusi neišieškota suma – 8552,91 Eur, o pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-144/1997 dėl 18494,16 Eur skolos, likusi neišieškota suma – 17269,26 Eur. Pažymėjo, kad paskolos sutartyje nebuvo numatytas skolos elementų dengimo eiliškumas, tačiau antstolė iš jo darbo užmokesčio išieškotomis lėšos dengė abu įsiskolinimus tolygiai.

Bankroto administratorė Viktorija Vilbrantienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, su kuriuo nesutinka. Nurodė, kad teismas nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, patvirtinto bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydžius. Pareiškėjas teikdamas mokumo atkūrimo planą įtraukė į jį kreditorę su patvirtintu reikalavimu, reikalavimo dydžio neginčijo. Pareiškėjui pateikus mokumo atkūrimo planą jis nebuvo patvirtintas, pareiškėjas jį turėjo tikslinti, tačiau to nedarė. Mano, kad šiais veiksmais bankrutuojantis asmuo siekia vilkinti bankroto procesą, o tokius veiksmus galima traktuoti kaip nesąžiningus bankrutuojančio asmens veiksmus. Pažymėjo, kad bankroto proceso metu pareiškėjas veikia nesąžiningai, kadangi pareiškėjui pateikus banko išrašą apie gaunamas pajamas, išlaidas per 2018 metų laikotarpį, nustatyta, kad tik 2018 m. rugsėjo 9 d. įnešė 300 Eur grynųjų pinigų, kitų operacijų neatliko, telefonu nurodė, kad su darbo užmokesčius susijusias lėšas jis gauna į savo mamos sąskaitą. Tokie veiksmai ne tik rodo pareiškėjo nesąžiningumą, tačiau kartu trukdo bankroto administratorei sutikrinti gaunamą informaciją apie asmens gaunamas pajamas, patirtas išlaidas. Be to, pareiškėjas nepateikė komandiruotėse patiriamų išlaidų ataskaitos, kurių reikalavo ir kreditorė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į tai, kad asmuo neatsižvelgia į pastabas, atsiako bendradarbiauti tiek su kreditoriais tiek su administratore, neteikia išsamios informacijos, dalį jos slepia, be to, yra praleisti nustatyti terminai planui pateikti, administratorės nuomone, bankroto procesas pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutrauktas.

Teisme gautas kreditorės Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į pareiškėjo prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreditorinių reikalavimų tikslinimas vyksta per bankroto administratorių. Nurodė, kad abi priteistos prievolės kyla iš vieno įsipareigojimo pagal 1993 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartį Nr. 1, kadangi paskolos sutartyje nebuvo nurodytas skolos dengimų eiliškumas, antstolių pervestos sumos buvo nukreipiamos dengti pareiškėjo mokėjimo įsipareigojimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsniu – pirma dengiamos turėtos išlaidos, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievole pareiškimu, po to palūkanos ir vėliausiai – paskola. Suinteresuoto asmens kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo nutartimi, kuri nebuvo skundžiama.

Posėdžio metu pareiškėjas A. R. paaiškino, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Nobeta“ dirba nuo 2018 metų gegužės mėnesio, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, darbo užmokestis ir kitos išmokos mokamos į jo mamos sąskaitą. Nurodė, kad bankroto administratorė jam pranešė, jog jis privalo darbo užmokestis pervesti į kitą, bankroto administratorės, sąskaitą, nei vesdavo iki tol. Nurodė, kad bankroto administratorės prašė patikslinti kreditorinius reikalavimus, kadangi, jie neatitinka tikrovės, tačiau administratorė jokių veiksmų nesiėmė. Paaiškino, kad dalį lėšų – 300 Eur įnešė į atidarytą sąskaitą, nes likusieji pinigai buvo jam reikalingi. Nurodė, kad komandiruotpinigiai jam reikalingi vykti į komandiruotes, darbo užmokestį darbovietė veda į mamos sąskaitą, pagal ankščiau į jo pateiktą tokį prašymą. Palaiko savo pateiktą prašymą patikslinti kreditorinius reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo R. R. posėdžio metu patvirtino A. R. paaiškinimus.

Bankroto administratorės prašymas tenkintinas, bankroto byla nutrauktina.

Iš pateiktų papildomų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo bei jos sutuoktinės teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Nobeta“ dirba nuo 2018 metų gegužės 2 d., tolimųjų reisų vairuotojo pareigose. Pateikti darbovietės vadovo įsakymai rodo, kad įsakymais pareiškėjas yra komandiruojamas dirbti į užsienį, kur jam mokami komandiruotpinigiai, kitos išlaidos.

Iš pateiktos pažymos dėl A. R. gaunamų lėšų nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėnesį pareiškėjui išmokėta 1300,05 Eur dienpinigių, 2018 m. birželio mėnesį 433,46 Eur darbo užmokesčio ir 826,54 Eur dienpinigių, 2018 m. liepos mėnesį 433,46 Eur darbo užmokesčio ir 2195 Eur dienpinigių, 2018 m. rugpjūčio mėnesį 433,46 Eur darbo užmokesčio ir 2086,54 Eur dienpinigių, 2018 m. rugsėjo mėnesį 435,93 Eur darbo užmokesčio ir 914,07 Eur dienpinigių, 2018 m. spalio mėnesį 433,46 Eur darbo užmokesčio ir 2086,54 Eur dienpinigių, 2018 m. lapkričio mėnesio išmokėtų lėšų nėra, į įmonės kasą grąžinta 1180,74 Eur nepanaudotų lėšų. Darbovietės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad darbuotojo A. R. prašymu, visi mokėjimai atliekami į A. R. mamos atsiskaitomąją sąskaitą.

Bankroto administratorė teikdama atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl kreditorinių reikalavimų tikslinimo nurodė, kad pareiškėjas teikdamas mokumo atkūrimo planą įtraukė į jį kreditorę su patvirtintu reikalavimu, reikalavimo dydžio neginčijo. Pareiškėjui pateikus mokumo atkūrimo planą jis nebuvo patirtintas, pareiškėjas jį turėjo tikslinti, tačiau to nedarė. Mano, kad šiais veiksmais bankrutuojantis asmuo siekia vilkinti bankroto procesą, o tokius veiksmus galima traktuoti kaip nesąžiningus bankrutuojančio asmens veiksmus. Pažymėjo, kad bankroto proceso metu pareiškėjas veikia nesąžiningai, kadangi pareiškėjui pateikus banko išrašą apie gaunamas pajamas, išlaidas per 2018 metų laikotarpį, nustatyta, kad tik 2018 m. rugsėjo 9 d. įnešė 300 Eur grynųjų pinigų, kitų operacijų neatliko, telefonu nurodė, kad su darbo užmokesčius susijusias lėšas jis gauna į savo mamos sąskaitą. Tokie veiksmai ne tik rodo pareiškėjo nesąžiningumą, tačiau kartu trukdo bankroto administratorei sutikrinti gaunamą informaciją apie asmens gaunamas pajamas, patirtas išlaidas, pareiškėjas nepateikė komandiruotėse patiriamų išlaidų ataskaitos, kurių reikalavo ir kreditorė. Prašo pareiškėjo atžvilgiu pradėtą bankroto bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnyje nustatytas fizinio asmens bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniam asmeniui, kuris dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą.

Kaip nurodoma Kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

FABĮ 10 straipsnyje nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Vienas šių pagrindų – fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė išreiškė pozicija nutraukti bankroto bylą, kadangi asmens – A. R. elgesys, veiksmai laikytini nesąžiningais.

Teismas pažymi, kad bankroto procese yra numatytos fizinio asmens pareigos (FABĮ 16 straipsnis). Numatyta, kad fizinis asmuo turi atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; pateikti bankroto administratoriui visus su bankroto procesu susijusius dokumentus; visus gautus grynuosius pinigus (gautą atlyginimą už naudojimąsi fizinio asmens autoriaus teisėmis, už naudojimąsi teise į fizinio asmens išradimą, gautą palikimą, išloštą pinigų sumą, gautus apdovanojimus, gautas dovanas, premijas ir kitas lėšas), kai jų suma viršija pusę bazinės socialinės išmokos per mėnesį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų gavimo dienos įmokėti į asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje; ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus. Jeigu fizinis asmuo, vykdantis individualią ir (ar) ūkininko veiklą, turi sąskaitą (nedepozitinę) individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, jis turi taip pat teikti bankroto administratoriui išrašus ta pačia tvarka (FABĮ 16 straipsnio 1, 3, 4, 11 punktai).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, bankroto administratorės išdėstytą poziciją, pareiškėjo bei jo sutuoktinės paaiškinimus teiktus posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad fizinis asmuo – A. R. šiuo atveju elgėsi nesąžiningai. Fizinio asmens bankroto proceso tikslas yra atkurti fizinio asmens mokumą ir bankroto administratoriui bei kreditoriams padedant, kontroliuojant fizinių asmenų turto ir finansinių srautų valdymą išugdyti jų didesnę finansinę atsakomybę už prisiimamus finansinius įsipareigojimus. Fizinio asmens bankrotas nėra priemonė fiziniam asmeniui išvengti skolos mokėjimo. Be to, preziumuojama, kad fizinio asmens bankroto proceso metu fizinis asmuo elgiasi sąžiningai ir tinkamai vykdo nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju fizinis asmuo pateikė naujai darbovietei, kurioje pradėjo dirbti, jau po bankroto bylos jam iškėlimo, prašymą darbo užmokestį bei kitas lėšas (dienpinigius) pervesti į jo mamos atsiskaitomąją sąskaitą, taip sudarant galimybę, nerodyti visų gaunamų pajamų, elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjo nurodytas argumentas, jog taip buvo padarytą siekiant apsaugoti gaunamus pinigus nuo antstolių atmestinas, kaip nepagrįstas, nes dar 2018 m. vasario 12 d. nutartimi teismas nurodė, kad nuo pareiškėjo pareiškimo iškelti jam bankroto bylą priėmimo yra stabdomas išieškojimas iš jo turto. Šiuo atveju, pažymėtina ir tai, kad bankroto procese buvo atstatydintas pirmasis bankroto administratorius, jog byla tęsiasi jau dešimt mėnesių, per kuriuos nėra patvirtintas mokumo atkūrimo planas, bankrutuoti siekiantis asmuo tik vieną kartą pervedė į atidarytą depozitinę sąskaitą 300 Eur, apie gaunamas pajamas bankroto administratorei sąskaitų išrašų neteikė. Be to, net bankroto administratorei pateikus atsiliepimą į jo prašymą nesiteikė pakeisti susidariusios situacijos, t. y. pateikti darbdaviui naują prašymą, jog jam išmokamos lėšos būtų pervedamos į jo turimą (jo vardu atidarytą) sąskaitą, kuriuos duomenis pateiktų administratorei, kuri galėtų vykdyti savo pareigas bankroto proceso metu.

Pateikti pareiškėjo darbovietės duomenys leidžia teigti, jog realios pareiškėjo gaunamos pajamos yra didesnės nei pareiškėjas nurodė. Iš jų pareiškėjas galimai patenkina visas ar dalį savo būtinųjų poreikių, ir dar papildomai pagal nustatytą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriama 350 Eur. Tokiu būdu bankrutuojantis asmuo gali gyventi nevaržydamas savęs ir nesiekdamas kuo daugiau atsikaityti su kreditoriais. Kaip jau minėta, bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, todėl, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį. Sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, fizinio asmens bankroto procesas reiškia ir kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki bankroto proceso pradžios, tam, kad, pasibaigus bankroto procesui, asmuo galėtų gyventi nevaržomas skolų.

Pažymėtina, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto bylą, sąžiningų pastangų priklauso bankroto proceso įvykdymo sėkmingumas ir tuo pačiu FABĮ siekiamų tikslų įgyvendinimas. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti. Tai pirmiausia reiškia, kad pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam būtų iškelta bankroto byla, privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam suteiktas pareigas (FABĮ 16 straipsnis).

Kasacinis teismas nurodė, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Bendradarbiavimo principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti proceso ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-248/2015).

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, darytina išvada, kad fizinis asmuo A. R. nuslėpė nuo bankroto administratorės bankroto proceso metu gautas lėšas (jo darbovietės pervedamos lėšos į mamos sąskaitą).

Teismas pažymi, kad iš neteisės negali kilti teisė, todėl bankrutuojančiam asmeniui gaunant galimai didesnes pajamas, ar siekiant neatskleisti tikrųjų pajamų, negali būti įgyvendinama pagrindinė FABĮ 1 straipsnyje numatyta paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bankroto administratorės prašymas nutraukti bankroto bylą A. R. atžvilgiu pagrįstas, todėl tenkinintas – bankroto byla nutrauktina (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nutraukus bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, visi mokesčiai ir su jais susijusios sumos, palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties iškelti šią bylą įsiteisėjimo dienos, išskyrus jau įvykdytus skolinius įsipareigojimus.

Teismo vertinimu pasisakyti dėl pateikto A. R. prašymo patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus, konstatavus, jog yra pagrindas bylą nutraukti, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto 10 straipsnio 6 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

bankroto administratorės Viktorijos Vilbrantienės prašymą tenkinti.

Bankrutuojančio fizinio asmens A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.