- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-05
- Bylos Nr.
- ATP-505-174/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00892-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 3.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimo, kuriuo A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, 434 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 434 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimu A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 17 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje neįsitikino, jog tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais savo veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 9, 114, 220 ir 222 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. Š. administracinę nuobaudą – baudą nuo 868 eurų iki 1 158 eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nuomone, teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas. Priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl toliau nurodytų priežasčių.
A. Š. 2016 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje neįsitikino, jog tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai bei neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos.
Teismas savo nutarime konstatavo, jog priimdamas nutarimą atsižvelgia į tai, kad A. Š. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir nesukėlė sunkių padarinių, A. Š. policijos pareigūnams nesutrukdė išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybių, padaryta žala nėra didelė, pažeidėjas savo noru atlygino žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad A. Š. iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams tiriant eismo įvykį, iš karto nebuvo surastas vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį ir pasišalino įvykio vietos, ir pažeidėjui iš karto nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tai tik įrodo, kad vis dėlto buvo sutrukdyta iš karto nustatyti eismo įvykio kaltininką. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik 2016-05-27, o eismo įvykis įvyko 2016-05-17, tai yra buvo praėję 10 dienų po įvykio. Tiriant eismo įvykį teko dėti pastangų, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Vaizdo medžiagoje aiškiai matoma, kaip A. Š., važiuodamas atbulas, statydamas automobilį į stovėjimo vietą, atsitrenkia į už galo stovėjusį automobilį, tačiau toje vietoje jo nepastato, o pastato visai kitur. Po to prieina prie sugadinto automobilio, jį apžiūri ir stoviniuoja aikštelėje, tačiau nė vieno piliečio neklausia, kieno automobilis. Po to įeina į parduotuvę. Po kiek laiko išeina iš parduotuvės, vėl dairosi ir stoviniuoja aikštelėje. Tada perstato savo automobilį netoliese, už kelių automobilių nuo sugadinto automobilio „Citroen Xantia“. Kurį laiką sėdi automobilyje, po to vėl įeina į parduotuvę. Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad A. Š. visai neatrodė sudirgęs, o ramiai, lyg niekur nieko vaikštinėjo po aikštelę. Išėjęs iš parduotuvės sėdo į savo automobilį ir išvažiavo.
Šalies argumentai
A. Š. nurodė, kad ėjo į parduotuvę pažiūrėti, kas yra automobilio „Citroen Xantia“ savininkas. Institucijos nuomone, A. Š. niekieno neklausė, kieno galėtų būti automobilis, nes jeigu tikrai būtų ieškojęs savininko, būtų nuėjęs prie apsaugos darbuotojo ar kito darbuotojo ir per garsiakalbį būtų buvę galima tai išsiaiškinti, tačiau nieko panašaus A. Š. nedarė.
Be to, A. Š. teigė, kad išvažiavęs iš aikštelės vėliau grįžo prie sugadinto automobilio, tačiau jo neberado. Toks A. Š. teiginys, Institucijos nuomone, turi būti vertinamas kritiškai, kadangi, pagal vaizdo įrašą, pats eismo įvykis įvyko ryte, o kad automobilis yra apgadintas, pastebėta apie 17 val., tai reiškia, kad apgadintas automobilis visą dieną stovėjo toje pačioje vietoje, tai patvirtina vaizdo įrašas ir nukentėjusiosios paaiškinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui, jei nėra eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra padaroma tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), taigi asmuo, žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl ir akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarauja ATPK 1 ir 20 straipsnių nuostatoms.
Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kadangi A. Š. nesivadovavo Kelių eismo taisyklėmis ir nurodė visai ne tokias aplinkybes, susijusias su padarytu eismo įvykiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, o apeliantas siekia, kad būtų pakeistas apylinkės teismo nutarimas dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, paskiriant A. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą 434 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 6 mėnesiams. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis, inter alia (be kita ko), numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1 158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Tauragės rajono apylinkės teismas A. Š. individualizuodamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skiriamą nuobaudą taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytoji minimali baudą – 434 Eur ir specialiosios teisės atėmimą trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui – 6 mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad A. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų, žala svetimam turtui padaryta nedidelė ir jis ją savo noru atlygino. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas pažymėjo, jog A. Š. išvažiavo iš eismo įvykio vietos ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, o todėl, kad netinkamai suvokė ir įvertino susidariusią situaciją, juolab kad prieš išvažiuodamas jis aktyviais veiksmais bandė surasti apgadintos transporto priemonės savininką. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytoji minimali administracinę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų aplinkybių vertinimu.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal sankciją ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (LAT nutartis Nr. 2AT-78-697/2015). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad po to, kai važiuodamas atbulas automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, A. Š. patraukė savo automobilį ir išlipo pažiūrėti. Paskui nuėjo į parduotuvę pažiūrėti, kas yra automobilio „Citroen Xantia“ savininkas, tačiau niekas nežinojo. Palaukė dar apie pusvalandį, kol pasirodys apgadinto automobilio savininkas, tačiau šiam nepasirodžius, išvažiavo, vėliau grįžo į įvykio vietą, tačiau apgadinto automobilio nebematė. Kitą dieną vėl grįžo į eismo įvykio vietą, bet automobilio savininko nerado. Taigi, kaip matyti iš A. Š. parodymų bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo tik po to, kai jam nepavyko surasti apgadinto automobilio savininko. Tai, kad A. Š. ne iš karto po to, kai atsitrenkė į automobilį „Citroen Xantia“, išvažiavo, o apžiūrėjęs apgadintą automobilį buvo įvykio vietoje apie pusvalandį, neginčijama ir apeliaciniame skunde, o tai, kad, Institucijos nuomone, A. Š., nuėjęs į parduotuvę, niekieno neklausė, kas galėtų būti apgadinto automobilio savininkas, yra subjektyvi nuomonė, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Kaip matyti iš A. Š. 2016-05-27 rašytinio pasiaiškinimo policijai, pastarasis iš karto prisipažino, kad 2016-05-17, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, o nesulaukęs apgadintos transporto priemonės savininko išvažiavo (b. l. 5). Tai, kad A. Š. skubiai iš eismo įvykio vietos nepasišalino, matyti ir iš teismui pateikto vaizdo įrašo. Tai leidžia daryti išvadą, kad prieš išvažiuodamas jis bandė surasti apgadintos transporto priemonės savininką, tačiau tik nepavykus jo surasti išvažiavo. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. Š. išvažiavo iš eismo įvykio vietos ne piktybiškai siekdamas išvengti atsakomybės, o tik po to, kai nepavyko sulaukti apgadinto automobilio savininko, ir todėl, kad netinkamai suvokė ir įvertino susidariusią situaciją.
Byloje nėra duomenų, kad A. Š. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Pažeidėjas policijos pareigūnams nesutrukdė išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybių, atlygino savo veiksmais padarytą žalą, praeityje A. Š. tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau ne už KET pažeidimus (b. l. 24–25), charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 32). Iš byloje esančios Darbingumo lygio pažymos Nr. 0835565 matyti, kad A. Š. nustatytas tik 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 33). Visos šios aplinkybės, jas vertinant kartu, suponuoja išvadą, jog tiek pažeidimo pavojingumo pobūdis bei laipsnis, tiek ir patį pažeidėją charakterizuojantys duomenys leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. Š. paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą (baudą ir papildomą nuobaudą).
Analizuojant LAT praktiką matyti, kad esant panašioms aplinkybėms kasacinis teismas atnaujintose administracinėse bylose paprastai taiko ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Byloje Nr. 2AT-34-507/2015 nustatyta, kad 2014-04-11 16.25 val. Kaune, ties Palangos g. 18, pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Ford Focus“, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nors O. T ginčijo savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad O. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui prižiūrėti, darbdavių apibūdinamas teigiamai, ir pareiškėjui O. T. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą švelnino, taikė ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. paskyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali – 289 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.
Byloje Nr. 2AT-21-2014 nustatyta, kad M. D. 2013-05-29 18.05 val. vairuodamas automobilį „Mazda 323“, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“ bei jį apgadino, o po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priimdama sprendimą LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nedaug. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pareiškėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas teigiamai. Konstatavo, kad pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutiko, kad M. D. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija kartu manė, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta minimali nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, ir M. D. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dešimčiai mėnesių.
Byloje Nr. 2AT-20-942/2016 nustatyta, kad G. R. 2014-12-22 9.30 val. Vilniuje vairuodama automobilį buvo neatidi, važiuodama atbula pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“, nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, sukėlusi eismo įvykį iš jo vietos pasišalino. Nors pažeidėja ginčijo savo kaltę dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos, LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad G. R. paskirta nuobauda (868 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 metams) neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas ją švelninti. G. R. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymūs ir pasireiškę dažų nubrozdinimu, G. R. nebausta, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ATPK 301 straipsniu, ją švelnino ir paskyrė 450 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.
Byloje Nr. 2AT-66-2014 nustatyta, kad V. K. 2013-11-06 vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“ nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, todėl susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu ir jį apgadino. Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir neiškvietęs policijos, V. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismai, skirdami V. K. nuobaudą, nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, asmenybę, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą), be to, nors teismai nurodė ir reikšminga laikė tai, kad V. K. per metus padarė pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimą, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad veikos padarymo metu baustumas galiojo už pažeidimus dėl greičio viršijimo, ne už eismo įvykio sukėlimą, taigi šis teismų teiginys nėra tikslus ir teisingas motyvams dėl nuobaudos skyrimo pagrįsti. Nors V. K. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, nustatytas automobilio įbrėžimas ir veidrodėlio apgadinimas. V. K., padarydamas eismo įvykį, vairavo ne savo, bet darbdavio automobilį, jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi, jo pareigos – pervežti krovinius, darbdavio pažymoje nurodyta, kad, netekus vairuotojo pažymėjimo, įmonė jam negalėtų pasiūlyti kito darbo, netekus darbo, tikėtina, sumokėti paskirtą baudą jam būtų sudėtinga, taigi iš esmės būtų užkirstas kelias pasiekti nuobaudos tikslus, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad V. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 3 300 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir teisės vairuoti atėmimo neskyrė.
Aptartos teismų praktikos kontekste šioje nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, padarytas važiuojant atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, atsitrenkiant į stovėjusio automobilio priekį ir, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 12–14), nežymiai apgadinant kairės pusės buferį, nesukėlė sunkesnių padarinių, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, padaryta turtinė žala buvo atlyginta, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, pažeidėjas pats prisistatė policijos pareigūnams, byloje yra duomenų, kad po pažeidimo padarymo A. Š. susisiekė su nukentėjusiąja D. T., susitarė dėl žalos atlyginimo ir atlygino padarytą žalą, pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. Š. pripažino, nėra nė karto baustas už KET pažeidimus, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę, taip pat į formuojamą LAT praktiką bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, A. Š. paskirta 434 Eur bauda ir 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra teisinga ir proporcinga nuobauda, ji atitinka A. Š. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose LAT formuojamai praktikai (kasacinės nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-73-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarimą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.