- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- eI2-5487-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06988-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja T. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 24S258703.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 24S258703 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nusprendė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44408 pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamento vertinimu, priėmus sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, asmeniui nebus užkirstas kelias išsaugoti teisę į šeimos susijungimą ir atimta teisė gyventi ar matytis su sutuoktiniu bei nepilnamete dukra, kuri turi dvigubą (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pareiškėja teigia, jog tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes dukra neturi (duomenys neskelbtini) pilietybės, yra nepilnametė, dar nebaigė mokslų ir jai būtų didelis sukrėtimas, jei mama nebegalėtų gyventi kartu su ja. Skundžiamu sprendimu nebuvo užtikrintos asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje (Lietuvoje), todėl toks sprendimas turėtų būti naikintinas.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja sistemiškai ir nuolat pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktus. Per visą gyvenimo laikotarpį Lietuvoje jokių išvadų nepadarė, kas neigiamai apibūdina pareiškėjos asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų. Pareiškėja per 2024 m. 10 mėnesių buvo nubausta už devynis administracinius nusižengimus, o nuo paskutinio leidimo gavimo dienos išdavimo padarė 14 administracinių nusižengimų; per visą gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį padarė 89 administracinius nusižengimus. Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog pareiškėja negerbia Lietuvos Respublikos institucijų ir teisės aktais nustatytų elgesio normų bei manipuliuoja savo šeiminiais santykiais Lietuvoje, siekdama įteisinti gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Be to, priešingai nei nurodyta skunde, pareiškėjos dukra turi ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę, bet ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos skundo teiginiai, jog ji negalės matytis su dukra yra nepagrįsti, nes ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo klausimas. Ginčijamame sprendime yra pasisakyta dėl pareiškėjos šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir konstatuota, kad jai nebus užkirstas kelias išsaugoti teisę į šeimos susijungimą ir atimta teisė gyventi ar matytis su sutuoktiniu bei nepilnamete dukra. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra pasiekusi ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Pareiškėjos siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš viešąją tvarką. Pareiškėja leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi nuo 2012 m., tačiau dėl leidimo nuolat gyventi ar pilietybės suteikimo nesikreipė, nuolat ignoruoja Lietuvos Respublikos teisės aktus, nuolat sistemingai ir pakartotinai atlieka administracinius nusižengimus, kas parodo, jog ji nedaro išvadų dėl savo neigiamo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 24S258703 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 9 d. rašte Nr. 5S-33691 „Dėl T. V. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ nurodė, jog (duomenys neskelbtini) pilietė T. V. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 24S258703 nusprendė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 23S44408 pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir ĮUTP)
ĮUTP 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
ĮUTP 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų ĮUTP 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 9 d. raštu Nr. 5-S-33692 „Dėl T. V. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ nurodė, jog pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Be to, rašte nurodė, kad Policijos departamentas Migracijos departamentui pateikė 2017 m. vasario 20 d., 2018 m. birželio 7 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2022 m. spalio 10 d. išvadas, kuriose pripažino, kad T. V. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
Skundžiamame sprendime nustatyta, jog asmuo per 2015 – 2024 m. laikotarpį padarė 89 administracinius nusižengimus, iš jų 46 vagystės, 18 iš jų įvykdytos per pastaruosius dvejus metus. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino tai, kad pareiškėja rūpinasi nepilnamete dukra, šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teiktos socialinės paslaugos, pareiškėja lankėsi pas psichologą. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 17 d. ir 2023 m. sausio 16 d. Migracijos departamentui pateikė pasižadėjimus pasitaisyti ir nebedaryti Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų, todėl Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Nepaisant to, po leidimo gavimo dienos asmuo padarė dar 14 administracinių nusižengimų, už kuriuos paskirtos baudos, finansiniai įsipareigojimai (baudos) nėra įvykdyti.
Pareiškėjos skundo teiginys, jog jai bus užkirstas kelias matytis su nepilnamete dukra, nes ji neturi (duomenys neskelbtini) pilietybės, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, jog pareiškėjos nepilnametė dukra turi ir Lietuvos Respublikos, ir (duomenys neskelbtini) pilietybes.
Be to, teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.).
Pareiškėja kitų argumentų, kodėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas nepateikė. Pareiškėjos sutuoktinis teismui pateikė paaiškinimus, nurodydamas, jog pareiškėja serga kleptomanija ir gydėsi Šiauliuose bei Klaipėdoje, lankėsi pas psichologus. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstai leistų teigti, jog ji serga ir vertinti nurodytas aplinkybes kitaip nei įvertino atsakovas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, sprendžia, jog Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 24S258703 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjos T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.