- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- 1-696-1207/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45122-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jomilė Juškaitė-Vizbarienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- L. T.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Saulius Alysas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.10.3Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas (BK 167 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vadovaujančiu inžinieriumi, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. P. neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens L. T. gyvenimą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir laiku nukentėjusiosios L. T. automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, į vaistinėlę be L. T. žinios ir sutikimo įdėjo ir taip paslėpė ,,Air Tag“ įrenginį, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą nustatyti buvimo vietą, ir pasitelkdamas savo turimas mobiliąsias technologijas tokiu būdu tyčia neteisėtai sekė L. T. buvimo vietas iki 2023 m. spalio 19 d. 15.00 val., kol paslėptą įrenginį rado L. T., po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą datą ir laiku be L. T. žinios ir sutikimo pritvirtino prie nukentėjusiosios L. T. automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio ,,Air Tag“ įrenginį, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą nustatyti buvimo vietą, ir tokiu būdu, pasitelkdamas savo turimas mobiliąsias technologijas, tyčia neteisėtai sekė L. T. ir tokiu būdu vėl rinko informaciją apie privatų jos gyvenimą iki 2023 m. lapkričio 13 d., kol pritvirtintą įrenginį rado L. T..
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis R. P. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltės nepripažino. Parodė, kad su nukentėjusiąja L. T. buvo pora apie du metus. Santykiai tai nutrūkdavo, tai vėl tęsdavosi. Visai nutrūko kažkur 2023 m. lapkričio mėnesį. Bendro ūkio nevedė. Nesutardavo, todėl santykiai nutrūko. Pradėjo prašyti daiktų, kurie buvo likę pas L. T. namuose. Kai kurių taip ir neatgavo iki šiol, nors buvo pažadėta, kad visus daiktus galės pasiimti. Yra tekę naudotis „Apple“ įrenginiais. Turėjo planšetę, laikrodį, kelis „AirTag“ įrenginius. „AirTag“ naudojo daiktų radimui, yra pirkęs artimiesiems. Naudojosi jais ir pas L. T.. Buvo įsigijęs du „AirTag“ įrenginius. Juos jau turėjo dar iki pykčių su nukentėjusiąja. L. vieną „AirTag“ buvo pasiėmusi į komandiruotę į Norvegiją, nes jie norėjo pažiūrėti, kaip jis veikia. Ir įsitikino, kad veikia ir užsienyje. Neatsimena, kuriuo metu buvo ta komandiruotė, gal rudenį. Kai susipyko, taip „AirTag“ ir neatgavo. Nukentėjusioji pasakė, kad vieną „Air tag“ įdėjo į išnuomotą automobilį. „Air tag“ funkcija yra daiktų radimui. Jis parodo tik daikto buvimo vietą. Nefiksuoja nei garso, nei kelionės trajektorijos. Kelionė, į kurią L. buvo pasiėmusi prietaisą, vyko rudenį 2023 m., tikslios datos nežino. Tuo metu matė jos buvimo vietą. Gal šalia buvo daug „Apple“ įrenginių. Kai su L. bendravo, žinojo apie ją viską: kur dirba, kada baigia darbą, kokį darželį lanko jaunesnioji dukra. Yra važiavęs kartu su L. jos automobiliu, jį vairavęs, bet vienas niekada nesinaudojo. Neatsimena, kada paskutinį kartą juo važiavo. Jo telefono numeris, kurio pabaiga – (duomenys neskelbtini). Daug kartų bendravo su nukentėjusiąja telefonu ir žinutėmis. Santykių pabaigą inicijavo nukentėjusioji. Kiek supranta, dėl kažkokios pasiklydusios žinutės, kuri per klaidą buvo išsiųsta jai, nors siuntė kitai moteriai. Dirba įtemptą darbą, santykiai su L. buvo neblogi, daug bendravo su jos dukra. Telefoną buvo L. atidavęs savo „Samsung“ firmos. „AirTag“ veikia tik su „Apple“ telefonu, su „Samsung“ „AirTag“ vietos nustatyti negali, bet skleidžia garsinius signalus, kai nutolsta nuo pagrindinio įrenginio. Kai L. buvo užsienyje, „AirTag“ buvo surištas su jo telefonu. Nežino, kodėl L. nurodė tokias aplinkybes, gal dėl to, kad nenori grąžinti daiktų. Negrąžinta namų signalizacija, kameros, yra dar daugiau daiktų. Jis gyvena Šiauliuose, tačiau dažnai būna Panevėžyje, nes pagrindinis darbinis ofisas Panevėžyje, o Šiauliuose padalinys. 2023 rudenį Panevėžyje būdavo dažnai. Buvo kažkada avarija, dirbo iki vėlumos, tada liko nakvoti pas L.. Aptarnauja Panevėžį, yra buvęs ir Biržuose. 2023 rudenį su nukentėjusiąja susitikdavo kartą į savaitę ar du. Kartais likdavo nakvoti. Santykiai nebuvo labai geri, nes pasipykdavo. Rugsėjo mėnesį, pavyzdžiui, nebendravo gal savaitę. Paskui vėl susitaikė. Neatsimena, kada L. sakė, kad įdėjo „AirTag“ į nuomojamą automobilį. Dėl daiktų nieko nebedarė, nes norėjo pasižiūrėti, kaip baigsis čia viskas. Buvo kreiptasi per advokatą. L. buvo parašiusi, kad sutinka grąžinti daiktus. Negrąžino 150 Eur vertės kameros, 500 Eur vertės signalizacijos. Yra ir dar daiktų gal virš 1000 Eur. Skolinga ir pinigų gal 200 Eur. Turėjo du „AirTag“. Vieną buvo atidavęs L. T., kitą turėjo pas save. Dabar neturi nei vieno, nes gal pametė. Po to, kai santykiai su L. nutrūko, su jos dukra E. santykius palaikė, paskambindavo, parašydavo žinutę. Su kita dukra E. nebebendravo, nes su ja ir taip mažiau bendraudavo. Žino, kad nukentėjusioji bendravo su buvusiu sutuoktiniu ir kad buvo irgi kažkokių konfliktų dėl jos neva sekimo. L. turi „Facebook“ paskyrą. Ten yra nuotraukų, bet nelabai gilinasi ir domisi socialiniais tinklais. Kol bendravo su L., žinojo apie ją daug. Lankėsi ir jos darbovietėje, ir namuose. Dažnai nakvodavo. L. neslėpė nuo jo jokių savo duomenų. Jo žiniomis, „AirTag“ negali trikdyti radijo ryšio ar TV. Tai visai kitos technologijos, nes jeigu būtų trikdžiai, nebūtų pardavinėjami. Pirko „AirTag“ „Topocentre“. Juos galima įsigyti viešai. „AirTag“ įrenginį pridedi prie telefono ir aktyvuojasi programėlė. Reikia parašyti tik „AirTag“ pavadinimą. 2023 rudenį su tais „AirTag“ ryšio nepalaikė. Telefone esanti programa, skirta palaikyti ryšiui su „AirTag“ buvo išjungta, nes po telefono atnaujinimo, paprašė vėl pririšti ir nebeatnaujino. Spalio 19 d. sekimo programa nebuvo aktyvuota. Lapkričio 13 d. irgi nebuvo. Kitais būdais stebėti „AirTag“ neturi galimybės, tik per telefone esančią programą. 2023 rudenį turėjo vieną telefoną. Jis buvo paimtas į policiją ir apžiūrėtas. „AirTag“ programėlė buvo įdiegta tik telefone, laikrodis tokios funkcijos neturi. „AirTag“ turi kažkokią antisekimo funkciją. „Samsung“ telefone atsiranda pranešimas apie tą įrenginį. „AirTag“ negali be savininko būti ilgiau nei tris dienas, tada siunčia įspėjamąjį signalą. Išjungti jo negalima, tokios funkcijos nėra. Gal užtektų kelių metrų, kad pradėtų skleisti signalą. Kai L. buvo užsienyje, tokio signalo neskleidė, bet gal reikėtų klausti L., ar taip ir buvo. Pirmą „AirTag“ jis galėjo palikti tiesiog automobilyje ar iškristi kažkuriuo metu. Jų nepasigedo, nes daiktų nepameta ir todėl nenaudoja. Nukentėjusiajai negrasino. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
2.2. Nukentėjusioji L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju R. P. draugavo ir gyveno kartu periodiškai apie du metus. Paskui santykiai nutrūko. 2023 m. rugsėjo 1 d. dar šventė kartu su vaikais, paskui gavo kelias žinutes ir suprato, kad santykių nebėra. Rugsėjo 20 d. buvo dukros gimtadienis, R. dalyvavo, bet su juo jau nebebendravo. Nuo rugsėjo 20 d. su R. bendravo žinutėmis, buvo susitikę dėl daiktų gal spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Bendravimas po dukros gimtadienio buvo šaltas, oficialus. Pastebėjo, kad kurį laiką automobilyje keistai veikė radijo ryšys, vis pasikeisdavo radijo stotis. Paskui turėjo eismo įvykį ir tvarkė servise mašiną. Meistrai pasakė, kad gal automobilyje yra kokie nors slapukai įdėti. Nebekreipė į tai dėmesio, bet vieną dieną, grįžtant su dukra iš Biržų, ji parodė, kad telefone atsirado pranešimas su šauktuku, kad automobilyje yra sekimo įrenginys. Paspaudus ant nuorodos ir atsidarius programėlę, galima buvo nustatyti, kad įrenginys pradėtų skleisti garsinį signalą ir galima būtų jį rasti. Nustačius garsinį signalą, pasigirdo pypsėjimas, bet visur apžiūrėjo ir niekaip nerado, iš kur jis sklinda. Kitą dieną rado „AirTag“ įrenginį automobilio bagažinėje, vaistinėlėje po visais vaistais. Tada tiesiog išardė, išėmė elementus, nes kitaip jo išjungti negalėjo. Suprato, kad ten jį įdėti galėjo R.. Prieš tai R. dukros klausė, ką ji veikė Kaune, Vilniuje, nors žinoti, kad ji ten išvažiavusi, negalėjo. Paskui, po kurio laiko vėl pas dukrą telefone užsidegė šauktukas ir tada jau taip lengvai nerado, nes buvo po automobilio bamperiu prisegtas giliai. Tada sunerimo ir jai patarė keiptis į policiją. Kai santykiai nutrūko, R. norėjo susitikti, norėjo atsiimti daiktus. Ji buvo sudėjusi daiktus, sakė, kad gali pasiimti, bet jis jų nepasiėmė. Siuntė juos registruotu paštu. Pamačius pranešimą apie galimą sekimo įrenginį, telefone buvo atsiradęs raudonas trikampis su šauktuku. Atsidarius parašyta, kad su jumis keliauja sekimo įtaisas ir matosi trajektorija. Įėjus dar giliau, matėsi telefono, su kuriuo tas sekimo įrenginys susietas, keturi paskutiniai skaičiai. Telefono numeris buvo R.. Kaltinamasis spontaniškas, manipuliuojantis. Mokėjo įkalbėti vėl taikytis. Jis apie ją žinojo viską: ir kur dirba, ir namų signalizacijos kodus. Žinojo jos automobilį, naudojosi juo ir kartu su ja, ir vienas. Paskutinį kartą gal rugpjūčio mėnesį važiavo kartu. Ji naudojasi „Samsung“ telefonu, „Apple“ nesinaudoja. 2023 m. kovo mėnesį vyko į komandiruotę į užsienį. Pasiėmė „AirTag“, kad išbandyti funkcijas. „Air tag“ buvo surištas su R. telefonu. Kai buvo išvažiavusi į užsienį, „AirTag“ garso neskleidė. Po tos kelionės susipyko ir ji išvyko pas brolį į sodybą. Tada R. ir grasino. Nutarė sunaikinti tą įrenginį. Atidavė broliui ir jis sunaikino, bet nežino kaip. Nesinaudojo kitais „AirTag“ įrenginiais. R. asmeninių daiktų neturi, bet jis prašo grąžinti dovanas – papuošalus. Signalizaciją ir kamerą galėjo pasiimti, bet neėmė. Kamera kainuoja apie 100 Eur, signalizacija gal 200 Eur. Nežino, kaip ir kada „AirTag“ atsirado jos automobilyje. Įrenginys buvo surištas su R. telefonu, nes paskutiniai skaičiai jo telefono numerio. Nežino, kodėl jis tą įrenginį paliko automobilyje. Gal norėjo žinoti, kur ji yra. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad visą laiką, kai rado tuos įtaisus, gyveno įtampoje, turėjo keisti visas durų spynas, kompiuterių slaptažodžius, buvo visą laiką strese. Įtampa tęsiasi nuo 2023 m. rugsėjo iki dabar. Kai rado įrenginį, visos trys: ir ji, ir dukros bijojo, nes matė R. automobilį prie savo darbo, manė, kad ją sekė. Buvo R. žinučių dukrai: „Ką mama veikia „(duomenys neskelbtini)“?“ ir panašiai. Dukra buvo gavusi žinutę „Ką veiki Vilniuje?“. O kai buvo „(duomenys neskelbtini)“, parašė „Ką veiki (duomenys neskelbtini)?“. Automobilį įsigijusi nuo 2011 m. Radijas gamyklinis, nekeitė. Rugsėjo mėnesį tiesiog dažnis nusimušinėjo, nes važiuojant į darbą su dukra klausydavo vieną laidą, kuri nusimušdavo kiekvieną dieną. Dabar tik kartais. Gal tai tik sutapimas ir su „AirTag“ nesusiję. Pranešimas apie įtaisą atėjo į dukros telefoną. Byloje yra pateikta kopija, tiksliai pranešimo pažodžiui neatsimena. Negali pasakyti, ar tokį patį pranešimą, vykimo trajektoriją matė ir R. P.. Kiek supranta, šio įrenginio signalas siunčiamas automatiškai. Nereikia, kad šalia būtų šeimininko įrenginys. R. darbas nesėslus, trajektorija didelė. Turėjo darbų Panevėžyje, Biržuose, Šiauliuose. Ji turi „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ paskyras. Ten skelbia savo duomenis, nuotraukų nedaug. Yra dukrų nuotraukos. „Linkedln“ tik darbinė informacija. R. grasino, kad sunaikins, bus suteršta jos reputacija. Į gydytojus kreipiasi dažnai. Dėl psichologinių dalykų nesikreipė. Skambino tik į moterų pagalbos liniją. Vaistų nepirko, pirko papildus. O valerijoną pirko, nes ir darbas įtemptas. Pajamos dėl šio įvykio nei padidėjo, nei sumažėjo. Su „Apple“ įrenginių funkcijomis yra šiek tiek susipažinusi tik dėl darbo specifikos. Neturi kažkokių priešų, nežino žmonių, kurie būtų nusiteikę prieš ją. Kai nebendravo, gal R. norėjo žinoti jos buvimo vietą. Nebuvo jokia jos asmeninė informacija ar duomenys išviešinti. Nesijaučia saugi, kai žino, kad ją seka.
2.3. Specialistas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyr. specialistu. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu yra atlikęs apžiūrą. „AirTag“ įrenginiai skirti daiktams rasti, t. y. jis pridedamas prie piniginės, rankinės, automobilio ar kažkokio asmens, pvz. vaiko, kad galima būtų rasti jo buvimo vietą. „AirTag“ prisiriša prie savininko telefono ir telefone matomas daikto ar asmens, kuris turi „AirTag“, buvimo vieta. „AirTag“ veikia tik su „Iphone“ telefonais. Veikia bet kuriuo atstumu, bet veikia tik tuo atveju, jeigu netoli yra „Iphone“ telefonas su įjungtu Bluetooth. Su kitų modelių, pvz. „Samsung“, telefonais jis nesusiriša. Iš to įrenginio jokios informacijos nepaimsi, jis jokios informacijos neišduoda. Rišasi tik prie konkretaus „Iphone“ arba prie netoli esančio „Iphone“. Negalėtų jo įvardinti kaip sekimo įrenginio. Jį gal ir gali panaudoti tam tikslui, bet nėra kaip atskiras sekimo įrenginys, nes neturi SIM kortelės, akumuliatoriaus. „AirTag“ turi gamyklinius nustatymus, kad skleistų garsą, artėjant prie jo. Bet neatliko testavimo, nes neturėjo prie ko prisirišti. Kadangi „AirTag“ skirtas prarasto daikto radimui, artėjant prie jo, jis pradeda skleisti signalą. Ko gero išjungti ir įjungti tą signalą bet kada neišeis. Aplinkos garso jis tikrai nefiksuoja, nes tai ne sekimo įrenginys. Nežino, ar „AirTag“ fiksuojamas maršrutas, nes neturėjo daug tokių įrenginių tyrimui. Žino tik tai, kad „AirTag“ rišasi tik su „Iphone“ telefonais, su kitais ne. Atstumas tarp „AirTag“ ir telefono, su kuriuo įrenginys susietas nėra labai didelis, bet gal koks 100 metrų ir yra, nes „AirTag“ funkcija yra daiktų radimas, todėl kažkoks plotas turėtų būti. Bet pvz., jeigu pamestum daiktą kur nors miške ir šalia nebūtų kitų „Iphone“ telefonų, kažin ar rastum, nebent praeitum netoliese. Į „AirTag“ dedamas maitinimo elementas, nežino, kiek laiko jis veikia. Mano, kad veikia nelabai ilgai, nors jis nenaudoja daug resursų. Tai gal veikia kaip koks laikrodis. Nemano, kad kito gamintojo telefonu galima rasti ir nustatyti „AirTag“. Neteko to tirti. „AirTag“ parduodami viešai, jų pardavimas neribojamas. Neturi tokios informacijos, ar „AirTag“ gali blokuoti radijo bangas. Mano, kad ne, nes nepardavinėtų, jeigu taip būtų. Tyrimo metu nebuvo tų „AirTag“ aktyvavęs, netikrino jų darbo, nes neturėjo nei nukentėjusiosios telefono, nei kito „Iphone“ telefono. Negali pasakyti, ar jie buvo veikiantys, patikrinta buvo tik tiek, kad akumuliatorius nenusėdęs. Informaciją ėmė iš gamintojo tinklalapio, naudojimo instrukcijų, iš kolegų. Įrenginys nuo pririšto telefono tikrai negali būti toli, bet gali prisirišti prie kito „Iphone“. Tada gali veikti ir kitame mieste ir gal net užsienyje. Jeigu šalia „AirTag“ bus tik kitų gamintojų telefonai, „AirTag“ naudotojas jo buvimo vietos nematys. Nerado tokios informacijos, kad jeigu „AirTag“ yra šalia ne „Iphone“ telefono, jis garsu ar pranešimu informuoja, kad šalia yra svetimas „AirTag“ sekimo įrenginys ar panašiai. Bet netestavo ir negaliu kategoriškai teigti, kad taip nėra. Gal pvz. „Samsung“ telefonuose yra kažkokia programėlė, kuri nuskaito tokį įrenginį ir informuoja. Gali būti, kad bylos medžiagoje yra duomenys, kad „AirTag“ siuntė žinutes į „Samsung“ telefoną, bet netestavo „AirTag“ ir negali pakomentuoti, ar tokia funkcija yra. Pačiame „Samsung“ telefone galėjo būti kažkokia programėlė, kuri testuoja visus aplinkinius įrenginius ir informuoja. Kad pririštų „AirTag“ prie savo „Iphone“, asmuo turi atlikti kažkokius veiksmus, bet programėlė jau yra instaliuota. Yra funkcija, kad galima nustatyti žmonių ratą, kuriuos nori matyti ir t. t., tokiu principu veikia ir „AirTag“ .
2.4. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktame L. T. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. spalio 19 d., apie 15 val., priėjusi prie savo automobilio „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje, rado automobilio vaistinėlėje lokacijos nustatymo įrenginį. Taip pat lapkričio 13 d., tame pačiame automobilyje, rado po automobilio galiniu bamperiu priklijuotą lokacijos nustatymo įrenginį (t. 1, b. l. 11–14).
2.5. Per policijos elektroninių paslaugų portalą ePolicija.lt pareiškėja L. T. pateikė savo parodymus apie tai, kad spalio 19 dieną rado savo automobilio vaistinėlėje nežinomą sekimo priemonę „AirTag“, kurį patikrinusi nustatė, kad jis pririštas prie R. P. priklausančio telefono numerio. Sekimo priemonę išėmė, neutralizavo, po 2 savaičių sulaukė grasinančių žinučių, reikalavimų grąžinti jam priklausančius daiktus. Pašto dėžutėje rado anoniminį laiškelį su šmeižiančiu turiniu. Į viską nereagavo, buvo ramu iki lapkričio 13 dienos, kai jos telefonas vėl aptiko, kad netoliese yra sekimo priemonė, kurią rado priklijuotą po jos mašinos galiniu bamperiu. Nuskaičius – savininkas tas pats minėtas asmuo. Gauna grasinančias SMS žinutes su reikalavimais grąžinti daiktus. Su minėtu asmeniu turėjo asmeninius santykius, kurį laiką gyveno kartu, santykiai nutraukti prieš 2 mėnesius, jo likusius asmeninius daiktus siuntė paštomatu, bet visos siuntos grįžo. Prie parodymų protokolo pridėtos nuotraukos, su nufotografuotais sekimo įrenginiais, telefono pranešimais apie aptiktą sekimo įrenginį, anoniminiu laišku, kuriame yra tekstas – „Manau, kad L. T. YRA VAGIS“, SMS žinutėmis, kuriose reikalaujama atiduoti daiktus (t. 1, b. l. 15-24).
2.6. L. T. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė galimai sekimo įrenginius „AirTag“, 2 vnt., kuriuos apžiūrėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas A. P., kuris po apžiūros pateikė išvadą, jog „tai yra „Apple“ gamintojo gaminiai „AirTag“, skirti žymėti daiktus bei jų buvimo vietos nustatymą pasitelkiant mobiliąsias technologijas. „Apple AirTag“ naudoja tris skirtingus belaidžio ryšio standartus. Baziniam atstumo nustatymui pasitelkiamas Bluetooth. Įrenginiuose esančios informacijos perskaitymui naudojamas NFC. Trečias standartas yra „ultra wideband“, skirtas buvimo vietai patikslinti sistema nurodo ne tik kryptį, bet ir atstumą centimetrų tikslumu. Šie įrenginiai sąveikauja tik su „Apple“ gamintojo telefonais. Šie įrenginiai neturi SIM kortelės nei vidinės atminties ir savyje nesaugo jokios informacijos išskyrus savo buvimo vietos, kuri yra palaikoma specialios U1 tipo mikroschemos pagalba (t. 1, b. l. 27–29; 52–57).
2.7. R. P. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bei jo naudojamame automobilyje „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), krata atlikta 2023 m. gruodžio 7 d., prie kratos protokolo paimtas laikrodis „Apple Watch“, telefonas „iPhone 14 Pro Max“, planšetė „iPadPro“, įrenginių pakuotės (t. 1, b. l. 41–49).
2.8. Atlikus informacinių technologijų tyrimą, 2024 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje N. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimo metu peržiūrėjus visus esančius ir atkurtus failus MRT, PL ir LK pastebėta, jog šie įrenginiai tarpusavyje sinchronizuoja duomenis yra susieti su paskyra (duomenys neskelbtini). Yra rasta galimai reikšmingų nuotraukų, pokalbių, užrašų, SMS žinučių susijusių su ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis. Pastebėta, jog pateiktuose įrenginiuose išlikusios informacijos apie pridėtus „AirTag“ neaptikta. Taip pat tyrimo metu buvo bandoma nustatyti informaciją susijusią su „AirTag“, tačiau nepavyko (t. 1, b. l. 58–105).
2.9. 2024 m. vasario 26 d. apžiūrėtos skaitmeninės laikmenos, kurioje įrašyti 2024 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje nurodyti duomenys. <...> Atidarius failą Nuotraukos, atsidaro Duomenų išskleidimo ataskaita, kurią sudaro 9 psl. Juose duomenys apie R. P. ir L. T. susirašinėjimus dėl daiktų atsiėmimo. Yra nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilis, kurio valstybinis, Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nuotrauka, kurioje matyti rankoje laikomi ir perduodami dokumentai. Taip pat yra advokatės pasirašytas atsakymas į prašymą grąžinti daiktus. Atidarius failą Pastabos, atsidaro Duomenų išskleidimo ataskaita, kurią sudaro 4 psl. Juose susirašinėjimai apie santykius, daiktų gražinimą, dokumentų nuotrauka (komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis). Atidarius failą Pokalbiai, atsidaro Duomenų išskleidimo ataskaita, kurią sudaro 51 psl. Juose įvairūs asmeniniai susirašinėjimai (apie jausmus, ilgesį, vėlesni susirašinėjimai konfliktiški, kalba eina apie daiktų sugrąžinimą, t. y. jų siuntimą paštomatu, neatsiėmimą ir panašiai). 2023 m. lapkričio 23 d. 20.30 val. L. T. rašo ,,mašiną pastačiau, taip kad gali atsidaręs bagažinę pasiimti daiktus. Aš į tavo mašiną nesėdu“. Atidarius failą SMS, atsidaro Duomenų išskleidimo ataskaita, kurią sudaro 21 psl. Juose duomenys apie R. P. ir L. T. bendravimą dėl daiktų grąžinimo. Visuose prieš tai peržiūrėtuose ir aprašytuose failuose informacija praktiškai kartojasi ta pati (t. 1, b. l. 166–168).
2.10. 2024 m. vasario 27 d. įtariamojo R. P. advokato Sauliaus Alyso prašymu, įtariamajam grąžinti kratos metu paimti daiktai – rankinis laikrodis „Apple Watch“, telefonas „iPhone 14 Pro Max“, planšetė „iPadPro“, įrenginių pakuotės (t. 1, b. l. 171–177).
2.11. Byloje pateikti R. P. naudojamo judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) bei L. T. naudojamo judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išklotinių duomenys nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 13 d. (t. 1, b. l. 180–186).
2.12. 2024 m. balandžio 16 d. – 2024 m. balandžio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad peržiūrėta numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė, išskiriant ir atkreipiant dėmesį į sujungimus, buvusius Panevėžio mieste ir rajone, Biržų rajone. Iš gautų duomenų matyti, kad R. P. analizuojamu laikotarpiu Panevėžio mieste ar rajone lankėsi 2023 m. rugsėjo 9, 12, 15, 20, 22, 30 dienomis, spalio 10, 24, 26 dienomis, lapkričio 9, 13 dienomis. Taip pat nustatyta, kad R. P. analizuojamu laikotarpiu rugsėjo 8, 15, 30 bei spalio 10 d. buvo Biržų rajone ir mieste, tuo pačiu laikotarpiu, kada šioje vietoje buvo ir L. T. (t. 1, b. l. 187–195).
2.13. BK 167 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, ji BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan. Objektyviai šis nesunkus nusikaltimas pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu. Tokią informaciją rinkti draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymas ar teismas. Rinkimo neteisėtumas nesietinas su tais atvejais, kai ji renkama iš viešai prieinamų šaltinių, pavyzdžiui, naudojantis interneto vieša paieška, ar asmuo pats informaciją apie privatų gyvenimą atskleidžia ją teikdamas į viešus registrus ar duodamas sutikimą ją skelbti.
2.14. Kaltinamasis neigė savo kaltę dėl veikos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teigė, kad jis neturėjo tikslo ir nerinko informacijos apie nukentėjusiosios privatų gyvenimą, o jos nurodytos aplinkybės gali būti susijusios su nenoru grąžinti jam priklausančius daiktus. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai kaip gynybinę versiją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
2.15. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios L. T. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusioji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme išaiškinus jai atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, teisme davus priesaiką. Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji gali jį apkalbėti nenorėdama grąžinti jam daiktų (signalizacijos, kamerų, kitų daiktų), teismo vertinimu, ši versija paneigta byloje esančiais duomenimis. Tiek iš nukentėjusiosios paaiškinimų, tiek iš byloje esančių susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis, kaltinamojo telefone išsaugoto rašto matyti, kad nukentėjusioji neprieštaravo daiktų grąžinimui – siunčiant juos paštu, susitinkant, siūlant sumokėti piniginę kompensaciją. Taigi vien nutrūkę asmeniniai santykiai ir kaltinamojo reikšti priekaištai dėl daiktų grąžinimo, nevertintina kaip pagrindas nukentėjusiajai duoti melagingus parodymus teisme. Teismas nenustatė objektyvių duomenų, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį, be to, teismo vertinimu, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.
2.16. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, nukentėjusioji L. T. ir kaltinamasis R. P. iki 2023 m. rudens palaikė artimus asmeninius santykius keletą metų. Nukentėjusioji parodė, kad jų santykiai nutrūko 2023 m. rugsėjį, kaltinamojo teigimu, 2023 m. lapkritį. Iš byloje esančio nukentėjusiosios ir kaltinamojo susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo bendravimas pradėjo keistis 2024 m. rugsėjo pradžioje, jie epizodiškai bendravo trumposiomis žinutėmis iki 2024 m. spalio 24 d., kai trumposiomis žinutėmis kaltinamasis pradėjo aktyviai priekaištauti nukentėjusiajai dėl jam priklausančių daiktų grąžinimo.
2.17. Susirašinėjime trumposiomis žinutėmis užfiksuota, kaip kaltinamasis R. P. nurodo, kad negrąžinus daiktų bus raštas į darbą, ant laiptinės durų (t. 1., b. l. 119), nurodoma pasitikrinti buto pašto dėžutę dėl gauto raštelio, byloje užfiksuotas nukentėjusiosios gautas raštelis „Manau, kad L. T. yra vagis“ (t. 1, b. l. 120), nurodoma, kad padarys gėdą (t. 1, b. l. 121), teigiama, kad daiktų klausimas bus skelbiamas teisiniu keliu (t. 1, b. l. 121), siūloma įvertinti pasekmes „Pati pagalvok, kol ne vėlu – ar tau viso to reikia: policijos šaukimų į darbą, galbūt net kratų Panevėžyje ir Biržuose, teks ir mamai į policiją vykti <...>“ (t. 1, b. l. 140). Konfliktas dėl perduotinų daiktų trumposiomis žinutėmis užfiksuotas susirašinėjimuose nuo 2024 m. spalio 24 d. iki 2023 m. gruodžio 2 d. Taigi iš šių duomenų galima spręsti, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai kaltinimo laikotarpiu buvo konfliktiški, o kaltinamasis turėjo motyvą rinkti duomenis apie nukentėjusiosios buvimo vietą. Nukentėjusiosios nurodomas „AirTag“ įrenginių radimo laikas taip pat iš esmės sutampa su laikotarpiu, kai kaltinamasis R. P. siuntė jai neigiamo turinio žinutes.
2.18. Būtent šiuo laikotarpiu nukentėjusioji 2024 m. lapkričio 15 d. pateikė pareiškimą policijai, kad 2023 m. spalio 19 d. ir 2023 m. lapkričio 13 d. rado „AirTag“ įrenginius jai priklausančiame automobilyje. Kaip matyti iš policijos pareigūnams pateiktų telefono ekrano nuotraukų, taip pat paaiškinimų teisme, apie automobilyje paliktus įrenginius nukentėjusioji sužinojo dukters telefone pasirodžius pranešimams apie kartu esančią stebėjimo priemonę (t. 1, 18, 23). Nukentėjusiajai patikrinus įrenginių priklausomybę, nurodyta, kad jie susieti su telefono numeriu, kurio paskutiniai keturi skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 22, 24). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis patvirtino, kad ilgą laiką naudojasi telefono numeriu, kurio paskutiniai skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“.
2.19. Iš byloje esančių telefono išklotinių analizės nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu kaltinamasis R. P. Panevėžio mieste ir rajone lankėsi 2023 m. rugsėjo 9, 12, 15, 20, 22, 30 dienomis, spalio 10, 24, 26 dienomis, lapkričio 9, 13 dienomis. 2023 m. spalio 10 d. R. P. telefono veikimo zona Panevėžio mieste fiksuota nuo 09.11 val. iki 11.46 val. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, kur veikė L. T. telefonas, sutapimai nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bokštų veikimo zonose. Taip pat tos dienos vakare veikimai tose pačiose zonose nustatyti Biržų mieste ir rajone. 2023 m. spalio 24 d. R. P. telefono veikimo zona Panevėžio mieste fiksuota nuo 18.14 val. iki 20.31 val. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, kur veikė L. T. telefonas, sutapimai nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bokštų veikimo zonose. Tą pačią dieną užfiksuota trumpoji žinutė „Na ka manau laiko mano iztektinai sudeginai. Bet uzvaziuoti pasiziureti neuzmirsai sedejau netoli masinoje maciau :) nejau specialiai buvo noras pamatyti tavo geranoriskuma dabar ne as taves o tu manes ieskosi , nenori graziuoju tai turek <...>“ . 2023 m. lapkričio 13 d. R. P. veikimo zona Panevėžio mieste fiksuota nuo 19.45 val. iki 20.46 val. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, kur veikė L. T. telefonas, sutapimai nustatyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bokštų veikimo zonose (t. 1, b. l. 194). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios bei kaltinamojo buvimo vietos sutampa laikotarpiais prieš „AirTag“ įrenginių radimą. Taip pat nukentėjusioji L. T. teisme parodė, kad jos automobiliu kaltinamasis yra vykęs tiek vienas, tiek kartu su ja. Taigi nors byloje nebuvo nustatytas tikslus laikas ir būdas, kaip buvo palikti įrenginiai nukentėjusiosios automobilio vaistinėlėje bei pritvirtinant prie galinio bamperio, teismo vertinimu, bylos duomenimis patvirtina, kad kaltinamasis turėjo galimybę palikti įrenginius nukentėjusiosios automobilyje tiek kartu su ja naudojantis automobiliu palaikant artimus asmeninius santykius, tiek nutrūkus santykiams – sutampant jų buvimo vietai.
2.20. Kaltinamasis patvirtino, kad naudojasi „Apple“ firmos gaminiais (kratos metu buvo rastas „Apple“ firmos telefonas „Iphone 14 Pro Max“, laikrodis „Apple Watch“, planšetinis kompiuteris „iPadPro“), praeityje yra įsigijęs keletą „AirTag“ įrenginių, turi specialių žinių, pagal profesiją – inžinierius. Būtent su „Iphone“ telefonu ir galima „AirTag“ prietaiso sąsaja ir vietos stebėjimas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad 2023 m. dar palaikant asmeninius santykius R. P. buvo davęs „AirTag“ įrenginį L. T. su jos sutikimu ir matė jos buvimo vietą esant komandiruotėje užsienyje. Nukentėjusioji nurodė, kad grįžus po komandiruotės su kaltinamuoju susipyko ir atidavė įrenginį sunaikinti broliui. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji naudojosi ir naudojasi „Samsung“ firmos telefonu, todėl turėti ir laikyti tik su „Iphone“ telefonu veikiantį „AirTag“ įrenginį neturėjo tikslo, to nepatvirtina objektyvūs duomenys. Tuo metu kaltinamojo parodymai dėl turėtų „AirTag“ įrenginių skaičiaus (nurodė įsigijęs „keletą“, vėliau – du, naudojęs sau, artimiesiems, davęs L. T.), praradimo aplinkybių, teismo vertinimu, buvo netikslūs ir prieštaringi. Kaltinamojo teigimu, „AirTag“ įrenginius turėjo ir savo poreikiams, pavyzdžiui, nešiojosi kompiuterio krepšyje, piniginėje. Visgi nurodęs, kad vienas „AirTag“ prietaisas liko pas nukentėjusiąją, negalėjo paaiškinti, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis prarado kitą nurodomą turėtą įrenginį, nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis jo nebenaudojo savo daiktų buvimo vietos stebėjimui. Nurodė, kad galbūt pametė, kažkas rado, gal iškrito nukentėjusiosios mašinoje. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo paaiškinimai nėra patikimi.
2.21. Kratos metu kaltinamojo R. P. pateiktuose „Apple“ firmos įrenginiuose nebuvo aptikta jokių duomenų apie „AirTag“ įrenginių naudojimą ir sąsajas. Visgi, teismo vertinimu, tai nėra patikimas kaltinamąjį teisinantis įrodymas, kadangi kaip minėta, kaltinamasis pripažino praeityje naudojęs „AirTag“ įrenginį su nukentėjusiosios leidimu, taip pat naudojęs tokius įrenginius savo tikslams, tačiau duomenų apie tokį naudojimą taip pat nebuvo rasta. Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad radusi pirmąjį įrenginį išėmė jame esančią bateriją ir taip nutraukė galimybę stebėti įrenginio buvimo vietą. Taigi kaltinamasis turėjo galimybę suprasti, kad kilo įrenginio veikimo nesklandumų ir per gana ilgą laiką iki kratos atlikimo šie duomenys galėjo būti prarasti.
2.22. Bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas nurodė, kad kaltinamasis R. P. gerai žinojo nukentėjusiosios L. T. rutiną, įpročius, gyvenamąją ir darbo vietą, todėl neturėjo tikslo rinkti duomenis, o buvimo vietos duomenų rinkimas apskritai neatitiktų informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo sąvokos.
2.23. Minėta, kad privataus gyvenimo sąvoka yra plati sąvoka, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į baudžiamosios teisės priemonėmis saugotiną konkretaus asmens privataus gyvenimo erdvę, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą.
2.24. Vertinant tokią visumą, svarbu atsižvelgti į renkamos informacijos ryšį su konkretaus asmens privačiu gyvenimu (ar ji susijusi su išties svarbiais asmens privataus gyvenimo aspektais arba nors savaime nėra intymi, bet yra surinkta privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais; ar tai tik bendresnio pobūdžio, dažnai įvairiais atvejais paties asmens atskleidžiama informacija).
2.25. Taigi nors nusikaltimo, numatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl įrodyti dėl nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes nėra būtina, tačiau kaltinamojo veiksmus vertinant baudžiamąja prasme, būtina atsižvelgti į surinktos informacijos apimtį, įvertinti būdą bei naudotas priemones šiai informacijai gauti.
2.26. Teismo vertinimu, slaptas informacijos apie asmenį rinkimas stebint jo asmeninės transporto priemonės buvimo vietą ir taip lengvai nustatant paties asmens buvimo vietą gali apriboti asmens teisę į privatumą, juolab atsižvelgus į konfliktiškus nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius kaltinime nurodytu laikotarpiu. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis parodė, kad anksčiau kaltinamasis yra davęs nukentėjusiajai buvimo vietos stebėjimo įrenginį „AirTag“ ją informavus ir sutinkant, tačiau kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įrenginiai nukentėjusiosios mašinoje buvo padėti be jos sutikimo, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios duotą sutikimą stebėti jos buvimo vietą vykstant automobiliu, taigi „AirTag“ įrenginių palikimas nukentėjusiosios automobilyje yra pažeidžiantis įstatymo reikalavimus – neteisėtas. Informacijos rinkimo būdas, trukmė, kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pakankamos vertinti šiuos veiksmus kaip BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Prieš tai buvęs artimi nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai, jų metu sužinota informacija taip pat nepaneigia šių asmenų privatumo vienas kito atžvilgiu santykiams nutrūkus.
2.27. Gynėjas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą, ar įrenginiai buvo veikiantys bei buvo reali galimybė rinkti informaciją apie privatų nukentėjusios gyvenimą. Kaip matyti iš prie bylos pridėtų duomenų apie „AirTag“ įrenginius iš gamintojo tinklalapio (www.apple.com/lt/airtag), įrenginio veikimui pakanka baterijos. Atsižvelgus į tai, kad byloje pateikti duomenys apie įrenginio veikimo nustatymą (gautas pranešimas apie netoliese esančią stebėjimo priemonę), nėra pagrindo abejoti, ar įrenginiai buvo veikiantys kaltinimo laikotarpiu. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas taip pat nurodė, kad įrenginių veikimas susiejant su konkrečiu telefonu netikrintas, tačiau akumuliatoriai buvo veikiantys.
2.28. Kaip matyti iš įrenginio aprašymo, specialisto paaiškinimų, „AirTag“ nekaupia duomenų apie asmens maršrutą, neįrašo garso, vaizdo. Nors įrenginio techninės galimybės yra gana ribotos, kaip nurodė specialistas, jo veikimas priklauso nuo aplink esančių „Iphone“ telefonų, tokioms sąlygoms esant, buvimo vieta gali būti nustatoma gana tiksliai, todėl šios ypatybės nelaikytinos esmine kliūtimi duomenų rinkimui.
2.29. Teisme taip pat keltas klausimas dėl gamintojo nurodytos antisekimo funkcijos „AirTag“ įrenginiuose, t. y. nurodyta, kad įrenginiui nutolus nuo savininko, įrenginys pradeda skleisti garsą, kas užkerta galimybę rinkti informaciją apie kitą asmenį. Kaip matyti iš „AirTag“ gamintojo tinklalapyje nurodytos informacijos, kuri buvo pridėta ir prie bylos medžiagos, kieno nors kito „AirTag“ atsidūrus tarp kito asmens daiktų, tinklas pastebi jį judant kartu ir siunčia įspėjimą į „Iphone“ telefoną. Kurį laiką nepavykus rasti „AirTag“, įrenginys ima skleisti garsą. Taigi gamintojas nurodo, kad pirmiausia yra siunčiamas pranešimas ir tik po kurio laiko įrenginys pradeda skleisti garsą. Nurodomas sąlygos nėra tapačios nagrinėjamai situacijai, be to neapibrėžiamas laikotarpis, po kurio skleidžiamas signalas. Byloje nebuvo nustatytas tikslus įrenginių padėjimo į automobilį laikas, todėl nėra aišku, ar jis buvo pakankamas atsirasti garsiniam signalui.
2.30. Gynėjo teigimu, „AirTag“ įrenginiai nėra pritaikyti sekimui, jų tiesioginė funkcija – daiktų radimas. Viešai žinomas faktas, kad „AirTag“ įrenginiai yra naudojami daiktų, bagažo, vaikų buvimo vietos nustatymui. Kaip patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs specialistas, nors tiesioginė įrenginio paskirtis nėra sekimas, informacijos rinkimas, tam tikromis aplinkybėmis jis neabejotinai gali būti panaudotas ir tokiu būdu. Tuo metu kaltinamajam panaudojus kitokių techninių galimybių įrenginį, kurį būtų galima laikyti technine priemone, galimai keistųsi ir veikos kvalifikavimas.
2.31. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir patvirtina, jog kaltinamasis R. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis rinko duomenis apie privatų L. T. gyvenimą, naudojant „AirTag“ įrenginius. Atsižvelgiant į kaltinime nurodytas aplinkybes, surinktus ir teismo įvertintus duomenis, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.
3. Bausmės skyrimas
3.1. Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas). Vertinant kaltinamojo R. P. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis neteistas (t. 2, b. l. 49), trejų metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 51–53), dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Duomenų apie kaltinamojo lankymąsi pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą byloje nėra (t. 2, b. l. 35), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant vieną švelniausių sankcijoje numatytą baudos bausmę, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jos dydį nustatant minimalų. Baudos sumokėjimo laikotarpis nustatytinas 18 mėnesių.
4.1. Kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
4.2. Baudžiamojoje byloje pateiktas nukentėjusiosios L. T. civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus.
4.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalis sako, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais.
4.4. Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009).
4.5. Nagrinėjamoje byloje teismui pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji L. T. dėl kaltinamojo R. P. neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nekyla. Tarp R. P. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiosios patirto streso, įtampos, neigiamų išgyvenimų ir kitų nepatogumų, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusioji nurodė, kad po „AirTag“ įrenginių radimo jautė nerimą dėl savęs ir dukrų, bijojo, kad yra stebima, teko keisti namų spynas, įrenginių slaptažodžius, svarstė keisti gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusioji nurodė, kad dėl įvykio į gydytojus kreiptis pagalbos neteko, vaistų nepirko ir nevartojo, kitų reikšmingų emocinių praradimų nenurodė.
4.6. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad kaltinamasis R. P. dirbantis ir turi dėti pastangas, kad būtų atlyginta nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, bet mano, kad reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 800 Eur ir ši suma priteistina iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiosios L. T. naudai. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, trukmę bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
5.1. Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusiąją L. T. teisme atstovavo advokatas Antanas Cemnolonskas, kuris dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, nukentėjusioji teikė teismui civilinį ieškinį. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina nukentėjusiosios patirtų 400 Eur išlaidų realumą. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra dirbantis, turintis pastovias pajamas, duomenų apie blogą jo turtinę padėtį byloje nėra. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga atliktiems advokato veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš R. P. priteistinos nukentėjusiosios L. T. dėl atstovavimo turėtos proceso išlaidos (BPK 106 straipsnis).
5.2. Kitų proceso išlaidų byloje nėra.
5.3. Kaltinamajam R. P. kardomoji priemonė nepaskirta.
5.4. Įrenginiai „AirTag“, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti R. P., jog paskirtą baudą jis per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis, turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti R. P., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui L. T..
Priteisti iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiajai L. T. 400 (keturis šimtus) eurų teisinės pagalbos išlaidų.
Įrenginius „AirTag“, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.