Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Celerauto“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Celerauto“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. (toliau – atsakovas, apeliantas) 749,99 Eur skolą, 68,25 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. su atsakovu sudarė Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį – užsakymą (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), diagnostikos (remonto darbų poreikio įvertinimo) ir remonto darbus, atsakovo vardu kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos nustatymo ir atlygintinos žalos dydžio sureguliavimo. Atsakovas įsipareigojo atlikus darbus juos priimti ir atsikaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovė už atsakovui suteiktas paslaugas ir atliktus darbus išrašė ir apmokėjimui pateikė 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą 621,78 Eur sumai už automobilio buferio remonto darbus ir 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą – faktūrą 749,99 Eur sumai už papildomai užsakytus dešinio ir kairio slenksčio remonto darbus bei už papildomų žalų administravimą draudimo bendrovėje dėl ankstesnių automobilio pažeidimų. Papildomai taip pat buvo atlikti automobilio bagažinės rankenėlės remonto darbai, tačiau dėl šių darbų apmokėjimo pretenzijų nėra. Atsakovas apmokėjo tik vieną iš išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų: 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą 621,78 Eur su PVM sumai, kitos sąskaitos neapmokėjo.

3. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog šalys susitarė, kad bus atlikti automobilio bamperio, sugadinto eismo įvykio metu, remonto darbai, taip pat buvo sutarta, kad ieškovė kreipsis į draudimo bendrovę BTA, užregistruos eismo įvykį ir sutvarkys reikiamus dokumentus. Papildomai buvo sutarta, kad esant galimybei bus sutvarkytos rūdžių dėmelės ant automobilio priekinių slenksčių, o šių darbų kaina preliminariai buvo įvertinta 200 Eur. 2022 m. balandžio 21 d. ieškovės direktorius K. B. pats asmeniškai grąžino atsakovui automobilį, o atsakovas automobilio grąžinimo metu jam sumokėjo 320,00 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad automobilio bamperio remonto kaina (621,78 Eur) su juo nebuvo suderinta. Be to, draudimo bendrovė ieškovei išmokėjo 521,78 Eur sumą, tuo tarpu atsakovas, atsiimdamas automobilį, sumokėjo 320 Eur, tokiu būdu už automobilio bamperio remonto darbus ieškovė gavo 220 Eur daugiau, nei nurodyta 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje, todėl pagal Sutarties 5 punktą yra pilnai ir tinkamai atsiskaitęs už remonto darbus. 2022 m. gegužės mėnesį su atsakovu susiekė draudimo bendrovės atstovė ir informavo, kad ieškovė užregistravo dar du žalos atvejus ir pasiteiravo kam (ieškovei ar atsakovui) pervesti išmoką. Atsakovo žiniomis turėjo būti užregistruotas tik vienas draudiminis įvykis (dėl bamperio remonto), remontas jau buvo atliktas, automobilis grąžintas, o už atliktus darbus pilnai atsiskaityta. 2022 m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu gavo antrąją sąskaitą, t. y. 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija C22 Nr. 0000098, tačiau ieškovė nepateikė jokių dokumentų, liudijančių darbų apimties ir/ar kainos derinimą su atsakovu. Atsakovas Automobilio dešinio ir kairiojo slenksčio darbų neužsakinėjo, šių darbų sąmata su juo nebuvo derinta, už šiuos darbus pateiktos sąskaitos – faktūros nepriėmė ir nepasirašė, o toks ieškovės elgesys jo atžvilgiu laikytinas nesąžiningu. Be to, vartojimo rangos sutarties tekstas su ieškove derintas nebuvo, todėl sutarčiai turi galioti CK 6.228-4 straipsnio nuostatos.

4. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad priešingai nei tvirtina atsakovas, 2022 m. balandžio 13 d. el. laišku atsakovas buvo informuotas, kad dešinės pusės slenksčio remontas preliminariai kainuos 250 – 320 Eur, o kairės pusės slenksčio remontas kainuos 180 – 250 Eur. Įmonės direktorius iš atsakovo negavo 320 Eur, kaip šis nurodė atsiliepime. Atsakovas automobilio atsiėmimo metu ieškovei turėjo sumokėti 220 Eur, t. y. 100 Eur franšizę už automobilio bamperio remontą (remontuota per draudimą) ir 120 Eur už automobilio bagažinės rankenėlės remonto darbus, t. y. šiuos pinigus atsakovas turėjo sumokėti už kitus darbus, kurie nėra susiję su slenksčių remontu ar atsakovo ginčijama 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 0000098. Automobilio apžiūros metu buvo rasta 80,81 Eur, kuriuos ieškovės darbuotojai surinko ir iš atsakovo mokėtinos sumos, t. y. 220 Eur, buvo minusuota 80,81 Eur, ko pasėkoje atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 139,19 Eur. Automobilio atsiėmimo metu atsakovas sumokėjo 180 Eur (140 Eur už darbus ir 40 Eur arbatpinigių). Sąskaita už ginčo automobilio slenksčių remonto darbus bei kitus papildomus darbus dar nebuvo išrašyta ir pateikta atsakovui, todėl ir atsiskaityta už šiuos darbus (grąžinant automobilį atsakovui) nebuvo. Apie visus remonto darbus ir jų kainas atsakovas buvo informuotas tinkamai, t. y. informacija pateikta iš anksto elektroniniu paštu. Taip pat, su atsakovu nuo pat pradžių buvo tartasi ir dėl papildomų žalų administravimo, visa informacija buvo siunčiama elektroniniu paštu.

5. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad su ieškove buvo kalbėta apie rūdžių dėmelių ant automobilio priekinių slenksčių padažymą, bet nei tiksli darbų apimtis, nei kaina suderinta nebuvo. Teismui pateiktame 2022 m. balandžio 13 d. elektroninio laiško fragmente nėra nei siuntėjo duomenų (el. paštas, vardas pavardė ir kt.), nei gavėjo duomenų (el. paštas, vardas pavardė ir kt.), o taip pat šio elektroninio laiško išsiuntimo ir gavimo datos. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, ar į nurodytą elektroninį laišką buvo gautas atsakovo atsakymas, ar kokiu nors kitu būdu buvo suderintos šiame elektroniniame laiške įvardintos darbų kainos. Be to, ieškovė teigia, kad atsakovas automobilio atsiėmimo metu ieškovei turėjo sumokėti 220 Eur, tačiau šį teiginį paneigia ieškovės automobilio pristatymo dieną siųstos SMS atsakovui, kuriose įvardijama mokėtina suma 320 Eur. Atsakovas patvirtina, kad Automobilyje buvo palikta 80 Eur, kurie vėliau buvo minusuoti nuo mokėtinos 320 Eur sumos, t. y. Automobilio grąžinimo metu buvo sumokėta 240 Eur grynais automobilio perdavimo metu, plius 80,00 Eur, kurie buvo palikti automobilyje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad automobilis jam buvo grąžintas 2022 m. balandžio 21 d., o ginčo PVM sąskaitą faktūrą serija C22 Nr. 0000098 išrašyta 2022 m. gegužės 18 d., tai yra praėjus beveik mėnesiui po remonto darbų atlikimo ir Automobilio grąžinimo. Atsakovas žinojo, kad neužsakinės jokių papildomų darbų, išskyrus bamperio remontą, todėl netikrino savo elektroninio pašto, o ieškovės siųstų elektroninių laiškų nematė. Ginčo sąskaitoje – faktūroje nurodytų darbų kaina tarp šalių nei telefonu, nei elektroniniais laiškais suderinta nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 749,99 Eur skolos, 68,25 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 818,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovo 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius, nes ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

6.2. Šalys Sutartyje susitarė, kad jei darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinama su klientu telefonu arba elektroniniu paštu, vykdytojui atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą (Sutarties 2 punktas). Sutarties 3 punkte šalys susitarė, jog papildomais darbais yra laikomi darbai, kurie dėl draudiminio įvykio nėra atlyginami draudimo bendrovės, tačiau klientas pageidauja, kad jie būtų atlikti, darbams atlikti panaudotų naujų detalių ir dėvėtų detalių kainų skirtumas, kai pagal draudimo sutartį detalėms skaičiuojamas nusidėvėjimas, kiti darbai, kurie nenumatyti šios sutarties pasirašymo momentu, tačiau paaiškėja, jog juos būtina atlikti vykdytojui atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą.

6.3. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu ir ieškovės vidinės kontrolės sistemos CRM duomenų matyti, kad atsakovas su ieškove susitarė dėl šių darbų: 1) pažeisto bamperio remonto darbų atlikimo; 2) surūdijusių dešiniojo ir kairiojo slenksčių remonto darbų. Kaip matyti iš paties atsakovo su atsiliepimu pateiktų duomenų, ieškovė pasiūlė atsakovui bamperio remonto darbus atlikti pagal draudimą, su sąlyga, kad atsakovui reikės sumokėti 100 Eur frančizę. Taip pat, šalys susitarė, kad surūdijusio dešiniojo slenksčio remonto darbų preliminari kaina 250-300 Eur, kairiojo – 180-250 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas paaiškino, kad apie kiekvieną atsakovui išsiųstą elektroninį laišką jis buvo papildomai informuojamas SMS žinute. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad SMS žinutes gaudavo, skaitydavo ir į jas atsakydavo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti atsakovo pateikta 2022 m. balandžio 21 d. jam atsiųsta ieškovės SMS žinutė, kurioje nurodyta, kad elektroniniu paštu atsakovui išsiųsta informacija, kurią esant galimybei prašoma peržiūrėti ir informuoti dėl tolimesnių veiksmų.

6.4. Sutartyje yra nurodytas atsakovo elektroninio pašto adresas, kaip komunikacijos būdas su ieškove. Sutartyje numatyta, kad jeigu darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinami su klientu telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu ar bet kuriomis kitomis susirašinėjimo ir pokalbių priemonėmis (Sutarties 2 punktas). Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir tvirtino, kad galimai šios sutarties nepasirašė, tačiau tokia jo pozicija buvo paremta vien prielaidomis. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kažkokį dokumentą pasirašė automobilio grąžinimo metu, bet kokį tiksliai paaiškinti negalėjo, tačiau neatmetė galimybės, jog galėjo pasirašyti ginčo Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį – užsakymą. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visumos (elektroninis susirašinėjimas, šalių paaiškinimai) pakankamai išvadai, kad šalių ginčo sutartis buvo sudaryta 2022 m. kovo 29 d., tačiau faktiškai pasirašyta automobilio grąžinimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 22 d.

6.5. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įgijo teisę į atliktų Automobilio papildomų remonto darbų, kurių neatlygino draudikas, atlyginimą. Pažymėtina, kad po Automobilio grąžinimo ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo ieškovės atliktų papildomų darbų kokybės. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalys nebuvo sudariusios automobilio remonto sutarties ir paraiškos pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatas, savaime nereiškia, jog ieškovė prarado teisę į faktiškai turėtų atsakovo papildomų automobilio remonto išlaidų atlyginimą.

6.6. Priešingai nei teigia atsakovas, šalys elektroniniais laiškais aiškiai sutarė dėl papildomų Automobilio remonto darbų apimties (dėl surūdijusių dešiniojo ir kairiojo slenksčių remonto darbų), preliminarių kainų (dešiniojo slenksčio remonto darbų preliminari kaina 250-300 Eur, kairiojo – 180-250 Eur). Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad su ieškovės vadovu buvo tartasi dėl slenksčio rūdžių dėmelių dažymo, tačiau tiksliai nebuvo sutarta dėl kainos. Kaip paaiškino atsakovas, jis pasitikėjo ieškove, todėl konkrečių kainų nederino, jokių dokumentų nepasirašinėjo. 2022 m. gegužės 18 d. elektroniniu laišku ieškovės vadovas informavo atsakovą, kad siunčia sąskaitą už slenksčių dažymus, kurie buvo suderinti telefonu ir laiškais. Taip pat šiuo laišku informavo atsakovą, kad į sąskaitą įtraukė atlyginimą už papildomų žalų administravimą ir derinimą su draudimo bendrovėmis, taip pat, kad draudimas turi jam apmokėti už dar vieną žalą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsiskaitydamas su ieškove pagal 2022 m. balandžio 27 d. sąskaitą (621,78 Eur suma), atsakovas sumokėjo ženkliai daugiau, nei nurodyta sąskaitoje. Tokie atsakovo veiksmai iš esmės patvirtina, kad su atsakove buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, kad atsakovas sutiko, jog ieškovė atliktų automobilio dešiniojo ir kairiojo slenksčių dažymą bei įsipareigojo su ieškove už šiuos papildomus darbus atsiskaityti.

6.7. Suderėtų ir aptartų darbų apimtis ir kaina (dešiniojo slenksčio remonto darbų preliminari kaina 250-300 Eur, kairiojo – 180-250 Eur) nuo atliktų darbų rezultato ir galutinės darbų kainos (471,07 Eur) ženkliai nesiskiria, todėl atsakovo argumentai dėl jo, kaip vartotojo, teisių pažeidimų nagrinėjamu atveju laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

6.8. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti iš viso 2 802 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro byloje sumokėtas 19 Eur žyminis mokestis, 363 Eur išlaidos už teismo įsakymo parengimą ir pateikimą teismui ir 2 420 Eur išlaidos už ieškinio, dubliko bei rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, už ieškovės atstovavimą teismo posėdžiuose ir baigiamosios kalbos parengimą. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, pareikšto reikalavimo dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas iki 1 700 Eur.

I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo šalių santykius kaip vartojimo, tačiau vartojimo sutartis ir vartojimo rangą reguliuojančių materialiosios teisės normų netaikė ir šias teisės normas pažeidė. Skundžiamu sprendimu įtvirtintas CK 6.228⁵ straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nesąžiningas rezultatas – atsakovas įpareigotas sumokėti ieškovei darbų kainą, kai tiek darbų sudėtis (konkretūs darbai), tiek jų kaina priklausė tik nuo ieškovės valios ir niekaip su atsakovu nebuvo aiškiai suderinti ir/ar dėl to negautas atsakovo sutikimas.

7.2. Skundžiamo sprendimo 23 ir 28 pastraipose konstatuojamas tariamo ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl Automobilio remonto darbų turinys: (i) „kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu ir ieškovės vidinės kontrolės sistemos CRM duomenų“ (23 pastraipa); (ii) „šalys elektroniniais laiškais aiškiai sutarė“ (28 pastraipa). Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, iš kokio konkretaus elektroninio šalių susirašinėjimo (kokių konkrečių el. laiškų) daroma tokia išvada, ar kokie konkretūs ieškovės vidinės kontrolės sistemos CRM duomenys leidžia daryti tokias išvadas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad su atsakovu buvo aiškiai ir suprantamai susitarta: (i) kokie konkretūs darbai bus padaryti; (ii) kokia bus darbų konkreti kaina.

7.3. Ieškovė neįvykdė pareigų suteikti vartotojui CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, inter alia: (i) pagrindines prekės ar paslaugos savybes; (ii) bendrą prekių ar paslaugų kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama; (iii) teisė atsisakyti, raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje.

7.4. Aprašo 29.8. punkte įtvirtinta, kad transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nesilaikė Aprašo reikalavimų, t. y. prieš įforminant techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką nesuteikė atsakovui informacijos tiek apie teikiamų remonto darbų sąlygas, tiek apie jų kainą; tinkamai neįformino užsakymo paraiškos; techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas pradėjo teikti nesuderinusi techninio aptarnavimo ir remonto darbų, preliminarios kainos, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo terminų, garantinių sąlygų.

7.5. Ieškovė tvirtina atlikusi Automobilio remonto darbus, nors šių darbų atlikimo momentu neturėjo: (i) nei atsakovo pateikto užsakymo dėl konkrečių darbų atlikimo; (ii) nei su atsakovu sudarytos sutarties, kurioje būtų numatyti sutarti konkretūs darbai ir jų kaina; (iii) nei su atsakovu suderintos darbų atlikimo sąmatos. Dėl to, net jei ieškovė ir atliko Automobilio remonto darbus, tokie darbai buvo atlikti pačios ieškovės rizika.

7.6. Skundžiamo sprendimo 25 punkte nurodyti teismo teiginiai prieštarauja įrodymų bei įrodinėjimo taisyklėms, teismo sprendimo motyvavimo, o taip pat ir elementariosios logikos reikalavimams.

7.7. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, taip pat į tai, kad atsakovas yra silpnesnė teisinio santykio šalis – vartotojas, priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir, atsižvelgiantį Rekomendacijas, turėtų būti reikšmingai sumažintas.

8. Ieškovė UAB „Celerauto“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Apeliantas tvirtindamas, kad vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningos, jokių objektyvių įrodymų ar konkrečių argumentų nenurodė ir nepateikė. Byloje pateikti el. laiškai bei kiti susirašinėjimai su apeliantu patvirtina, kad šalys objektyviai susitarė dėl konkrečių darbų atlikimo, šių darbų atlikimo terminų ir kainos.

8.2. Byloje nekilo ginčas dėl atliktų darbų terminų, kokybės ar kiekybės. Apeliantas darbų rezultatą gavo, ji priėmė ir pretenzijų nei dėl kokybės, nei dėl kiekybės nereiškė. Tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek Sutartis numato pareigą atsakovui atsiskaityti už kokybiškai ir savalaikiai atliktus remonto darbus.

8.3. Šioje byloje negalima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, priešingai, yra akivaizdu, kad sprendimas yra motyvuotas, logiškas, teisingas ir teisėtas, todėl jo panaikinti nėra objektyvių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo teisinių argumentų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista skola už transporto priemonės remonto darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Atsakovas kreipėsi į ieškovę UAB ,,Celerauto“ dėl automobilio remonto darbų po eismo įvykio bei papildomų, su eismo įvykių nesusijusių darbų, – priekinių slenksčių ir bagažinės rankenėlės remonto. 2022 m. kovo 29 d. ieškovė su atsakovu sudarė Transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį – užsakymą (toliau – Sutartis), kurią atsakovas pasirašė automobilio grąžinimo metu.

13. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti transporto priemonės Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), diagnostikos (remonto darbų poreikio įvertinimo) ir remonto darbus, kliento vardu kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos nustatymo ir atlygintinos žalos dydžio sureguliavimo (jei darbai atliekami dėl draudiminio įvykio). Atitinkamai klientas Sutarties pagrindu įsipareigojo pateikti automobilį, informaciją apie draudimo bendrovę ir draudiminį įvykį, žalos numerį, ieškovei atlikus darbus juos priimti ir atsiskaityti už darbus Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (Sutarties 1 punktas).

14. Ieškovė už atsakovui suteiktas paslaugas ir atliktus darbus išrašė ir apmokėjimui pateikė dvi PVM sąskaitas–faktūras: 1) 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą–faktūrą 621,78 Eur (su PVM) sumai už automobilio buferio remonto darbus (dalys, dažymas); 2) 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą–faktūrą 749,99 Eur sumai už papildomai užsakytus dešinio ir kairio slenksčių remonto darbus bei už papildomų žalų administravimą draudimo bendrovėje dėl ankstesnių automobilio pažeidimų. Apmokėta tik 2022 m. balandžio 27 d. PVM sąskaita–faktūra, 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitos–faktūros serija C22 Nr. 0000098 atsakovas neapmokėjo, likdamas skolingas 749,99 Eur sumą.

Dėl rangovo pareigos suteikti informaciją užsakovui (vartotojui)

15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 23 punktą, kt.).

16. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atliktų darbų pobūdį bei paskirtį ir sutarties šalių specifiką, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos santykius, dėl tokio šalių santykių vertinimo ginčo nėra. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl verslininkui (rangovui) tenkančios pareigos suteikti informaciją vartotojui ir vartotojo (užsakovo) pareigos atsiskaityti už automobilio remonto darbus.

17. Vartojimo rangos teisės normos (CK 6.672–6.680 straipsniai) laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Vartojimo rangos santykiams taip pat taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).

18. Reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (6.228⁶ straipsnio 4 dalis).

19. Atitinkamai CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

20. Atsakovas, apeliaciniame skunde kvestionuodamas verslininkui (rangovui) tenkančios vartotojo informavimo (informacijos atskleidimo) pareigos vykdymo tinkamumą, remiasi CK 6.228⁹ straipsniu (ne prekybos patalpose sudarytos sutartys) ir nurodo, kad sprendžiant dėl verslininko pareigos informuoti vartotoją nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti informacijos vartotojui suteikimą nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių atveju, bei įtvirtinanti tokios informacijos sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. Pažymėtina, kad ne prekybos patalpose sudaryta sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, atitinkanti vieną iš šių sąlygų: 1) sudaryta verslininkui ir vartotojui fiziškai esant kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos patalpos; 2) kurią pasiūlo sudaryti vartotojas ir yra šios dalies 1 punkte nurodytos sąlygos; 3) sudaryta verslininko prekybos patalpose arba naudojantis ryšio priemonėmis iš karto po to, kai verslininkas į vartotoją kreipėsi asmeniškai ir tiesiogiai jiems fiziškai esant kartu vienoje vietoje, kuri nėra verslininko prekybos patalpos; 4) sudaryta per verslininko organizuotą ekskursiją, skirtą reklamuoti ir parduoti prekes ar paslaugas vartotojui (CK 6.228⁹ straipsnio 1 dalis).

22. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties apibrėžtį ir vartotojų teisę į informaciją, kai sudaromos sutartys ne prekybai skirtose patalpose įtvirtinantys CK 6.228⁹ ir 6.228⁷ straipsniai įgyvendina 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (toliau – Direktyva 2011/83/ES).

23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo praktikoje nuosekliai pabrėžia nacionalinių teismų, taikančių nacionalinės teisės aktus priimtus konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, pareigą juos aiškinti kuo labiau atsižvelgiant į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktus ir juose nurodytą ESTT praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

24. ESTT praktikoje išaiškinta, kad ne prekybai skirtose patalpose sudarytų sutarčių ypatumas yra tas, kad paprastai būtent prekiautojas pradeda derybas dėl sutarties, kurioms vartotojas nėra pasirengęs arba yra netikėtai užkluptas, ir kad vartotojas dažnai negali palyginti pasiūlymo kokybės ir kainos su kitais pasiūlymais. Sąjungos teisės aktų leidėjas vartotojo apsaugą, susijusią su ne prekybai skirtose patalpose sudarytomis sutartimis, numatė tuo atveju, kai sutarties sudarymo momentu vartotojo nėra patalpose, kuriose prekiautojas nuolat arba paprastai vykdo veiklą, būtent dėl to, kad jis laikėsi nuomonės, jog spontaniškai apsilankydamas tokiose patalpose šis vartotojas gali tikėtis, kad prekiautojas į jį kreipsis, todėl vėliau prireikus negali pagrįstai teigti, kad jam šio prekiautojo pasiūlymas buvo netikėtas (žr., ESTT 2018 m. rupjūčio 7 d. sprendimo byloje Verbraucherzentrale Berlin eV prieš Unimatic Vertriebs GmbH, C-485/17, 34, 36 punktus).

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje esančių duomenų visuma (elektroninis susirašinėjimas, šalių paaiškinimai) sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas Sutartį pasirašė. Nors duodamas paaiškinimus teismui atsakovas darė prielaidą, kad ginčo Sutartyje galimai ne jo parašas, tačiau bylos nagrinėjimo metu rašysenos ekspertizės skirti neprašė, pareiškimo apie dokumento suklastojimą nepadarė, priešpriešinio reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutartis atsakovui elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2022 m. kovo 29 d., faktiškai pasirašyta automobilio grąžinimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, Sutartis neatitinka nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, būtinų tam, kad sutartį būtų galima kvalifikuoti kaip sudarytą ne prekybos patalpose. Vien tai, kad kaip 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė atsakovas, Sutartis buvo pasirašyta automobilyje, nelemia nei sutarties kvalifikavimo kaip sudarytos ne prekybos patalpose, nei, atitinkamai, CK 6.228⁷ ir CK 6.228⁹ straipsnių taikymo.

26. Bylos medžiaga patvirtina, kad apgadinus atsakovo automobilį jis kreipėsi į ieškovę, šalys susitarė, jog bus atlikti automobilio apgadinimų, atsiradusių eismo įvykio metu remonto darbai, taip pat buvo sutarta, kad ieškovė kreipsis į draudimo bendrovę, užregistruos eismo įvykį ir sutvarkys reikiamus dokumentus. Atsakovas neneigė pokalbio su ieškovės vadovu fakto, kurio metu buvo tartasi ir dėl papildomo darbo – rūdžių dėmelių ant automobilio priekinių slenksčių dažymo, tačiau nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas kokius konkrečius darbus tam būtina atlikti ir kokia bus šių darbų kaina. Atsakovo teigimu jis suprato, jog rūdžių dėmelių sutvarkymo ant priekinių slenksčių kaina preliminariai sudarys 200 Eur. Atsakovas nurodo, kad nesuderinus darbų apimties ir kainos, ieškovė prarado teisę į faktiškai atliktų slenksčių dažymo darbų išlaidų atlyginimą, minėti darbai buvo atlikti išimtinai ieškovės rizika. Teismas neturi pagrindo šiuos atsakovo argumentus laikyti teisiškai pagrįstais.

27. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

28. Sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės įtvirtinti ir specialiajame teisės akte – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Aprašo 9.1 , 9.2 punktai numato, kad remontą atliekantys asmenys privalo: prieš įformindami techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo paraišką, suteikti transporto priemonės valdytojui būtiną informaciją apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą; pateikti papildomą informaciją, kaip nustatoma galutinė techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos kaina.

29. Aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, kurioje, inter alia (be kita ko), turi būti: 11.1. techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, telefono numeris, veiklos registracijos numeris (pvz., juridinio asmens įmonės kodas, individualios veiklos numeris ir pan.); 11.2. transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė ir telefono numeris, parašas; 11.3. užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas; 11.4. duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida); 11.5. transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos; 11.6. techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas; 11.9. garantinės sąlygos ir garantijos terminas; 11.10. techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina; 11.11. užsakymo paraišką įforminusio asmens vardas, pavardė, parašas; 11.12. kiti reikalingi duomenys, susiję su techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimu. Pagal Aprašo 12 punktą užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka transporto priemonės valdytojui, kitas – techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. Tvarkos aprašo 20 punktas nurodo, kad remonto paslauga pradedama teikti tik suderinus techninio aptarnavimo ir remonto darbus, preliminarią kainą, techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo terminus, garantines sąlygas ir pasirašius abu užsakymo paraiškos egzempliorius.

30. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi Aprašo 29.8. punktu, nurodo, kad šio punkto pagrindu transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį.

31. Pasisakydamas dėl Aprašo reikšmės ginčo išsprendimui, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad vien formalus Aprašo nuostatų nesilaikymas nagrinėjamu atveju automatiškai nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia bylą nagrinėjusio teismo išvada.

32. Aprašo 29.8 punktas, minėta, įtvirtina atvejus, kai transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už remonto paslaugą: 1) jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų; 2) jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį. Taip pat turi būti nustatytos 2 papildomos sąlygos: 1) paslauga buvo suteikta be jo (valdytojo) sutikimo; 2) nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška. Taigi, vien užsakymo paraiškos netinkamas įforminimas nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti už faktiškai atliktus remonto darbus. Atitinkamai sutikimas darbų atlikimui gali būti nustatomas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

33. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, minėta, nustatė, kad Sutartis atsakovui elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2022 m. kovo 29 d., faktiškai pasirašyta automobilio grąžinimo metu, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. Sutarties 2 punkte, apibrėžiančiame darbų kainą įtvirtinta, kad klientas įgalioja ieškovę nustatyti reikalingus atlikti darbus ir darbų apimtis, kainą suderinti du draudimo bendrove, jei darbai atliekami dėl draudiminio įvykio. Jei darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinama su klientu telefonu, sms žinute, el. paštu ar bet kuriomis kitomis susirašinėjimo ir pokalbių priemonėmis (Facebook, Viber ir pan.), atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą. Transporto priemonės apžiūros ir Darbų sąmatos sudarymo kaina yra 60 Eur plius PVM (netaikoma, jei darbus atlieka Vykdytojas (ieškovė). Įvykio registravimo ir Darbų sąmatos suderinimo su Draudimo bendrove kaina yra 120 Eur plius PVM (netaikoma, jei darbus atlieka Vykdytojas).

34. Apelianto pozicija, kad jis nedavė sutikimo automobilio slenksčių dažymo darbų atlikimui, su juo nebuvo derinamos šių darbų kainos prieštarauja bylos medžiagai. Atsakovas neneigė fakto, kad su ieškovės vadovu tarėsi dėl papildomo darbo – rūdžių dėmelių ant automobilio priekinių slenksčių dažymo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės vidinės kontrolės sistemoje CRM užfiksuoti šie remonto darbai: 1) bamperio remontas/keitimas pagal Kasko; 2) plius 2 slenksčiai. Numatyta automobilio atvykimo data – 2022 m. balandžio 12 d., atidavimo data – 2022 m. balandžio 22 d., paskaičiuota preliminari kaina su slenksčiais (e. t. 1, b. l. 161–162). 2022 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku atsakovas buvo informuotas, kad dešinės pusės slenksčio remontas preliminariai kainuos 250–320 Eur, o kairės pusės slenksčio remontas kainuos 180–250 Eur.

35. 2022 m. gegužės 16 d. elektroniniu laišku atsakovas informuotas, kad užvestos papildomos draudimo bylos, kurių pagrindu atsakovui bus išmokėtos draudimo išmokos iš kurių atsakovas galės padengti slenksčių remonto išlaidas. 2022 m. gegužės 18 d. elektroniniu laišku ieškovės vadovas informavo atsakovą, kad siunčia sąskaitą už slenksčių dažymus, kurie buvo suderinti telefonu ir laiškais. Taip pat šiuo laišku informavo atsakovą, kad į sąskaitą įtraukė atlyginimą už papildomų žalų administravimą ir derinimą su draudimo bendrovėmis, taip pat, kad draudimas turi jam apmokėti už dar vieną žalą. 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitoje–faktūroje serija C22 Nr. 0000098 išvardinti atlikti remonto darbai/paslaugos: i) dešinės pusės slenksčio kėbuliniai ir dažymas – 264,46 Eur; ii) kairės pusės slenksčio kėbuliniai ir dažymas – 206,61 Eur; iii) papildomų žalų administravimas su draudimu – 99,17 Eur; iv) transporto priemonės apžiūra ir sąmatos sudarymas – 49,59 Eur. Iš viso su PVM – 749,99 Eur. 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitoje–faktūroje Nr. 0000098 nurodytų darbų kainos atitiko tarp šalių sudarytoje Sutartyje nurodytas sąlygas ir elektroniniais laiškais suderintas kainas.

36. Apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad atsakovo bylos nagrinėjimo metu išsakyta pozicija, jog elektroniniu paštu jis nesinaudoja vertintina kaip gynybinė, o ne kaip pagrįsta objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės siunčiamą informaciją gaudavo ne tik elektroniniu paštu, informacija buvo papildomai siunčiama trumposiomis sms žinutėmis, šalys bendravo telefonu, be to, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad su kitų asmenų pagalba geba naudotis elektroniniu paštu ir esant būtinybei juo naudojasi.

37. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad jie gali apskritai ignoruoti jiems adresuojamą informaciją ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami išvengti sutartinių pareigų vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

38. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas buvo informuotas apie papildomus slenksčių dažymo darbus, supažindintas su jų kainomis ir šių darbų atlikimui neprieštaravo (CPK 185 straipsnis). Be to, iš ieškovės ir draudimo bendrovės susirašinėjimo elektroniniu paštu nustatyta, kad ieškovė išsiuntė draudimo bendrovei atsakovo automobilio nuotraukas, informuodama, kad klientas pagal žalas (ITPD/22/004849 ir ITPD/22/004847) prašo išmokų pinigais, taigi Sutartyje numatytos tarpininkavimo paslaugos bendraujant su draudimo bendrove fiksuojant papildomas žalas taip pat buvo suteiktos. Bylos medžiaga patvirtina, kad papildomos žalos buvo apskaičiuotos ir su tuo susijusios draudimo išmokos sumokėtos, atsakovas tam taip pat neprieštaravo (e. t. 1, b. l. 136).

39. Teismas kaip nepagrįstus vertina ir atsakovo teiginius, jog kadangi su juo nebuvo derinta tiksli darbų apimtis, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad automobilio slenksčių remonto darbai turi kainuoti apie 200 Eur.

40. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog atsakovo automobilio kairės ir dešinės pusės slenksčiai buvo stipriai pažeisti korozijos, turėjo nemažai rūdžių dėmių, kurios buvo pakankamai didelės ir aiškiai matomos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimą, ar informacija vartotojui buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 punktą).

41. Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.). Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas.

42. Nagrinėjamu atveju buvo susitarta dėl automobilio (visureigio) priekinių slenksčių dažymo darbų atlikimo. Nekvestionuojama, kad pagrindinė vartotojo teisė yra jo teisė į informaciją, tačiau bet kuris vidutinis, gana atidus ir apdairus vartotojas, turi suprasti, kad tinkamam automobilio slenksčių dažymui būtina atlikti kitus, t. y. paruošiamuosius darbus, kurie taip pat reikalauja sąnaudų ir negali būti neįvertinami ir (ar) neapmokami. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien rūdžių dėmių uždažymas vertintinas ne tik kaip estetiškai nepatrauklus, bet ir kaip neracionalus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovas, kaip vidutinis, t. y. pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, tardamasis dėl aptariamų darbų su ieškove suprato, kad atliekamų darbų apimtis bus didesnė nei vien tik „uždažymas“ neatliekant jokių paruošiamųjų darbų.

43. Galiausiai teismas pažymi ir tai, kad verslininkui pažeidus informacijos atskleidimo pareigą, kyla tam tikros teisinės pasekmės, viena iš jų – verslininko civilinė atsakomybė, taigi vartotojas įgyja teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (6.228⁶ straipsnio 5 dalis). Kilus ginčui dėl verslininko pareigos suteikti informaciją vartotojui tinkamo vykdymo, pareiga įrodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostolių faktą, priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka vartotojui. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovės neteisėtų veiksmų, taip pat kitų civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, Sutarties nenutraukė. Atsakovas, nors ir reiškia pretenzijas dėl nesuderintos remonto darbų apimties ir kainos, tačiau atliktų darbų fakto ir kokybės neginčijo, įrodymų, kurie paneigtų atliktų automobilio slenksčių remonto darbų kainą, kokybę ir būtinumą, nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas tokiu būdu priėmė ieškovės atliktus darbus, todėl jam kyla pareiga už juos atsiskaityti.

Dėl Sutarties nesąžiningumo

45. Atsakovas taip pat teigia, kad Sutartis yra nesąžininga, remiasi vienu iš CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis numatoma, kad vartotojas privalo vykdyti sutarties sąlygas, o verslininko pareiga vykdyti šią sutartį priklauso nuo kitų sąlygų, kurių įvykdymas priklauso tik nuo verslininko valios.

46. Nors atsakovas neįvardina, kurios konkrečiai Sutarties sąlygos sąžiningumą minėtu pagrindu kvestionuoja, iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad tai Sutarties sąlyga dėl darbų kainos, nustatanti, kad jei darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinama su klientu telefonu, sms žinute, el. paštu ar bet kuriomis kitomis susirašinėjimo ir pokalbių priemonėmis (Facebook, Viber ir pan.), atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą.

47. Šiame kontekste teismas visų pirma pažymi, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos tikslas – apsaugoti vartotoją nuo vienašalio įsipareigojimo, kai verslininko teisė vykdyti savo įsipareigojimus yra subjektyvi, t. y. priklausoma nuo neaiškiai ir nesuprantamai išreikštų sąlygų, kurių nustatymas priklauso tik nuo verslininko valios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutarties sąlyga dėl darbų kainos, numatanti galimybę darbų apimtis ir kainą šalims derinti naudojant ryšio priemones nelemia verslininko pareigų neaiškumo ar jų vykdymo priklausomumo išimtinai nuo verslininko valios, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti šią sąlygą nesąžininga remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 3 punktu.

48. Papildomai pažymėtina ir tai, kad 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Ginčo Sutarties sąlygos, apibrėžiančios kainą, gramatinė išraiška ir konstrukcija iš esmės yra aiški, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad ši sąlyga gramatiniu atžvilgiu nebūtų aiški vidutiniam vartotojui. Be kita ko, atsakovas ir neįrodinėjo, kad gramatiniu požiūriu ši sąlyga stokoja aiškumo. Teismas įvertinęs tai, kad atsižvelgiant į paslaugų, dėl kurių sudaryta Sutartis, pobūdį, dažnai yra sunku ar net neįmanoma, dar tik sudarant sutartį, numatyti, bendrą galutinę darbų (paslaugų) kainą, taip pat tai, kad vartotojui elektroniniu paštu buvo pateikta informacija, kuri leido jam suprasti ekonomines šios Sutarties sudarymo pasekmes, t. y. sužinoti bendrą už darbus (paslaugas) mokėtiną sumą, sprendžia, kad pagrindo daryti išvadą, jog ši Sutarties sąlyga neatitinka skaidrumo reikalavimo, nėra.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio

49. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad ieškovė nepagrindė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo, be to, skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti reikšmingai sumažintas.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant atlyginti išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidų bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta, jog atsiskaitymas buvo atliktas įskaičius tarp šalių, t. y. APB Baltic lex ir UAB „Celerauto“ buvusius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų atitikties realumo kriterijui nepaneigia.

51. Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažintas atsižvelgiant į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus teisinių paslaugų įkainius. Šiame kontekste primintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių ir jų turinį, pareikšto reikalavimo dydį, ieškovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 1 700 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

52. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vartotojo kaip silpnesniosios santykių šalies teisių ir teisėtų interesų apsauga užtikrinama specialiu teisiniu reguliavimu, tačiau proceso teisės normose, reguliuojančiose išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, išimčių vartotojams nenustatyta. Vadinasi, šie klausimai turi būti sprendžiami taikant bendrąsias taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio ir paskirstymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019). Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nepažeidė bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 98 straipsnis).

53. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykiui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovo bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos neperskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

55. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, visgi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nepateikė į bylą jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (atsakovo)V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.