Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-364-1060/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-15Alytaus apylinkės teismas
  2. T-729-1060/2021Nutartis · 2021-08-19Alytaus apylinkės teismas
  3. T-2092-408/2021Nutartis · 2021-11-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-15
Bylos Nr.
1-364-1060/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02975-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
V. A., A. A.
Nukentėjusysis
K. A.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-364-1060/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02975-2021-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,kaltinamiesiems V. A. ir A. A.,nukentėjusiajam K. A., jo atstovei advokatei V. N.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinami padarę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. V. A. ir A. A. 2021 m. sausio 28 d. apie 16.57 val. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo, elgdamiesi ypatingai įžūliai, kilusio žodinio konflikto su K. A. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam K. A. į galvą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą dėl pasireiškusio odos nubrozdinimo kairiajame skruoste, kaktoje, poodinės kraujosruvos dešinėje ausyje, bei tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką, tai yra padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi atnaujintas įrodymų tyrimas Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2843-1049/2020, kurioje A. A. 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 2.50 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau, negu 1,51 promilės neblaivumas, o konkrečiai – jam nustatytas mažiausias 1,89 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

1. Kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 14.00 val. kartu su savo broliu A. A., draugais I. P. ir D. D., automobiliu atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadangi I. P. norėjo iš paštomato pasiimti siuntinį. I. P. sustojo neįgaliųjų vietoje. Netrukus priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pradėjo šaukti ant I. P., kad ši sustojo neįgaliųjų vietoje. Jis išlipo iš automobilio ir vyriškiui pasakė, kad tuoj išvažiuos. Tuomet jie susiginčijo. Vyriškis pasakė, kad „suvarys jam jo dėvimus akinius į akis“ Tuomet jie susikibo. Priėjo jo brolis A. A. ir rankomis bandė juos su vyriškiu išskirti, norėdamas vieną nuo kito atitraukti atsistojo per vidurį, po to su konfliktavusiu vyriškiu susistumdė ir šis pargriovė brolį A. A. ant sniego ir užgulė. Matydamas, kad brolis A. A. gali nukentėti nuo vyriškio, jis rankos kumščiu sudavė vyriškiui ne mažiau kaip penkis smūgius į veidą ir galvą. Tuo metu kai jis smūgiavo vyriškiui į galvą, A. A. gulėjo ant sniego po vyriškiu. Nematė, kad A. A. būtų vyriškiui sudavęs smūgius. Buvo labai susijaudinęs, jautė didelį stresą, todėl nepamena kas juos išskyrė ir kaip viskas baigėsi. Šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. Dėl savo poelgio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

2. Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duodamas parodymus kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 14.00 val. su broliu V. A. ir draugais I. P. ir D. D., I. P. vairuojamu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) I. P. sustojo neįgaliesiems skirtoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, norėjo iš paštomato pasiimti siuntinį. I. P. einant link paštomato, ją aprėkė pro šalį ėjęs nepažįstamas vyriškis. Jo brolis V. A. nusprendė išlipti iš automobilio pasiaiškinti su vyriškiu. Nenorėdamas, kad tarp V. A. ir vyriškio įvyktų konfliktas, jis taip pat išlipo iš automobilio. V. A. su vyriškiu apsižodžiavo Vyriškis pasakė broliui: „aš tau tuos akinius į snukį sugrūsiu“. Tada, kai vyriškis pirmas priėjo prie V. A. ir jį abejomis rankomis pagriebė už krūtinės, V. A. jį nuo savęs nustūmė, įvyko susistumdymas, kurio metu vyriškis nukrito ant sniego. Tuomet įsiterpė jis, bandydamas vyriškį ir V. A. išskirti, tačiau vyriškis sugriebęs jam už dėvimos liemenės krūtinės vietoje, parmetė jį nugara ant žemės ir užgulęs savo kūnu bandė jam suduoti. Jis vyriškio smūgio išvengė ir bandydamas apsiginti, gulėdamas ant sniego dešiniu kumščiu sudavė gal tris smūgius vyriškiui į galvą, kad šis jį paleistų. Nematė ką tuo metu darė jo brolis V. A.. Po konflikto su vyriškiu jis ir V. A. išvažiavo I. P. vairuojamu automobiliu, o vyriškis apie įvykį pranešė policijai. Įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šiek tiek alkoholio buvo vartojęs. Jis atsiprašė vyriškio, savo poelgį vertina kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Nukentėjusysis K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 14.00 val. jis eidamas link parduotuvės „(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo, pamatė, kaip atvažiavęs automobilis sustojo per dvi vietas, skirtas neįgaliesiems. Už vairo sėdėjo mergina. Tuomet, kai ji išlipo iš automobilio, jis jai pasakė, kad pastatytų automobilį taip, kad šis nepažeistų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau mergina į pastabas nereagavo, sėdo į automobilį jo patraukti tik pamačiusi, kad jis (nukentėjusysis) išsitraukė telefoną norėdamas nufotografuoti administracinį nusižengimą. Tada iš automobilio išlipo du jaunuoliai, iš kurių vienas griebė jam už krūtinės, o kitas pastūmė ir jis pargriuvo. Tuomet abu jaunuoliai sudavė jam penkis smūgius rankomis į galvą ir galimai spyrė į šoną, nors dėl spyrių koja nėra tikras, jautė smūgius, kurie galėjo būti padaryti ir smūgiuojant rankomis. Dėl vaikinų suduotų smūgių jam buvo padaryti sužalojimai, jis jautė fizinį skausmą, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl byloje reikš civilinį ieškinį. Vienas vaikinas po įvykio bandė jo atsiprašyti, bet vaikino atsiprašymas jam nepriimtinas (t. 1, b. l. 9 – 16).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 14.00 val. su draugais D. D., V. A. ir A. A. atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Savo automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės įėjimo, netoli paštomato (duomenys neskelbtini)“. Dalis automobilio stovėjo ant neįgaliesiems skirto sustojimo, nes daugiau visiškai nebuvo kur sustoti. Tuomet kai ji įjungusi savo automobilio avarinį signalą iš jo išlipo ir ėjo link paštomato, ją pamatęs link parduotuvės įėjimo ėjęs vyriškis pasakė, kad ji neleistinoje vietoje pastatė automobilį ir rodė į pastatytą kelio ženklą (neįgaliojo). Perspėjusiam vyriškiui ji pasakė, kad neina į parduotuvę, tik paims siuntą ir išvažiuos, tačiau jis pradėjo kelti balsą ir sakyti, kad iškvies policiją, nes ji ne vietoje pasistatė automobilį, todėl ji iškart apsisuko ir grįžo atgal į automobilį. Po to iš automobilio išlipo V. A. ir A. A., kurie nuėjo pasikalbėti su vyriškiu. Ji tuo metu perstatė savo automobilį ir eidama iš paštomato paimti siuntą pamatė, kad vyriškis, kuris jai liepė patraukti automobilį, prie įėjimo į parduotuvę sugriebė V. A. už striukės ties krūtine. Ji tuo metu pasiėmė siuntinį ir sugrįžo į automobilį. Nematė kas toliau vyko tarp V. A., A. A. ir minėto vyriškio. V. A. ir A. A. į automobilį grįžo vos ne iš karto po jos, jie buvo susinervinę ir liepė važiuoti. Ji išvažiavo, nesidairė, buvo susijaudinusi dėl vyriškio užsipuolimo. Važiuojant V. A. ir A. A. minėjo, kad su vyriškiu kilo konfliktas ir jie susimušė. Pati konflikto nematė, nemanė, kad taip gali nutikti. V. A., A. A. ir D. D. buvo šiek tiek vartoję alkoholio. Neilgai trukus su jais susisiekė policija ir liepė prisistatyti į policiją (t. 1, b. l. 39 – 41).

6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. D. parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 14.00 val. kartu su draugais I. P., V. A. ir A. A., I. P. vairuojamu automobiliu, atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadangi I. P. norėjo pasiimti siuntinį iš (duomenys neskelbtini) paštomato. I. P. vairuojamą automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, dalinai užvažiavusi ant neįgaliesiems skirtos vietos, nes buvo apsnigta ir nesimatė automobilio stovėjimo ribų. I. P. išlipus iš automobilio ir einant link paštomato, pro šalį link parduotuvės įėjimo einantis nepažįstamas vyriškis jai pasakė, kad dėl netinkamo prisiparkavimo iškvies policiją. I. P. perspėta vyriškio, iškart sugrįžo į automobilį. Tuo metu iš automobilio nieko nesakę išlipo V. A. ir A. A., kurie, kaip jis suprato, norėjo taikiai pakalbėti su vyriškiu. I. P. tuo metu perstatė automobilį gale automobilių stovėjimo aikštelės už paštomato. Jis (liudytojas) iš automobilio nelipo, kadangi buvo šiek tiek vartojęs alkoholio, todėl nematė ką darė ir kaip su vyriškiu bendravo V. A. ir A. A.. I. P. perstačiusi automobilį išlipo ir nuėjo į paštomatą., o po keleto minučių grįžo. Paskui ją netrukus atėjo ir V. A. su A. A., kurie liepė I. P. važiuoti, nes kaip nurodė susiginčijo su minėtu vyru, jie buvo išsigandę. Jis matė, kad V. A. rankos krumplys buvo nubrozdintas, iš to suprato, kad kažkas buvo negerai. Jie nuvažiavo. V. A. paaiškino, kad vyriškis jį pagriebė, jie susigrūmė ir susimušė (t. 1, b. l. 43 – 45).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad 2021 m. sausio 28 d. apie 14.00 val. atvyko apsipirkti į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)g. Apsipirkęs išėjo į lauką ir pamatė prie parduotuvės besibūriuojančius žmones, ir šalia ant sniego besigrumiančius tris vyriškius, tai yra vienas vyriškis gulėjo ant sniego, kitas vyresnio amžiaus vyriškis buvo jį užgulęs, o trečiasis buvo „ant viršaus“. Trečiasis vyriškis daugiausia „dirbo“ – jis smūgiavo rankomis vyresnio amžiaus vyriškiui, tačiau kur pataikė gerai nematė. Jis pats dėl matyto vaizdo neišsigando, daugiau išsigando aplinkui stovėję moterys, kurios rėkė ir po to išsiskirstė. Tuo metu jis rankoje laikė nusipirkęs kastuvą, todėl priėjo prie gulinčių vyriškių ir liepė jiems liautis muštis. Tuomet abu jaunesni vyrukai atsistojo ir nuėjo. Vyresnio amžiaus vyriškis, kuriam buvo suduoti smūgiai, po to taip pat atsistojo, jo veidas buvo kruvinas. Jis išsiėmė telefoną ir iškvietė policiją, o minėti du jaunesni vyrukai nuėjo prie aikštelės gale stovėjusio automobilio, ir į jį įsėdę nuvažiavo. Sužalotas vyriškis minėjo, kad jis liepė nestatyti automobilio neįgaliųjų vietoje, dėl to iš automobilio išlipo du vyrukai ir pradėjo muštis (t. 1, b. l. 47 – 49).

8. Iš pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. į Alytaus AVPK Prienų PK kreipėsi K. A., kuris pareiškė, jog 2021 m. sausio 28 d. apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), pamatė invalido vietoje pastatytą automobilį (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo mergina, o su ja buvo dar trys jaunuoliai. Jis merginai pasakė, kad pastatytų automobilį taip, kad nepažeistų Kelių eismo taisyklių. Po to iš automobilio išlipo du jaunuoliai, iš kurių vienas griebė jam už krūtinės, o kitas pastūmė. Kai jis pargriuvo, jaunuoliai sudavė jam penkis smūgius rankomis į galvą ir spyrė į kairį šoną, tokiais veiksmais jam sukėlė fizinį skausmą. Pareiškėjas prašė nustatyti jį sumušusius asmenis ir taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (t. 1, b. l. 99 – 14).

9. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – prekybos centras (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)g. Prie šiaurinės ir rytinės šio pastato sienų yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjimas į prekybos centrą yra šiaurės rytų pastato pusėje. Nuo įėjimo rytų pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra sustatyti kelio ženklai, žymintys dvi vietas neįgaliesiems. Šaligatvis šalia prekybos centro padengtas suspaustu sniegu. Įėjimas į prekybos centą stebimas vaizdo kamera, kuri nukreipta rytų kryptimi. Apžiūros metu reikšmingų tyrimui duomenų neužfiksuota (t. 1, b. l. 22 – 25).

10. 2021 m. vasario 9 d. vaizdo įrašo, paimto 2021 m. sausio 29 d. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašo pradžia 2021 m. sausio 28 d. 14.02.31 val. Matyti, kaip į pastatą ir iš jo pro įėjimo automatines duris įeina bei išeina žmonės. 14.04.50 val. nuo (duomenys neskelbtini)g. į (duomenys neskelbtini)g. įsuko raudonos spalvos automobilis, kuris sustojo už pastato kampo automobilių stovėjimo vietoje, priekiu nukreiptu link įėjimo į parduotuvę. Vaizdo kamera stebimoje aplinkoje sustojusio automobilio nematyti. 14.05.13 val. nuo pastato kampo, už kurio sustojo raudonos spalvos automobilis, link parduotuvės įėjimo ėjo vienas vyriškis (toliau žymimas Nr. 1), nuolat atsigręždamas atgal link vietos, kur sustojo raudonos spalvos automobilis. Priėjęs prie įėjimo į parduotuvę, Nr. 1 žiūrėdamas link vietos kur sustojo raudonos spalvos automobilis, sugrįžo atgal ir ištiesęs kairę ranką ja gestikuliavo, paėjo link pastato kampo, už kurio sustojo raudonos spalvos automobilis, ir dešinę ranką užsikišo už dėvimos striukės krūtinės. Nr. 1 stovėdamas nugara nuo vaizdo kameros, prie pastato kampo, linksėjo galva, dėstė rankomis, kairėje rankoje laikė kažkokį daiktą (galimai telefoną). 14.05.48 val. Nr. 1 stovint prie pastato kampo, iš už pastato kampo stovinčio automobilio išlipo vyriškis (toliau Nr. 2), dėvintis trumpą iki liemens striukę, kuri nuo viršaus iki pusės buvo baltos spalvos, žemiau pilkos spalvos, taip pat dėvėjo tamsios spalvos kelnes. Paskui jį atėjo antras vyriškis dėvintis tamsios spalvos drabužius (toliau Nr. 3). Nr. 2 ir Nr. 3 atėjo nuo tuo metu atbuline eiga išvažiuojančio raudonos spalvos automobilio, kuris nuvažiavo toliau už pastato. Prie pastato kampo stovintis Nr. 1 gestikuliavo rankomis pasisukęs link Nr. 2, Nr. 3. Nr. 2, Nr. 3 praėjo pro Nr. 1, kuris vienoje rankoje laikė kažkokį daiktą, kita ranka gestikuliavo ir pasisukęs link jų jiems aiškino. Nr. 2, Nr. 3, praėję pro šalį Nr. 1, sustojo toliau nuo jo. Tuo metu Nr. 1 rankoje laikytą daiktą įsidėjo į dėvimą striukę ir apsisukęs ėjo link parduotuvės įėjimo. Nr. 2 pasisukęs link nueinančio vyriškio gestikuliavo ranka. Nr. 1 ėjęs link parduotuvės įėjimo apsisuko ir ėjo atgal link per atstumą stovinčių Nr. 2, Nr. 3. Nr. 2 atsistūmė nuo savęs priėjusį Nr. 1, abu susistumdė. Nr. 1 po pastūmimo atsisėdo ant žemės, o prie jo stovintis Nr. 3, sudavė mažiausiai du smūgius Nr. 1 į veidą. Šis parvertė Nr. 3 nugara ant sniego ir užgulė savo kūnu. Nr. 3 gulėdamas nugara ant sniego ir būdamas užgultas Nr. 1, ranka smūgiavo Nr. 1 į galvą, tuo pačiu metu Nr. 2, stovėdamas Nr. 1 už nugaros taip pat ranka smūgiavo Nr. 1 į galvą. Nr. 1 nuo suduotų smūgių ant sniego nuo galvos nukrito dėvima kepurė. Aplink pradėjo būriuotis žmonės. Tuomet Nr. 3 atsikėlė, o Nr. 2 toliau smūgiavo iš nugaros pusės gulinčiam Nr. 1 ranka į galvą. Prie Nr. 1 ir Nr. 2 priėjo žmonės. Nr. 2 atsitraukė. Pradėjus būriuotis žmonėms Nr. 2 ir Nr. 3 pasišalino nueidami kryptimi, link kurios nuvažiavo raudonos spalvos automobilis. Prie Nr. 1 priėję stovėjo trys žmonės, iš kurių keletas rankose laikė daiktus, panašius į kastuvus. Nr. 1 atsikėlė nuo žemės ir žiūrėjo nueinančių Nr. 2 ir Nr. 3, kryptimi. Vienas iš priėjusių žmonių, laikydamas rankoje kastuvą, ėjo link nuėjusių Nr. 2 ir Nr. 3 bei pakėlė kastuvą. Tada Nr. 1 ėjo ta kryptimi kuria nuėjo Nr. 2 ir Nr. 3. Paskui jį ėjo prie jo buvę žmonės, prie įėjimo į parduotuvę būriavosi daugiau žmonių. 14.08.15 val. (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini)g., pravažiavo raudonos spalvos automobilis, kuris pasuko į dešinę ir nuvažiavo. Žmonės pradėjo skirstytis. 14.09 Nr. 1 sugrįžo prie įėjimo į parduotuvę ir stovėjo, aplink vaikščiojo ir stovėjo kiti žmonės, judėjo automobiliai. Vaizdo įrašas baigėsi 14.11.11 val. (t. 1, b. l. 28 – 33).

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 183/2021 (02) konstatuota, kad K. A. buvo padaryti odos nubrozdinimai kairiajame skruoste, kaktoje, poodinė kraujosruva dešinėje ausyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 36 – 37).

12. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daroma išvada, kad kaltinimas V. A. ir A. A. dėl to, kad viešoje vietoje – šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo, kilusio žodinio konflikto su K. A. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam K. A. į galvą, pasitvirtino. Sužalojimą ir jo padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina specialisto išvada. Sužalojimo aplinkybes patvirtina ir nukentėjusysis K. A. bei vaizdo įrašas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuriame matyti, kaip V. A. atsistūmė nuo savęs priėjusį K. A., abu susistumdė. Tuomet K. A. po pastūmimo atsisėdo ant žemės, o prie jo stovintis A. A., sudavė mažiausiai du smūgius K. A. į veidą. K. A. tada parvertė A. A. nugara ant sniego ir užgulė savo kūnu. A. A. būdamas užgultas K. A., ranka smūgiavo šiam į galvą, o tuo pačiu metu V. A. stovėdamas K. A. už nugaros taip pat ranka smūgiavo šiam į galvą. Tuomet kai A. A. atsikėlė, V. A. ir toliau smūgiavo iš nugaros pusės gulinčiam K. A. ranka į galvą. Liudytojai I. P. ir D. D. nurodė įvykio nematę, tačiau nurodė, kad patys kaltinamieji jiems minėjo, kad su vyriškiu kilo konfliktas ir jie susimušė. Be to, D. D. nurodė, kad į automobilį grįžę V. A. ir A. A. liepė I. P. važiuoti, nes kaip nurodė susiginčijo su minėtu vyru, jie buvo išsigandę. Liudytojas pastebėjo, kad V. A. rankos krumplys buvo nubrozdintas, iš to suprato, kad kažkas negerai, be to ir pats V. A. jam paaiškino, kad susimušė su K. D.. Liudytojas G. B. nurodė matęs, kaip vienas vyriškis gulėjo ant sniego (A. A.), o kitas vyresnio amžiaus vyriškis (K. A.) buvo jį užgulęs. Tuo metu trečiasis vyriškis (V. A.), smūgiavo rankomis vyresnio amžiaus vyriškiui (K. A.), tačiau kur pataikė gerai nematė.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

13. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad palaiko teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2843-1049/2020 teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kurių metu paaiškino, kad išsiskyręs su drauge atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau būnant bendrabutyje pasidarė liūdna, dėl ko apie 22.00 – 23.00 val. nusprendė jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į miestą. Automobilį pastatęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra tvarkoma gatvė, nuėjo į naktinį klubą kur vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie aštuonis bokalus alaus ir tris kokteilius, tačiau nepasijutęs geriau apie 2.00 – 3.00 val. grįžo į automobilį, kuriame klausydamas muziką užmigo. Kaltinamasis patikino, kad neketino važiuoti automobiliu apsvaigęs nuo alkoholio, planavo jį ten palikti, tačiau ir neketino miegoti jame. Buvo pažadintas policijos pareigūnų, kurie teigė, jog automobilio variklis buvo įjungtas, ko kaltinamasis neginčija, nes prieš užmigdamas klausėsi muzikos. Kaltinamasis po pokalbio su pareigūnais teigė nesupratęs ar jam reikėjo patraukti automobilį, tačiau kai pradėjo tai daryti buvo sulaikytas pareigūnų, po ko jis du kartus buvo patikrintas alkotesteriu ir jam nustatytas beveik1,9 promilių girtumas. Nurodė vairuotojo pažymėjimą turintis 8 metus, o automobilio vertė yra apie 600,00 Eur. Pripažino, jog praeityje buvo baustas administracine tvarka ir vieną kartą jam buvo nustatytas 0,2 promilių girtumas, kuomet jis neseniai buvo išsilaikęs vairuotojo teises. Dėl savo veiksmų labai gailisi, teigė, jog kol nevartojo alkoholio jo psichinė sveikata gerėjo, kadangi ankščiau gydėsi nuo nerimo, tačiau pasielgė neatsakingai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dviejų metų terminui be užstato. Paaiškino, jog jo vyresnis brolis galėtų jam daryti teigiamą įtaką, kadangi jis negeria, o jų santykiai yra geri, juos sieja broliškas ryšys, galėtų padėti susirasti kaltinamajam darbą. Kaltinamasis mokosi nuotoliniu būdu iš namų, kur kartu su broliu gyvena mamos name. Yra kilęs iš daugiavaikės šeimos ir kiti jo broliai bei mama gyvena užsienyje. Jei būtų paskirtas automobilio vertės išieškojimas, kaltinamasis neturėtų pinigų susimokėti.

14. Be kaltinamojo visiško savo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytojas G. I., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d., nakties metu, po 24.00 val., išėjęs iš naktinio klubo pastebėjo, kaip (duomenys neskelbtini) g., kuri buvo remontuojama, viduryje kelio pastatytas automobilis, kurio variklis buvo įjungtas. Automobilyje pastebėjo miegantį vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamąjį A. A., kurio galva buvo nulenkta prie bėgių perjungimo svirtelės. Bandė vairuotoją pakelti jo kūną paliesdamas ranka, tačiau to padaryti nepavyko, todėl apie tai pranešė bendrajam pagalbos centrui. Maždaug po 10 minučių atvykę policijos pareigūnai žadino miegantį A. A., o pažadintas jis buvo pasimetęs ir akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Kažko paklausus, asmuo apsikabino policijos pareigūną. Po šio veiksmo, liudytojas priėjo prie policijos pareigūno ir pasiteiravo ar reikės jo asmeninių duomenų. Pareigūnai užsirašė jo duomenis ir jis išėjo namo. Liudytojas patikino automobilio vairavimo fakto nematęs, tačiau jam matant pats automobilis buvo užvestas. Nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. 23.15 val., kai ėjo iki namų ir atgal toje vietoje jokio automobilio dar nebuvo (t. 2, b. l. 29–32).

15. Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate kartu su vyr. patruliu D. P., apie 2.28 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), gatvėje su užvestu varikliu stovi automobilis (duomenys neskelbtini), kurio viduje miega vyras, manoma kad neblaivus, netrukus gali važiuoti, pranešė praeivis. Atvykus į įvykio vietą pranešėjas G. I. paaiškino, kad eidamas (duomenys neskelbtini)g. šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį minėtą automobilį kurio vairuotojo pusėje sėdėjo vyriškis, kuris miegojo, o automobilio variklis buvo užvestas, todėl pranešėjui kilus įtarimui, kad asmuo, kuris buvo automobilyje galimai yra neblaivus gali važiuoti, iškvietė policiją. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) automobilis buvo užvestu varikliu ir stovėjo, įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, o prie automobilio vairo sėdėjo, asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – kaltinamasis A. A., kuris miegojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Prabudęs A. A. teigė jog į (duomenys neskelbtini)g. atvyko maždaug prieš penkias valandas būdamas blaivus, pastatė automobilį ir nuėjęs į klubą jame šventė, po to, sugrįžęs užmigo automobilyje, tačiau, automobilio nevairavo. Kadangi A. A. vairavimo fakto nustatyti nepavyko, nebuvo ir liudininkų, kurie matė kaip A. A. galimai vairavo automobilį, todėl jis buvo įspėtas, kad neblaivus automobilio nevairuotų. A. A. teigė, kad automobilio nevairuos, ir kad palikęs automobilį išsikvies taksi bei važiuos namo. Įsėdus į tarnybinį automobilį ir pradėjus važiuoti iš įvykio vietos, pastebėjo, kaip A. A. jų akivaizdoje vėl atsisėdo į (duomenys neskelbtini) ir užvedęs jo variklį bei įsijungęs automobilio gabaritines šviesas, pradėjo važiuoti link policijos tarnybinio automobilio, tada policijos pareigūnai, panaudoję spec. priemonę – švyturėlius, sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį. A. A. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug 2 valandas, todėl 2020 m. rugsėjo 24 d., 2.54 val. jis patikrintas ir A. A. nustatytas 1,89 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai – 3.12 val., nustatytas 1,94 promilių girtumas. Įvykis perduotas į NVRS. Liudytojas susisiekęs su patrulių rinktinės budėtoju išsiaiškino, jog per miesto kameras nesimatė nei (duomenys neskelbtini)g., nei (duomenys neskelbtini)važiavusių automobilių. Liudytojas paaiškino, kad dar prieš įvykį jis su D. P. įspėjo vairuotoją, kad jis nevairuotų, ir, jo manymu, šis suprato išsakytus teisėtus reikalavimus, ir teigė, kad niekur nevažiuos būdamas neblaivus. Automobilis netvarkingai stovėjo vidury pėsčiųjų tako, (duomenys neskelbtini)gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatytas automobilis buvo užvestu varikliu ir įjungtomis šviesomis. Pats M. R. užgesino variklį ir ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius, o vairuotojas tuo metu miegojo. Liudytojas tikina taip užkardęs, kad vairuotojas prabudęs nepradėtų važiuoti. Nė vienas iš pareigūnų nesakė, kad vairuotojas patrauktų automobilį, nes jis buvo neblaivus. Patikino, kad atsakingai žiūri į savo tarnybines pareigas ir neprovokuoja asmenų, dirbtinai nekuria rizikingų situacijų. Kai prikėlė asmenį, jis nesiorientavo kur randasi, ir buvo labai apsimiegojęs, tačiau išsakytus reikalavimus kad nevairuotų būdamas neblaivus suprato. Pats A. A. pareigūnų neklausė, ar jam reikia patraukti automobilį (t. 2, b. l. 35–38).

16. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)

(t. 2, b. l. 8–16).

17. Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. 2.27 val., apie įvykį pranešė G. I., nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), su užvestu varikliu stovi automobilis (duomenys neskelbtini), kurio viduje miega galimai neblaivus vyras (t. 2, b. l. 18).

18. Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2020 m. rugsėjo 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam A. A. nustačius neblaivumo požymius (nerišlią kalbą, iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną ir nekoordinuotus judesius), 2.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6810,“ nustatytas 1,89 promilių girtumas, o 3.12 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 1,94 promilių girtumas (t. 2, b. l. 43).

19. Iš Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus „Body“ kameros užfiksuotus vaizdo įrašus, matyti, jog policijos pareigūnams sustojus ir išlipus iš automobilio, 00.17 įrašo minutę matosi gatvėje stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), su įjungtu varikliu ir priekinėmis šviesomis, o pranešėjas teigia, jog „iš pažiūros atrodo, kad jis lūžęs ten“. Automobilio viduje, guli persisvėręs ir persikreipęs asmuo, kurį pareigūnas žodžiais bei judindamas jo kūną bando prikelti, tačiau šis iš pradžių nereaguoja. 00.49 įrašo minutę išsijungia automobilio variklis, ir girdisi pareigūno žodžiai „nu, kaip atsidūrei čia? tai žmonės sustabdė su mašina važiavai čia“. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo – A. A. pripažino vartojęs alkoholį ir neigė vairavęs, tačiau pareigūnas jam pasakė, kad jie atvyko pagal gautą pranešimą, nes automobilis riedėjo ir žmonės kaltinamąjį sustabdė ir prašo pasakyti, kaip kaltinamasis atsidūrė aptvertoje vietoje, kur automobilių eismas draudžiamas ir yra pėsčiųjų takas, tačiau A. A. tai neigia arba tyli. Pareigūnams patikrinus A. A. alkotesteriu ir nustačius girtumą, jis teigia, kad alkoholį vartojo bare (duomenys neskelbtini) po to kai atvažiavo į miestą. Pareigūnų paklaustas prieš kiek laiko atvažiavo, A. A. nurodo, kad prieš dvi tris valandas, po ko policijos pareigūnas sako „imk raktus, su dievu tau“. Po to abu pareigūnai atsisėda į tarnybinį automobilį. Peržiūrint kitus, tolimesnius vaizdo įrašus, vyriškis gavęs raktus įsėda į (duomenys neskelbtini)automobilį, jį užveda, įjungia šviesas ir pradeda važiuoti. Tada policijos pareigūnai įsijungia spec. priemonę – švyturėlius ir sustabdo vairuotoją. Peržiūrint vaizdo įrašus informacijos, kad vyriškiui pareigūnai būtų sakę, ar liepę, kad jis važiuotų būdamas neblaivus, nėra (t. 2, b. l. 22–25).

20. Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. A. (t. 2, b. l. 81).

21. Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 560,00 Eur (t. 2, b. l. 48).

22. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daroma išvada, kad kaltinimas A. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino. Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini) apie 22.00–23.00 val., atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) miesto centrą ir pasistatęs automobilį (duomenys neskelbtini)g., nuėjo į barą kur vartojo alkoholį, po to, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, apie 2.00–3.00 val. grįžęs į automobilį jame užmigo, o vėliau buvo prižadintas policijos pareigūnų, po pokalbio su jais pradėjo važiuoti automobiliu manevruodamas gatvėje, įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo, liudytojo M. R. parodymu it kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad pranešėjui G. I. informavus apie (duomenys neskelbtini)miesto centre užvestu varikliu stovintį automobilį, kuriame miega galimai neblaivus asmuo, kaip vėliau nustatyta – kaltinamasis A. A., į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie pažadinus kaltinamąjį, tačiau nenustačius, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir pareigūnams grąžino jam automobilio raktelius. Tuojau pat po to A. A. įsėdęs į automobilį pradėjo juo manevruoti, dėl ko tuoj pat (duomenys neskelbtini) g. prie pastato Nr. 11A, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kas patvirtinta įvykio vietos apžiūros protokolu. Įvykio vietoje alkotesteriu „Alcotest 6810“ A. A. 2.54 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas, o 3.12 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 1,94 promilių girtumas, A. A. kaltę visiškai patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

23. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris inkriminuotas kaltinamajam. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (žr. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).

24. Kaltinamųjų įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu padaryta veika buvo pavojinga ne tik K. A., bet ir aplinkai, ir aplinkiniams. Dėl kaltinamųjų prieš K. A. panaudoto fizinio smurto buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Tai, jog įvykio metu toje vietoje buvo pašalinių žmonių, kuriuos A. A. ir V. A. veiksmai išgąsdino nurodė ir liudytojas G. B., kuris paaiškino, jog aplink besigrumiančius vyriškius būriavosi žmonės. Be to, liudytojas nurodė, jog nors jo paties asmeniškai įvykis neišgąsdino, išsigando aplinkui stovėję moterys, kurios klykė ir po to išsiskirstė. Vaizdo įrašas patvirtina liudytojo parodymus, kadangi jame matyti, kaip aplink besigrumiančius ant žemės vyrus pradėjo būriuotis žmonės. Tik tuomet kai prie V. A. ir A. A. arčiau priėjo praeiviai, šie atsitraukė ir pradėjo eiti link savo automobilio. Tuo metu prie K. A. stovėjo trys žmonės, iš kurių keletas rankose laikė daiktus, panašius į kastuvus. Vienas iš priėjusių žmonių, laikydamas rankoje kastuvą, ėjo link nuėjusių kaltinamųjų bei pakėlė kastuvą. Tuomet atsikėlęs nuo žemės K. A. taip pat pradėjo eiti paskui kaltinamuosius, o paskui jį ėjo prie jo buvę žmonės, prie įėjimo į parduotuvę būriavosi daugiau žmonių. Tik tuomet kai kaltinamieji automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, žmonės pradėjo skirstytis. Taigi, bylos aplinkybių visumos – privataus konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų nebuvimas, smurto panaudojimo vieta ir būdas, tai yra vieša vieta – erdvė prie parduotuvės, smurto panaudojimas kitų žmonių akivaizdoje dienos metu – vertinimas rodo, kad V. A. ir A. A. veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamieji, viešoje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

25. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

26. Kaltinamasis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,89 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) vairo ir (duomenys neskelbtini) miesto centre, gatvėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo juo manevruoti, dėl ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo bare vartojo alkoholį, o vėliau užmigo automobilyje. Į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykę policijos pareigūnai kaltinamojo veiksmuose teisės pažeidimo požymių nenustatė, grąžino jam automobilio raktelius, tačiau tuojau pat po to kaltinamasis juo pradėjo važiuoti, taigi akivaizdu, kad A. A. suprato savo veiksmų pavojingumą. A. A. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, jos jis nepaisydamas stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ir jau po pokalbio su policijos pareigūnais, įsėdęs į automobilį pradėjo juo važiuoti, dėl ko ir buvo sulaikytas. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

I. B. parinkimo ir jos skyrimo motyvai

27. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (žr. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

28. BK 284 straipsnyje yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Skiriant bausmę V. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. V. A. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 66). Jis vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 65). Kaltinamasis įrašytas į (duomenys neskelbtini)psichiatrinę įskaitą, registruotas nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. (t. 1, b. l. 52), tačiau iš 2021 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados matyti, kad skirti V. A. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 59). Kaltinamasis nedirba, (duomenys neskelbtini). Kadangi BK 60 straipsnyje numatytas baigtinis atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, nukentėjusiojo atstovės pasiūlyta aplinkybė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį. Pats kaltinamasis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (teisiamojo posėdžio protokolas).

29. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

30. Skiriant bausmę A. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis neteistas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. A. baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 91 – 93), įrašytas į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę įskaitą (registruotas nuo 2020 m. liepos 14 d.) (t. 1, b. l. 82), tačiau iš 2021 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados matyti, kad skirti A. A. teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 86). Kaltinamasis nedirba, tačiau (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, jo trukmę nustatant artimą įstatyme numatytam jo trukmės vidurkiui.

31. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

32. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. A. A. šį jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė laidavimo laikotarpiu, todėl vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalimi, turi būti sprendžiama dėl A. A. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, tai yra ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, buvo neteistas, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. A. neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu, kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, jo trukmę nustatant artimą įstatyme numatytam jo trukmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). o apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2843-1049/2020 skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, už BK 281¹ straipsnio 1 dalį numatyto nusikaltimo padarymą subendrinama visiško sudėjimo būdu su bausme, skiriama pagal šį nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018).

33. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 9 skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju A. A. pirmą kartą teisiamas arešto bausme, teisiamojo asmenybė yra pakankamai teigiama – baustas administracine tvarka, mokosi, kritiškas savo atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos A. A. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant jam įpareigojimus.

34. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2843-1049/2020 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., ir kaltinamajam A. A. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, paliekamos galioti. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

35. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnis). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. A. pareiškė 3 000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo. Ieškinyje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė didelį fizinį skausmą, pasikeitė psichologinė būsena, jaučia nesaugumą ir baimę. Nukentėjusysis procesines palūkanas prašo priteisti nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos.

36. Dėl nukentėjusiojo reikalavimo priteisti 3 000,00 Eur neturtinę žalą, teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė nepatogumus, nukentėjo gyvenimo kokybė, išsibalansavo emocinė pusiausvyra. Kita vertus, kaltinamieji šiuo metu nedirba, nors ir turi nekilnojamojo turto, tačiau šis turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir yra nelikvidus, jų realios finansinės galimybės atlyginti nukentėjusiajam jo prašomą priteisti neturtinę žalą yra labai ribotos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismų praktiką, reikšmingą neturtinės žalos dydžio nustatymui šios kategorijos baudžiamosiose bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo K. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų V. A. ir A. A. 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žr. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. Nr. Nr. 2K-21-942/2016).

37. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu prašė išdėstyti prašomo priteisti žalos atlyginimo mokėjimą. Nurodė, kad galėtų mokėti po 100,00 – 150,00 Eur. Prašymas grindžiamas ribotomis finansinėmis galimybėmis iš karto sumokėti prašomą sumą. Nukentėjusiojo atstovė teisiamojo posėdžio me tu išreiškė nuomonę, kad palieka klausimą dėl žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo spręsti teismo nuožiūra.

38. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas, teismo nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.

39. Sprendžiant dėl vykdymo išdėstymo, teismas įvertina tai, kad pagal teismui prieinamus viešuosius Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis kaltinamasis V. A. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. A. yra (duomenys neskelbtini), abu kaltinamieji nedirba, abiem kaltinamiesiems priklauso nekilnojamas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendrasavininkais. Kaltinamieji su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, tik prašė sumažinti žalos atlyginimo dydį ir jos mokėjimą išdėstyti. Teismo vertinimu, kaltinamųjų procesiniai veiksmai patvirtina jų ketinimą realiai sumokėti žalos atlyginimą, nepradedant priverstinio vykdymo proceso. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas išdėstyti teismo procesiniu sprendimu priteistos sumos mokėjimą. Teismo vertinimu, minėtos sumos išdėstymas aštuoniems mėnesiams, laikytinas protingu, užtikrinančiu bylos šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo bei sąžiningumo principus.

40. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija išaiškino, kad <...> teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (žr. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos ir atitinkamai išdėstytos per aštuonis mėnesius neturtinės žalos sumos dalies, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

41. Kaltinamiesiems V. A. ir A. A., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliekamos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o jį pradėjus vykdyti, panaikinamos (t. 1, b. l. 79 – 80, 110 – 111).

42. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD laikmena, kuriame yra vaizdo įrašas, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-364-1060/2021 kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 29) (BPK 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti V. A. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Palikti galioti V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti A. A. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti A. A. paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes jas visiškai sudedant ir skirti A. A. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti bausmės vykdymą A. A. 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyviąją priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. A. bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. privalės būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu, bei paskirti jam šias pareigas: visą bausmės atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, arba tęsti darbą, arba mokslą.

Skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2843-1049/2020 paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir transporto priemonės konfiskavimą.

Priteisti K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos ir atitinkamai išdėstytos per 8 (aštuonis) mėnesius neturtinės žalos sumos dalies (187,50 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, ir 500,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Išdėstyti priteistą 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) sumą dalimis 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai kas mėnesį sumokėti po 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų).

Palikti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, kuriame yra vaizdo įrašas, baudžiamojoje byloje Nr. 1-364-1060/2021 kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Informuoti kaltinamuosius V. A. ir A. A. apie paskirtų bausmių vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė