Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotiems atstovams Vilijai Danilevičei, Algimantui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo M. G. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. kovo 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1291-2018 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Algimantas Žukauskas 2018 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1291-2018, kuriuo pripažino M. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. birželio 24 d. apie 19.56 val. ir 2017 m. birželio 25 d. apie 17.39 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), kur yra privatus vandens telkinys, nesilaikant įstatymų numatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį ir žvejojo. Žuvies nesugavo, turtinė žala nepadaryta. Nutarimu M. G. paskirta 16 Eur dydžio bauda.

2018 m. kovo 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas iš Marijampolės AVPK persiųstas M. G. skundas dėl Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. kovo 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1291-2018 panaikinimo (b.l. 1–6).

Papildomai po vaizdo įrašų peržiūros paaiškino, kad filmuotame vaizdo įraše (6,14 min) valtyje yra jis. Bet jis yra upelyje, o upelis yra išsiliejęs.

Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, paaiškino, kad M. G. žvejojo vandens telkinyje, ten yra privati nuosavybė. Balsės upelis nesiriboja su valstybine žeme, todėl reikalingas savininko leidimas. Savininkai kviečia saugos tarnybą. M. G. pažeidė CK 4.37 straipsnį, 1.137 straipsnio 2 dalį.

Liudytojas I. K. paaiškino, kad vandens telkinai yra natūralūs ir dirbtiniai, Dirbtiniuose mėgėjiškos žvejybos taisyklė negalioja. Privačiuose, kurie nėra dirbtiniai tokie, kaip upės, ežerai, mėgėjiškos taisyklės šiek tiek galioja. Asmenys iki 16 m, neįgalieji pensininkai turi nemokamą teisę į žvejybą. Jei vandens telkinį dalinasi valstybė ir privatus asmuo, galioja mėgėjiškos žvejybos taisyklės. Pagal visus kadastro duomenis Balsės upelis yra natūralus vandens telkinys, tačiau privatus, jis įskaitytas į žemes. Pelkynai yra žemės ūkio paskirties žemė. Valtimi ten galima plaukioti. Upelis yra labai menkas, jis 50 cm pločio, ne daugiau metro iki pelkės. Tos kūdros būna arba išnyksta, pavasarį visada būna vanduo, ten žvejoja, tačiau viskas yra privatu. Upelis pasislėpęs po pelkių vandeniu, jis susilieja su pelkių vandeniu. Yra iš laukų atbėgantis upeliukas. Jis kažkur įteka ir kažkur išteka. Kadangi ten yra žemės ūkio paskirties žemė, ribos upelio nebrėžiamos. Yra ženklai - privati valda. Kur upelis išteka, ten platesnė vieta 3-4 m, ten privati valda. Praplatėjimas padarytas dirbtinai. Žvejai uri turėti savininko leidimą žvejoti. Jei dalis upelio yra valstybės, tada gali žvejoti. Negali pasakyti koks procentas upelio yra valstybės. Toje vietoje, kur žvejojo M. G., viskas yra privatu. Gal ir rastų valsybei priklausančią upelio atkarpą. Pats nematė, kur žvejojo M. G.. Jei dalinė nuosavybė, turi būti išskirta dalis. Metras prieš pralaidą ir metras už pralaidos upelio priklauso valstybei, nes toje vietoje eina bendro naudojimo kelias.

Liudytojas K. D. paaiškino, kad M. G. žvejojo ir plaukiojo pelkyne. Buvo atvykęs apsaugos darbuotojas. M. G. buvo valtyje. Balsės upelyje neįmanoma žvejoti, nes ten nėra krantų, upelio vaga menama. Žvejoja pelkėse. Negali pasakyti, ar vaizdo įraše yra birželio 24 ir 25 dienų įvykiai. Daug kartų yra gražiai išprašę M. G., suformino vieną įvykį. Per jo sklypą neteka upelis. Upelis yra 0,5 metro pločio, todėl žvejoti neįmanoma. M. G. leidimo žvejoti nėra prašęs. Filmuotoje medžiagoje (6,14 min, 8,39 min) užfiksuotas M. G..

Papildomai K. D. paaiškino, kad seniai, gal prieš 4 metus jie, savininkai, sukalė kuolus, tačiau kuolai nieko nereiškia, žvejai vis tiek plaukia kur nori. Ten yra žemės ūkio paskirties žemė. Pietinėje dalyje upelio plotis 50 cm iki 1 metro, todėl valtimi plaukti nėra galimybės, upelio yra menama vaga, o kur išteka upelio plotis 3 metrai ir eina 30-35 metrus. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip M. G. ir kiti asmenys žvejoja. Filmuotoje medžiagoje matyti mediniai tilteliai yra padaryti jų, savininkų. Savininkai samdo „Komanda“ apsaugai, moka pinigus už tai, taip pat žuvina, todėl yra žuvies.

Liudytojas J. S. paaiškino, kad kvietė apsaugą, informacija buvo tokia, kad negali išprašyti žvejų. Atvyko kartu su kolega P. S.. Pasitiko „Komandos“ apsaugos darbuotojas ir pranešė, kad žvejai neklauso. Tolumoje gal už 50 metrų matėsi, kad žvejoja valtyje du asmenys, vienas iš jų M. G.. Jie žvejojo pelkėse. Kokia tai valtis, kas irklavo, jis neprisimena.

Liudytojas V. A. paaiškino, kad jis dirba „Komanda“ apsaugos darbuotoju. Birželio pabaigoje buvo gautas iškvietimas, kad suveikė saugomas objektas, pranešė savininkai, kad žvejoja privačioje valdoje. Jis nuvyko, matė, kad žvejoja du asmenys. Savininkas davė valtį, jis nuplaukė ir liepė grįžti. Žvejai nesutiko. Tada jis grįžo atgal į krantą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai, vienas iš jų šaukė nuo kranto žvejus. Žvejai atplaukė, pareigūnai užsirašė jų duomenis.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad 2017-06-25 vakare kartu su M. G. žvejojo Balsės upelyje. Jis turi žvejybos leidimą ir yra pensininkas, todėl įstatymas jam leidžia žvejoti. Upelyje yra sukalti kuolai, virvės. Kuolai yra ne visur. Kur žvejojo, upelio plotis 3 metrai. Prieš kokius 4-5 metus jis prašė savininko leidimo žvejoti, tai buvo Žukauskas. M. G. žvejojo spiningu. Atvyko „Komanda“ apsaugos darbuotojas, atplaukė iki jų, liepė grįžti, klausė, kas leido žvejoti. Apsaugos darbuotojui jis pasakė, kad Žvejybos taisyklės papildytos ir gali žvejoti. Apsaugos darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis parodė taisykles ir pareigūnai suprato, išvažiavo, o jie toliau žvejojo. Tada atvažiavo kitas apsaugos darbuotojas, liepė nežvejoti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pagal įstatymus, jį priėmė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nutarimas laikytinas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės reikšmingos aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

K. T. pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (K. T. 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

Formuojamoje teismų praktikoje tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010). Savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-949/2001, Nr. 3K-3-407/2008, Nr. 3K-3-285/2010, Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

Tokia teismų praktika, pritaikytina, nagrinėjant M. G. skundą. Liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad M. G. plaukiojo, žvejojo privačioje žemės valdoje be savininkų leidimo.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmeniui, kuris savavališkai, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti.

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog nutarime jo nusižengimo padarymo vieta yra tvenkinys, pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas nuostatas apibrėžiančias dirbtinio vandens telkinio sąvoką, pabrėžia kad jokių dirbtinių vandens telkinių, kuriuos būtų galima priskirti tvenkiniams, nusižengimo padarymo teritorijoje nėra, o jeigu yra reikėtų kelti K. D. atsakomybės klausimą, ir tai šalintų galimybę jo paties veiksmus traktuoti kaip nusižengimą. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, nutarime nėra nurodyta kokius jis pažeidė teisės aktus, kadangi ANK 518 straipsnio norma blanketinė.

Šioje byloje nustatyta, jog vandens telkinys, kuriame M. G. žvejojo 2017 m. birželio 24 d. ir 25 d., yra privatizuotas ir valdomas privataus asmens. Šie duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. 20SD-3751-(14.20.104.) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu. Pats K. D. apklausos metu patvirtino, jog visas žemės ūkio paskirties sklypas, esantis adresu Balsupių k., Marijampolės sav., bendrai priklauso jam, G. Ž. ir L. D. ir nėra atskirai padalintas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (administracinio nusižengimo b.l. 25–26) patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 4400-0127-5067, esantis Balaupių k., Marijampolės sen., Marijampolės sav., nuosavybės teise priklauso K. D. ir G. Ž.. Šiame žemės sklype nustatytos žemės ir miško naudojimo specialiosios sąlygos – pelkės ir šaltinynai. VĮ distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „Gis centras“ rašte (administracinio nusižengimo b.l.27–28) nurodoma, kad upė Balsė iki pelkėje esančių vandens telkinių (apytikslės koordinatės X – 6046296, Y – 448402) turi aiškiai matomą vagą, kuri atitinka šiuo metu Georeferencinio pagrindo kadastre (toliau – GRPK) įregistruotos upės ašines linijas (šiaurės rytų kryptimi). Galubalio pelkėje esančių vandens telkinių ribose yra įregistruotos upės Balsės fiktyvios linijos linijos (upių, upelių, kanalų, drenažo griovių, einančių per ežerus, tvenkinius, kūdras ir atitinkamų diukerių menamos linijos).

Lietuvių kalboje žodis fiktyvus suprantamas, kaip išgalvotas, pramanytas, netikras, tariamas, menamas

LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-620-810/2017 2017 m. lapkričio 22 d. nutartyje nurodė, kad Galubalio pelkė yra privatus dirbtinis vandens telkinys. Mėgėjišką žvejybą, išskyrus mėgėjų žvejybą Baltijos jūroje ir privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 punktas numato, jog šios Taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dirbtinis vandens telkinys – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių III1 skyrius reglamentuoja mėgėjų žvejybos režimą privačiuose vandens telkiniuose.

K. D. nedavė leidimo M. G. žvejoti jo privačiame vandens telkinyje. M. G. teigia, kad toks leidimas nebuvo būtinas, nes pagal Taisyklių 16³ punktą vandens telkiniuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir ūkio subjektams, žvejojama laikantis Taisyklėse nustatytų žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose reikalavimų.

Teisę į mėgėjų žvejybą suteikia mėgėjų žvejybos leidimas (LR mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis), tačiau plačiau nurodytina specialiame teisės akte, t. y. Taisyklių nuostatose, kur jų 11.1 papunktis nurodo atvejus kuomet draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Šios normos konstrukcijos analize teismas konstatuoja, jog norint žvejoti tokios formos (privačiuose) vandens telkiniuose būtina turėti mėgėjų žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę žvejoti būtent tame, t. y. konkrečiame, vandens telkinyje. Čia ir suponuojama išvada, jog žvejams, be žvejo mėgėjo bilieto, buvo būtina turėti leidimą mėgėjiškai žvejybai ir to telkinio savininko ar valdytojo leidimą, išskyrus asmenis, kurie turi teisę į nemokamą žvejybos teisę.

Todėl teismas sprendžia, kad M. G. turėjo gauti savininko leidimą, kadangi jo turimas žvejo mėgėjo bilietas suteikia teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, o ne privačiuose be savininko ar valdytojo leidimo. M. G. teiginiai, kad jis žvejojo Balsės upelyje, ką jis laiko valstybės nuosavybe, visiškai nepagrįsti. Tuo labiau, kad vaizdo įrašų peržiūra neginčijamai nustatyta, kad M. G. plaukiojo valtimi privačioje žemės valdoje-pelkyne, neturėdamas savininko leidimo. Kad pažeisti savininko teises, pakanka ir plaukiojimo fakto nustatymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tai yra privati žemės nuosavybė, vadinasi, savininkai turi teisę ją ginti. K. D. nurodė, kad jis vandens telkinius žuvina, yra padarę medinius lieptelius, samdo „Komanda“ apsaugos darbuotojus saugoti savo turtą. Kauno apygardos teismas anksčiau minėtoje nutartyje, šio administracinio nusižengimo kontekste, nurodė, kad K. D., neleisdamas pareiškėjui žvejoti jo nuosavybės teise valdomam vandens telkinyje, tinkamai gynė savo pažeidžiamus interesus, nes jo vandens telkinyje žvejojo jo leidimo neturintys asmenys, todėl įgyvendindamas savo kaip savininko teises, su apsaugos darbuotojo ir policijos pareigūnų pagalba, sprendė esamą situaciją.

Teismas sutinka su skundo motyvu, kad ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, tai yra reikalinga nurodyti teisės aktą, kurį asmuo pažeidė. Nutarime nėra nurodyta, kokį teisės aktą pažeidė M. G..

ANK 617 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. joks teisės aktas. ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad M. G. pažeidė CK 4.37 straipsnį, 1.137 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į nutarime suformuluotą administracinį nusižengimą, jo turinį, kad M. G. 2017 m. birželio 24 d. apie 19.56 val. ir 2017 m. birželio 25 d. apie 17.39 val., būdamas adresu Marijampolės sav., Balsupių k., Rausvės g., kur yra privatus vandens telkinys, nesilaikant įstatymų numatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, neturėdamas savininko leidimo plaukiojo po tvenkinį ir žvejojo, teismas laiko, kad nenurodymas teisės akto nėra pagrindas nutarimą pripažinti neteisėtu, tuo labiau, kad M. G. suprato, už ką jam skirta nuobauda ir dėl padaryto administracinio nusižengimo davė paaiškinimus. 2018-02-20 surašant administracinio nusižengimo protokolą jis nurodė, kad turėjo galiojantį mėgėjišką žvejo bilietą, su kuriuo turėjo teisę žvejoti valstybiniuose tvenkiniuose ir jokio nusižengimo nepadarė (administracinio nusižengimo bylos b. l. 3), taigi darytina išvada, jog pareiškėjas, įgyvendindamas turimą subjektinę teisę- žvejoti, sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus-žinojo, jog žvejojo privačiame vandens telkinyje, ir kad tam yra būtinas telkinio savininko leidimas, tačiau tai ignoravo, t.y. suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį.

Įvertinus bylos aplinkybes dėl teisės žvejoti privačiame vandens telkinyje, jų visumą, teismas sprendžia, kad Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. kovo 9 d. priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1291-2018 pagrįstai buvo konstatuota, jog M. G. buvo būtinas savininko leidimas, kuris suteiktų teisę žvejoti jo privačiame vandens telkinyje, net jei jis ir turėjo žvejo mėgėjo bilietą, pabrėžiant, kad žvejo mėgėjo bilietų pagrindu pareiškėjui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, o ne privačiuose be savininko ar valdytojo leidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. kovo 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti.

Palikti Marijampolės AVPK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Algimanto Žukausko 2018 m. kovo 9 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1291-2018 nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.