Kauno apygardos teismo nutarimas

dalyvaujant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovei V. D., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui I. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau ­– Institucija) buvo gauti K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) pareiškimai: 2017 m. birželio 27 d. dėl to, kad 2017 m. birželio 24 d. apie 19.00 val., bei 2017 m. birželio 25 d. apie 16.00 val. jam priklausančioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje yra privatus vandens telkinys (duomenys neskelbtini) pelkė, be jo leidimo žvejoja pašaliniai asmenys. 2017 m. liepos 5 d. dėl to, kad 2017 m. liepos 1 d. apie 10.40 val. jam priklausančioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra jo privatus vandens telkinys (duomenys neskelbtini) pelkė, be jo leidimo žvejoja pašaliniai asmenys. 2017 m. birželio 28 d. dėl to, kad 2017 m. birželio 26 d. apie 15.30 val. jam priklausančioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje yra privatus vandens telkinys (duomenys neskelbtini) pelkė, be jo leidimo žvejoja pašaliniai asmenys. Institucijoje buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį (savavaldžiavimas).Institucija 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 5 d. priėmė nutarimus, kuriais administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnio požymius nutraukė, nesant nusižengimo požymių, ir, vadovaudamasi ANK 589 straipsnio 1 dalies 31 punktu, medžiagą persiuntė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui.Nesutikdamas su minėtais Institucijos nutarimais, K. D. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi K. D. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog Institucija pagrįstai bylos medžiagą nagrinėjimui perdavė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, o administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnio požymius nutraukė.Apeliaciniame skunde K. D. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Institucijai. Nurodo, kad jis yra žemės sklypo savininkas. Vandens telkinio nėra išsinuomojęs iš valstybės ir neturi pareigos organizuoti mėgėjišką žūklę ar kitokia forma vystyti žuvininkystę. Tai, kad žvejai pažeidė privačią teritoriją jiems buvo žinoma, nes informacija apie privačią teritoriją yra skelbiama informacinėje lentelėje prie žemės sklypo prieigų. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma praktika, susijusi su privačios nuosavybės apsauga. Tuo tarpu teismo argumentai apie neabejotinus asmens kaltės įrodymus apeliantui nėra suprantami, kadangi skundas buvo teiktas tik dėl bylos perdavimo nagrinėti kitai institucijai, motyvuojant netinkamu nukentėjusiojo interesų gynimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog žvejų veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių, todėl byla pagrįstai perduota Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui.Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. D. apeliacinis skundas tenkinamas.ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog turėjo būti taikoma praktika, susijusi su privačios nuosavybės apsauga, ir asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo.Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, K. D. 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus su pareiškimu (b.l. 14), kuriame nurodė, kad 2017 m. birželio 24 d. apie 19.00 val. atvykęs į jam priklausančią žemės valdą, adresu (duomenys neskelbtini), rado be leidimo šiame sklype esančioje pelkėje žvejojančius asmenis – D. N. ir M. G.. Teigia, jog 2017 m. birželio 25 d. apie 16.00 val. šioje pelkėje be leidimo žvejojo pašaliniai asmenys penkiose valtyse. Apklausos metu (b.l. 15-16) K. D. nurodė, kad apie 2017 m. birželio 25 d. 16.00 val. šioje pelkėje organizuojamą žvejybą paskelbė tinklalapyje „Facebook“ A. R.. Apie tai, kad pašaliniai asmenys žvejoja privačioje valdoje esančioje pelkėje, apklausos metu patvirtino ir sklypo bendrasavininkis G. Ž. (b.l. 17). Šią aplinkybę patvirtino ir pareigūnai, nuvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą (b.l. 19, 20, 21). Be to, K. D. 2017 m. birželio 28 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus su pareiškimu (b.l. 42), kuriame nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. 15.30 val. jam priklausančioje (duomenys neskelbtini) pelkėje žvejojo 4 asmenys, kurie buvo pagavę 4 lydekas ir 1 karosą. Apklausos metu (b.l. 43-44) K. D. nurodė, kad leidimo žvejoti pareiškime minimiems asmenims jis nedavė. Tiek V. C., tiek ir D. N. apklausų metu (b.l. 45-46, 49-50) parodė, kad 2017 m. birželio 26 d. jie atvyko žvejoti į (duomenys neskelbtini) vandens telkinį, kuriame teka (duomenys neskelbtini) upelis. K. D. apklausos metu taip pat patvirtino, kad du asmenys žvejojo (duomenys neskelbtini) pelkėje. K. D. į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus su pareiškimu kreipėsi ir 2017 m. liepos 5 d. (b.l. 9). Pareiškime nurodė, kad 2017 m. liepos 1 d. apie 10.40 val. jam priklausančioje (duomenys neskelbtini) pelkėje be savininko leidimo žvejoja pašaliniai asmenys. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja L. K. 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 5 d. nutarimais konstatavo, kad asmenys, žvejoję privačiame vandens telkinyje neturėdami savininko leidimo, galimai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 11.1 p. reikalavimus, todėl nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, teiseną, o medžiagas perdavė Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui. Su tokia skundžiamų nutarimų išvada apygardos teismas nesutinka.Mėgėjišką žvejybą, išskyrus mėgėjų žvejybą Baltijos jūroje ir privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 punktas numato, jog šios Taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, jog vidaus vandenys – visi Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esantys paviršiniai vandens telkiniai ir tarpiniai vandenys. Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog paviršinis vandens telkinys – identifikuota reikšminga vandens aplinkos dalis, esanti žemės paviršiuje, tai yra: upė ar jos dalis, kanalas, ežeras, tvenkinys, kūdra, rekultivuotas į vandens telkinį karjeras. Prie paviršinių vandens telkinių taip pat priskiriami tarpinių ir priekrantės vandenų plotai. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dirbtinis vandens telkinys – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašte (b.l. 24) yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pelkę sudaro keletas vandens telkinių: (duomenys neskelbtini) upelis, su juo besiribojantis vandens telkinys, pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis laikomas kūdra, ir kiti neidentifikuoti vandens telkiniai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 22-23) patvirtina, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. D. ir G. Ž.. Šiame žemės sklype nustatytos žemės ir miško naudojimo specialiosios sąlygos – pelkės ir šaltinynai (b.l. 35-36) bei paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, vandens telkiniai. Kaip matyti iš žemės sklypo kadastro duomenų (b.l. 37, 38-39), šiame žemės sklype 1715 ha ploto sudaro vandens telkiniai, 28,3860 ha sudaro pelkės ir šaltinynai. VĮ distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro (duomenys neskelbtini) rašte (b.l. 25) nurodoma, kad upė (duomenys neskelbtini) iki pelkėje esančių vandens telkinių (apytikslės koordinatės X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini)) turi aiškiai matomą vagą, kuri atitinka šiuo metu Georeferencinio pagrindo kadastre (toliau – GRPK) įregistruotos upės ašines linijas (šiaurės rytų kryptimi). Pelkėje esančių vandens telkinių krantai buvo patikslinti pagal 2016 metų Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 skaitmeniniame rastriniame ortofotografiniame žemėlapyje (toliau – ORT10LT) aiškiai matomas vaizdas (b.l. 27-28, 29). Taip pat šiame rašte atkreiptas dėmesys, kad GRPK (duomenys neskelbtini) pelkėje esančių vandens telkinių ribose yra įregistruotos upės (duomenys neskelbtini) fiktyvios linijos (upių, upelių, kanalų, drenažo griovių, einančių per ežerus, tvenkinius, kūdras ir atitinkamų diukerių menamos linijos). Šiame rašte taip pat pažymėta, kad upė (duomenys neskelbtini) ties vieta, kurios apytikslės koordinatės X – (duomenys neskelbtini), Y – (duomenys neskelbtini), galėjo būti nukreipta šiaurės vakarų kryptimi, o ne šiaurės rytų kryptimi, kaip dabar yra Georeferencinio pagrindo kadastre. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pelkė yra dirbtinai suformuotas, galimai nukreipiant upės (duomenys neskelbtini) vagą, privatus vandens telkinys, todėl jame žvejojantiems asmenis mėgėjų žvejybą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento rašte (b.l. 32) nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) esantys vandens telkiniai (išskyrus (duomenys neskelbtini) upelį) paviršinio vandens telkinio statuso neturi ir juose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės negalioja. Šios taisyklės galioja per minėtą sklypą tekančiame (duomenys neskelbtini) upelyje, kuris turi paviršinio vandens telkinio statusą. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) pelkė yra privatus dirbtinis vandens telkinys, todėl asmenims, žvejojusiems šioje pelkėje, atsakomybė pagal ANK 291 straipsnį nekyla (mėgėjišką žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas). Pareiškėjas K. D. teigia, kad asmenys, be savininko leidimo žvejoję (duomenys neskelbtini) pelkėje, turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį. Apygardos teismas konstatuoja, kad tokiai išvadai padaryti byloje trūksta duomenų.Pagal ANK 518 straipsnį atsakomybė kyla už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju skundžiami nutarimai ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra nemotyvuoti, juose nėra atlikta įrodymų analizė, kurių pagrindu padaryta išvada, kad žvejų, žvejojusių privačiame vandens telkinyje be savininko sutikimo, veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Šiame kontekste, sprendžiant skundžiamų nutarimų ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, svarbu pažymėti, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi ANK 593 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos, priimant sprendimą nutraukti teiseną pagal ANK 518 straipsnį ir perduoti medžiagą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 291 straipsnį, taip pat nagrinėjant pareiškėjo K. D. skundą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atlikti visi būtini veiksmai, siekiant nustatyti, ar buvo padarytas ANK 518 straipsnyje arba galimai ANK 108 straipsnyje numatytas nusižengimas, nebuvo išsamiai apklausti (duomenys neskelbtini) pelkės savininkai, žvejoję asmenys, į įvykio vietą vykę apsaugos darbuotojai ir policijos pareigūnai apie vietą, kur žvejojo žvejai (pelkėje ar upelyje), nebuvo apžiūrėta įvykio vieta tikslu nustatyti upės Balsė plotį, ar yra galimybė joje žvejoti valtimi. Tik atlikus papildomus veiksmus bus galima teisiškai įvertinti žvejų veiksmus ir priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą administracinių nusižengimų bylose. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinių nusižengimų bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad Institucijai priėmė teisėtus ir pagrįstus skundžiamus nutarimus ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo skundą, todėl skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimai naikinami ir administracinių nusižengimų bylos perduodamos institucijai tyrimui atlikti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo K. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. K. 2017 m. liepos 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-107541354-17, 2017 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-107563024-17, 2017 m. liepos 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64NT_AN-107566376-17 ir pavesti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikti administracinių nusižengimų tyrimą administracinių nusižengimų bylose Nr. 64NT_AN-107541354-17, 64NT_AN-107563024-17 ir 64NT_AN-107566376-17.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.