Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su atsakovo V. K. 2022 m. gegužės 2 d. prašymu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-979-640/2022 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti atsakovo V. K. procesinis dokumentas, pavadintas skundu, kuriuo atsakovas prašo: 1) išspręsti pareikštą nušalinimą ir užtikrinti pareiškėjo teisę į teisingą, tinkamą ir greitą teismo procesą, nepriklausomą ir nešališką teismą; 2) nedelsiant sustabdyti šališką teismo procesą bylose Nr. 1S-127-365/2022 ir Nr. e2A-979-640/2022 ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar minėtose bylose teismo priimti dokumentai ar kiti taikomi aktai savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, kitų teismų teisėjų, kitų asmenų veiksmai ir neveikimas.

2. Pareiškėjas procesiniame dokumente nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas yra šališkas, teisėjai akivaizdžiai priklausomi ir neobjektyvūs, netinkamai, neteisingai ir neskaidriai nagrinėja civilinę bylą Nr. e2A-979-640/2022 ir tiesiogiai susijusią bylą Nr. 1S-127-365/2022, tokiu būdu pažeisdami atsakovo ir kitų asmenų teises. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjams pareikštas nušalinimas sprendžiamas netinkamai, nes Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras yra šališkas, neobjektyvus, jo kompetencijai priskirtus veiksmus sprendžia netinkamai.

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Vis dėlto, šis nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis – pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais, CPK 65 straipsnyje nenustatytais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Asmuo, formuluodamas prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar visą teismą, turi nurodyti tokį savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. konkrečiu atveju egzistuojančius teisėjo ar teismo nušalinimo pagrindus.

5. Nagrinėjamu atveju atsakovas nušalinimą reiškia visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, grįsdamas aplinkybėmis, kad civilinę bylą nagrinėja neteisėtos sudėties, šališkas, neobjektyvus ir priklausomas teismas, procesas byloje yra nesąžiningas, neskaidrus, nedemokratinis ir antikonstitucinis, yra pažeidžiamos atsakovo ir kitų asmenų teisės. Pareiškėjas taip pat kelia abejones Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nešališkumu, teigia, kad jis yra neobjektyvus, priklausomas ir šališkas, tokie yra ir kiti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai.

6. Vertinant pareiškėjo išdėstytus argumentus, pirmiausiai, pažymėtina, kad bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Teisė reikšti nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui kaip subjektams, sprendžiantiems žemesnės pakopos teismo visų teisėjų nušalinimo klausimą, CPK nėra numatyta, o dalyvaujantiems byloje asmenims nesuteikta teisė nušalinti šiuos subjektus nuo įstatymais jiems pavestų įgaliojimų vykdymo. CPK taip pat neįtvirtina galimybės dalyvaujantiems byloje asmenims nušalinti visų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, kadangi tai yra vienintelis apeliacinės instancijos teismas, sprendžiantis apygardų teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko ar visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo klausimas nenagrinėjamas ir spręstinas pareiškėjo reiškiamas nušalinimas visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams.

7. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirtų teisėjų kolegijos narių galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

8. Pažymėtina, kad pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2A-979-640/2022 jau buvo padavęs 2022 m. balandžio 22 d. prašymą nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas šį prašymą grindė aplinkybėmis, kad civilinę bylą Nr. e2A-979-640/2022 nagrinėja neteisėtos sudėties teismas, teisėjai yra neobjektyvūs, priklausomi, pareiškėjo teisė į nešališką teismą nėra užtikrinama, pareiškėjas kėlė abejones dėl jo atžvilgiu bylose Nr. 1S-127-365/2022 ir Nr. e2A-979-640/2022 priimtų procesinių sprendimų. Šis pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo atmestas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-42-790/2022.

9. Iš pareiškėjo 2022 m. gegužės 2 d. prašymo nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėjus turinio matyti, kad jis yra grindžiamas iš esmės tais pačiais pagrindais. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių Vilniaus apygardos teismo teisėjai turėtų būti nušalinti kitais, nei pirminiame prašyme nurodytais, pagrindais. Nors pareiškėjas reiškia abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų galimybės objektyviai nagrinėti civilinę bylą Nr. e2A-979-640/2022, nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių konkrečių teisėjų ar viso teismo teisėjų suinteresuotumą šios civilinės bylos rezultatu. Pareiškėjo nurodomi teiginiai dėl teisėjų šališkumo yra bendro pobūdžio, nedetalizuoti, grindžiami pareiškėjo subjektyviu teisėjų atliktų procesinių veiksmų ar kompetencijos vertinimu. Todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta teisinių pagrindų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-979-640/2022 nagrinėjimo netenkinamas.

10. Nors pareiškėjas prašyme dėl nušalinimo kelia abejones dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo, pažymėtina, kad, nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę skųsti juos instancine tvarka CPK nustatytais atvejais. Nušalinimo institutas nėra skirtas teismo priimtų procesinių sprendimų patikrai, o pareiškimas dėl nušalinimo turėtų būti motyvuotas konkrečiais CPK 65–66 straipsniuose įtvirtintais pagrindais. Pareiškėjui išaiškintina, jog asmuo turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti paskirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovo V. K. 2022 m. gegužės 2 d. prašymo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-979-640/2022 nagrinėjimo.