- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-979-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14136-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- V. K., J. K.
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atsakovams V. K. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „Ergo Insurance“ SE, veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. K. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 2 330,28 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 53,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
2. Ieškovas nurodė, kad su draudėju L. S. sudarytos draudimo sutarties Nr.710-300-256069 pagrindu buvo apdraudęs draudėjo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 9 d. įvyko vandentiekio avarija – trūko kriauklės žarnelė – atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas yra virš ieškovo draudėjo buto, todėl ieškovo apdraustas turtas buvo aplietas vandeniu, o ieškovas draudėjui atlygino 2 330,28 Eur patirtą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Dėl to ieškovas, įgyvendindamas subrogacijos teisę (CK 6.1015 straipsnis), išmokėtą nuostolių sumą prašė priteisti iš atsakovų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovai V. K. ir J. K. prašė panaikinti teismo sprendimą priimti ieškinį, nurodydami, kad ieškinys neatitinka procesinio skundo reikalavimų ir yra praleistas ieškinio pateikimo terminas bei neišnaudotos visos ikiteisminės bylos nagrinėjimo procedūros. Atsakovų teigimu, ieškovas tinkamai neatliko draudiminio tyrimo ir nenustatė objektyvios tiesos, ieškinyje pateikta iškreipta, melaginga informacija. Atsakovai nurodė, kad vandentiekio avarija įvyko ne dėl jų kaltės, o dėl vykdytų vandentiekio tinklų remonto darbų. Be to, atsakovų turtas ir civilinė atsakomybė buvo apdrausti, todėl ieškovas turėjo kreiptis į atsakovų draudiką ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą. Atsakovai taip pat teigė, kad jų civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas nukentėjusiam asmeniui L. S. išmokėjo žalos atlyginimą, todėl ieškovas nepagrįstai draudimo išmoką mokėjo šiam asmeniui dar kartą.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2018 m. vasario 15 d. gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu (draudimo liudijimo Nr. GTD16455116/2) buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šio buvo savininko draudėjo V. K. civilinę atsakomybę. Civilinės atsakomybės draudimo suma – 3 000 Eur. Draudėjas informavo apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, todėl trečiojo asmens atstovas nuvyko apžiūrėti draudėjo butą, apžiūros metu surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, kurį draudėjas pasirašė ir kuriame buvo nurodyta, jog užliejimas įvyko dėl draudėjo bute trūkusių vandentiekio žarnelių. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl buvo apskaičiuota draudėjo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padaryta žala bei buvo sumokėta draudimo išmoka. Užlieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas taip pat pateikė pranešimą trečiajam asmeniui, kaip galimo kaltininko civilinės atsakomybės draudikui. Trečiasis asmuo įvertino, kad nurodytam butui buvo padaryta 1 163,53 Eur žalos apdailai ir 3 950 Eur žalos baldams. Kadangi padarytos žalos dydis viršijo draudimo sutartyje nurodytą civilinės atsakomybės sumą, tai nukentėjusio buto savininkui buvo sumokėta maksimali galima mokėtinos draudimo išmokos suma – 3 000 Eur. Trečiojo asmens teigimu, jis yra visiškai įvykdęs savo prievolę sumokėti draudimo sutartyje nurodyto dydžio draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui.
5. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo L. S. paaiškino, kad dėl jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo žala buvo padaryta tiek pačiam butui, tiek jame esantiems baldams. Atsakovų civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė ,,Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialas padengė tik dalį žalos (3 000 Eur), nes tik tokia suma atsakovai buvo apdraudę savo civilinę atsakomybę. Likusią dalį žalos (2 330,28 Eur) padengė ieškovas. Atsižvelgdamas į tai, trečiasis asmuo nurodė, jog nėra gavęs daugiau draudimo išmokų, nei buvo padaryta žalos jo butui ir baldams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino – priteisė ieškovui ,,Ergo Insurance“ SE, veikiančiam per ,,Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, solidariai iš atsakovų V. K. ir J. K. 2 330,28 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 330,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų 53,72 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 26,86 Eur iš kiekvieno atsakovo.
7. Nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, šalinančias atsakovų, kaip buto, iš kurio ištekėjo žalos padaręs vanduo, savininkų atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų butas yra virš nuo vandens nukentėjusio asmens buto. Dėl vandentiekio avarijos metu padaryto žalos atlyginimo į draudimo kompanijas kreipėsi tiek nukentėjusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas trečiasis asmuo L. S., tiek atsakovai, pareiškimuose nurodydami vienodas įvykio aplinkybes. Trečiasis asmuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 29 d. pranešimuose apie žalą nurodė, kad viršuje esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko kriauklės žarnelė ir apliejo trečiojo asmens butą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraudęs gyventojų turto draudimu pagal 2018 m. vasario 15 d. draudimo liudijimą Nr. GTD16455116/2 laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., todėl po ginčo įvykio kreipėsi į savo turto draudiką „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantį per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą. Iš atsakovų turto draudiko užpildyto sugadinto turto apžiūros akto matyti, kad draudikui nurodyta įvykio priežastis – vandentiekio avarija draudėjo bute. Taip pat ir atsiliepimuose į ieškinį atsakovai neginčijo aplinkybės, kad būtent jiems priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini) trūko vandentiekio žarnelė, patys nurodė šią vandens išsiliejimo priežastį. Atsiliepimuose atsakovai nurodė, kad žarnelė trūko dėl trečiųjų asmenų atliktų vandentiekio tinklų remonto darbų, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi išaiškino proceso dalyviams jų įrodinėjimo teisę bei pareigą ir pasiūlė atsakovams pateikti jų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo vandentiekio avarijos kilimo priežastimis, patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovai procese buvo pasyvūs, jokių duomenų neteikė, į teismo posėdžius neatvyko. Nenustačius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl kitų asmenų veiksmų (neveikimo), pripažintina, kad atsakovai, kaip buto, iš kurio išsiliejo vanduo, savininkai, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį turi atlyginti žalą, padarytą dėl jų bute išsiliejusio vandens, apgadinusio ir kitų asmenų turtą.
8. Padarytos žalos faktą ir dydį ieškovas įrodinėjo pateikdamas pranešimą apie žalą, defektinį aktą, lokalinę sąmatą, remonto išlaidų kvitų kopijas, remonto darbų pirkimo-pardavimo kvito kopiją, pranešimą apie draudimo išmoką, 2018 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymą, fotonuotraukas. Atsakovai ieškovo nurodyto padarytos žalos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimą priteisti 2 330,28 Eur žalos atlyginimą iš atsakovų teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkino.
9. Nurodė, kad bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 2018 m. vasario 15 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GTD16455116/2 pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apdraudė draudėjui atsakovui V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat apdrausta ir atsakovo civilinė atsakomybė 3 000 Eur sumai. Iš trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateiktų dokumentų (DOK-88931) matyti, kad dėl ginčo įvykio buvo apžiūrėti atsakovams priklausančiam butui padaryti sugadinimai, apskaičiuota žala ir atsakovui išmokėta 473,78 Eur draudimo išmoka. Taip pat į „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudiką, dėl žalos atlyginimo kreipėsi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas trečiasis asmuo L. S. Draudikas nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 1 163,53 Eur žala buto apdailai ir 3 950 Eur dydžio žala baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimalią galimą draudimo išmokos sumą, išmokėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi su atsakovu „Swedbank P&C Insurance“ AS įsipareigojo atlyginti maksimaliai 3 000 Eur civilinės atsakomybės draudimo sumą vienam įvykiui, atsakovo draudikui išmokėjus šią maksimalią sumą dėl ginčo įvykio, jo prievolės pagal su atsakovu sudarytą draudimo sutartį laikytinos įvykdytomis. Dėl to atmetė kaip nepagrįstus ir faktinės situacijos neatitinkančius atsakovų atsiliepimuose nurodytus argumentus, kad ieškovas turėjo kreiptis į atsakovų draudiką „Swedbank P&C Insurance“ AS.
10. Atmetė atsakovų teiginius, kad ieškovas nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusio buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui L. S. Atsakovai nurodė, kad ieškovas neturėjo mokėti draudimo išmokos dar kartą, nes ją jau buvo išmokėjęs atsakovų civilinės atsakomybės draudikas „Swedbank P&C Insurance“ AS. Tačiau, kaip minėta, „Swedbank P&C Insurance“ AS nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 5 113,53 Eur dydžio turtinė žala apdailai ir baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimalią galimą draudimo išmokos sumą, išmokėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-144000), atsakovo civilinės atsakomybės draudikas neatlygino nukentėjusio buvo savininkui visos ginčo įvykiu dėl vandens apliejimo padarytos žalos, nes žala viršijo draudimo sutartimi su atsakovu nustatytą maksimalią atlygintinos civilinės atsakomybės sumą. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, todėl konstatavo, kad ieškovas draudimo išmoką nukentėjusio buto savininkui išmokėjo pagrįstai, atlygindamas „Swedbank P&C Insurance“ AS neatlygintą žalos dalį.
11. Nurodė, kad iš ieškovo su ieškiniu pateiktų dokumentų, fotonuotraukų, rašytinių paaiškinimų priedų matyti (DOK-144000), kad ieškovas žalą įvertino jo atstovams nuvykus į nukentėjusį butą, fiksuojant realiai padarytus apgadinimus, parengiant konkrečią lokalinę sąmatą. Be to, ieškovas rėmėsi ir pateiktais dokumentais, patvirtinančiais realias išlaidas remonto medžiagoms bei darbams – mokėjimo kvitais, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad ieškovo pateikti žalos dydžio skaičiavimai yra tikslesni ir detaliau atspindi realią situaciją bei realiai patirtas / reikalingas išlaidas turto atkūrimui į prieš ginčo įvykį buvusią būklę. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Dėl to ieškovo prašomą priteisti išmokėtos žalos atlyginimo dydį pripažino pagrįstu bei įrodytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) apeliacinį skundą nagrinėti viešame teismo posėdyje žodine proceso tvarka; 2) stabdyti bylos nagrinėjimą ir civilinį procesą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti dėl taikomų civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, kitų teisės aktų galimai prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei dėl aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos apraiškų Lietuvos teisinėje sistemoje sudarančių grėsmę nacionaliniam ir visuomenės saugumui, žmogaus teisėms ir laisvėms, Lietuvos Respublikai ir konstituciniai santvarkai; 3) panaikinti pirmos instancijos visą teismo sprendimą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
13. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
13.1. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja priėmusi skundžiamą sprendimą ir kiti šališki bendros kompetencijos ir specializuotų teismų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai ir kiti šališki asmenys supainiojus viešus ir privačius interesus, piktnaudžiaujant valdžia ir tarnybinė padėtimi, laiku ir tinkamai neatliekant jų kompetencijai priklausančių veiksmų, funkcijų ir pareigų, kitais neteisėtais, šališkais, nedemokratiniais, antikonstituciniais, korupciniais, nusikalstamais veiksmais ir nusikalstamų neveikimų toleravo nuslėpė veikiančio organizuoto korupcinio nusikalstamo susivienijimo ir jo narių, teisėjų ir prokurorų, aukštas pareigas užimančių politikų ir kitų šališkų įstatymų leidžiamosios vykdomosios, teisminės valdžios, valstybės ir savivaldos institucijų pareigūnų, juridinių ir fizinių asmenų aukščiausiojo lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus įvykdytus ir tęsiamus nusikaltimus padarė ypač didelę materialinę ir nematerialinę žalą V. K., J. K., kitiems šeimos nariams ir kitiems asmenims, Lietuvos Respublikai, Europos Sąjungai ir tarptautinei visuomenei.
13.2. Pažymėjo, kad teismo sudėtis yra neteisėta, buvo sudaryta neteisėtai, neskaidriai ir nedemokratinių pagrindų visiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, galiojančių įstatymų ir kitų teises aktų t. y. neteisėto teismo sudėtis – stipriai politizuotas ir šališkas teismas sudarytas ne pagal įstatymą ir nesilaikant įstatymų. Nurodė, kad neteisėto teismo sudėtis yra akivaizdus realus pagrindas panaikinti akivaizdžiai neteisėtą, nepagristą, neteisingą, neargumentuotą, nemotyvuotą, neobjektyvų, šališką, korupcinį, nusikalstamą, antikonstitucinį aktą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. e2-971-1097/2021.
13.3. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. informavo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą apie 2018 m. rugpjūčio 8 d. įvykį, kur yra draustas butas - (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad įvyko avarija, ko pasiekoje yra užlietas atsakovų ir kaimyno L. S. butas -(duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu atsakovai yra nepagrįstai apkaltinti nebūtais dalykais sąmoningai sukėlus avariją, apkaltinti be kaltės, nes avarija įvyko savaime ir staiga. Kadangi V. K. butas buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale, tai žalą užlieto apačioje žemiau esančio kaimyno buto - (duomenys neskelbtini) turėjo atlyginti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. 2018 m. rugpjūčio 21 d. V. K. tiek elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) raštu, tiek telefonu informavo (duomenys neskelbtini) buto savininką - L. S. apie tai, kad žalos faktas registruotas „Swedbank P&C Insurance AS” Lietuvos filialas, žalos bylos registracijos TU38472 - apie tai pateikė rašytinį įrodymą, kuris įrodo, kad užlieto buto šeimininkas buvo informuotas apie vykstantį draudiminį tyrimą ir žalos atlyginimo klausimas (duomenys neskelbtini) buto savininkui turėjo spręsti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. L. S. - (duomenys neskelbtini), Vilniaus buto savininkas bendravo su Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo darbuotojais ir kiek atsakovams yra žinoma Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialu, buvo paskaičiuotas ir pasiūlytas žalos atlyginimas L. S.
13.4. Pažymėjo, kad į V. K. ir J. K. nukreiptas regresas neteisingas ir nepagrįstas, nes tikri 2018 m. rugpjūčio 8 d. vandentiekio avarijos kaltininkai, organizatoriai ir vykdytojai nebuvo nustatyti ir buvo slepiami, be to nebuvo nustatyta tikra vandentiekio avarijos bute - (duomenys neskelbtini) priežastis. Tai buvo staigus ir netikėtas vandens išsiliejimas, dėl tą dieną paduoto didelio spaudimo vandens. V. K. ir J. K. kaltės su avarija ir priežastinio ryšio nebuvimas atleidžia juos nuo pareigos atlyginti žalą, dėl kurios jie nėra kalti. Žalą (duomenys neskelbtini) buto savininkui turėjo atlyginti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas, regresas turi būti nukreiptas į Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą. Draudimo kompanijos su teisėsaugos pagalba turėjo nustatyti tikrus kaltininkus ir iš jų išieškoti žalą, tačiau to nepadarė.
13.5. 2020 m. gegužės 14 d. ieškovas - ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ieškinys buvo paduotas visiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo, kitus galiojančius įstatymus, kitus teises aktus ir pažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Šališka Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja bei kiti šališki asmenys neteisėtai priėmė neatitinkantį proceso dokumento reikalavimams 2020 m. gegužės 14 d. ieškinį ignoravus V. K. ir J. K. prieštaravimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
16. Apeliantas apeliaciniame skunde išreiškė prašymą jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nenurodė. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šio prašymo nemotyvavo, sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Tokiu būdu apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
17. Apeliantas prašo stabdyti bylos nagrinėjimą ir civilinį procesą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti dėl taikomų civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, kitų teisės aktų galimai prieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams bei dėl aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos apraiškų Lietuvos teisinėje sistemoje sudarančių grėsmę nacionaliniam ir visuomenės saugumui, žmogaus teisėms ir laisvėms, Lietuvos Respublikai ir konstituciniai santvarkai.
18. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas materialinės bei procesinės teisės normas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apelianto iškeltos abejonės dėl civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021 taikytų įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, kitų teisės aktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, sudarytų pagrindą tenkinti tokį prašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo konkrečios teisės normos, ar teisės akto, kuris jo nuomone prieštarauja nurodytiems Konstitucijos straipsniams, pareiškėjo prašymas yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuotas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime taikytas reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl jame taikytinų CK bei CPK normų atitikties ar jų prieštaravimo Konstitucijai.
Dėl apeliacinio skundo
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį tenkino, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
21. Byloje nustatyta, kad ieškovas „Ergo Insurance“ SE, veikiantis per „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialą, 2017 m. rugsėjo 26 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. 710-300-256069 pagrindu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. apdraudė draudėjui L. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo apdraustas butas 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo aplietas vandeniu ir jam padaryta žalos. Dėl padarytos žalos ieškovas 2018 m. spalio 19 d. išmokėjo draudėjui L. S. 2 330,28 Eur draudimo išmoką ir dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams V. K. bei J. K., kaip į už žalą atsakingus asmenis – buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio, ieškovo teigimu, išsiliejo vanduo, savininkus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino.
22. Atsakovas V. K. nesutikdamas su teismo priimtu sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame visų pirma nurodo, kad sprendimą priėmusio teismo sudėtis yra neteisėta, buvo sudaryta neteisėtai, neskaidriai ir nedemokratiškai, visiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, galiojančių įstatymų ir kitų teises aktų t. y. neteisėto teismo sudėtis – stipriai politizuotas ir šališkas teismas sudarytas ne pagal įstatymą ir nesilaikant įstatymų. Nurodė, kad neteisėto teismo sudėtis yra akivaizdžiai realus pagrindas panaikinti neteisėtą, nepagristą, neteisingą, neargumentuotą, nemotyvuotą, neobjektyvų, šališką, korupcinį, nusikalstamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-971-1097/2021. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
23. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turi būti pripažintas negaliojančiu tuo atveju, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismo sudėtis yra laikoma neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis taip pat gali būti neteisėta pažeidus teisėjų skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219). Aplinkybė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, sudaro absoliutų ir besąlygišką pagrindą panaikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-138-969/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog teismo sudėtis neteisėta, nes teismas buvo šališkas.
24. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos atsakovo argumentus, visų pirma, pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
25. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas įrodinėdamas teismo/teisėjos šališkumą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjusi teisėja galimai elgėsi šališkai, buvo suinteresuota jos baigtimi, turėjo susidariusi išankstinę nuomonę ir pan. Pažymėtina, kad tai, jog teismas priėmė atsakovams nepalankų procesinį sprendimą, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas.
26. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad atsakovas V. K. jau buvo pareiškęs prašymus dėl nušalinimo bylą nagrinėjusiam teismui, tačiau tiek Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimis šiuos atsakovo V. K. prašymus atmetė. Teismai nagrinėję apelianto prašymus dėl teismo nušalinimo pažymėjo, kad atsakovo reiškiamuose prašymuose nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir nepatvirtina galimo bylą nagrinėjančio teismo šališkumo ir neobjektyvumo. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktų, paneigiančių bylą nagrinėjančio teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, taip pat jis nepateikė duomenų, kad kuris nors teismo narys turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Atsižvelgus į nurodytą, atmestini apelianto argumentai dėl teismo šališkumo. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai dėl teismo/teisėjos šališkumo yra grindžiami tais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau atsakovo teismuose teiktuose prašymuose dėl teismo nušalinimo, skunde apeliantas nenurodo jokių naujų aplinkybių, įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją.
27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad šią bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl atsakovo nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.
28. Apeliantas apeliaciniame skunde taip pat nurodo aplinkybes, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. jis informavo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialą apie 2018 m. rugpjūčio 8 d. įvykį, kur yra draustas butas - (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad įvyko avarija, ko pasekoje yra užlietas atsakovų ir kaimyno L. S. butas - (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad V. K. butas buvo apdraustas Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filiale, todėl žalą užlieto žemiau esančio kaimyno buto - (duomenys neskelbtini) turėjo atlyginti būtent Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. 2018 m. rugpjūčio 21 d. V. K. tiek elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) raštu, tiek telefonu informavo (duomenys neskelbtini) buto savininką - L. S. apie tai, kad žalos faktas registruotas „Swedbank P&C Insurance AS” Lietuvos filialas, žalos bylos registracijos TU38472 - apie tai pateikė rašytinį įrodymą, kuris įrodo, kad užlieto buto šeimininkas buvo informuotas apie vykstantį draudiminį tyrimą ir žalos atlyginimo klausimas (duomenys neskelbtini) buto savininkui turėjo spręsti Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialas. L. S. - (duomenys neskelbtini) buto savininkas bendravo su Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialo darbuotojais ir kiek atsakovams yra žinoma Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialu, buvo paskaičiuotas ir pasiūlytas žalos atlyginimas L. S. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
29. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance“ AS, veikiantis per „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, 2018 m. vasario 15 d. gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. GTD16455116/2 pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. apdraudė draudėjui atsakovui V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); taip pat apdrausta ir atsakovo civilinė atsakomybė 3 000 Eur sumai. Iš trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialo pateiktų dokumentų nustatyta, kad į „Swedbank P&C Insurance“ AS Lietuvos filialą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės draudiką, dėl žalos atlyginimo kreipėsi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas trečiasis asmuo L. S. Draudikas nustatė, kad ginčo įvykiu buvo padaryta 1 163,53 Eur žala buto apdailai ir 3 950 Eur dydžio žala baldams, tačiau, atsižvelgdamas į maksimalią galimą draudimo išmokos sumą, išmokėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 3 000 Eur žalai atlyginti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartimi su atsakovu „Swedbank P&C Insurance“ AS įsipareigojo atlyginti maksimaliai 3 000 Eur civilinės atsakomybės draudimo sumą vienam įvykiui, atsakovo draudikas išmokėjo šią maksimalią sumą dėl ginčo įvykio, todėl laikytina, kad jo prievolės pagal su atsakovu sudarytą draudimo sutartį laikytinos įvykdytomis. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai, kad ieškovas turėjo kreiptis į atsakovų draudiką „Swedbank P&C Insurance“ AS, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Pažymėtina, kad būtent dėl to, kad atsakovo civilinės atsakomybės draudikas neatlygino nukentėjusio buvo savininkui visos ginčo įvykiu dėl vandens apliejimo padarytos žalos, nes žala viršijo draudimo sutartimi su atsakovu nustatytą maksimalią atlygintinos civilinės atsakomybės sumą, likusią neatlygintą žalos dalį trečiajam asmeniui L. S. išmokėjo ieškovas. Kadangi atsakovų draudikas „Swedbank P&C Insurance“ savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išmokėjo maksimalią pagal sutartį su atsakovo draudimo sumą (3000 Eur), likusią neatlygintą žalos dalį, kurią sudaro 2 330,28 Eur, kyla pareiga atlyginti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams V. K. ir J. K. (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Atsakovai šią pareigą galėtų pašalinti, tik įrodydami, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, aplinkybę, jog vandentiekio žarnelė atsakovų bute trūko dėl trečiųjų asmens veiksmų – vykdytų vandentiekio tinklų remonto darbų ar kt. Šią aplinkybė turėjo įrodyti patys atsakovai, tačiau jie nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde tokių duomenų ir įrodymų nepateikė.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
32. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.