Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su atsakovo V. K. prašymu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-979-640/2022 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Vis dėlto šis nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis; pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais, CPK 65 straipsnyje nenustatytais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Asmuo, formuluodamas prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar visą teismą, turi nurodyti tokį savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. konkrečiu atveju egzistuojančius teisėjo ar teismo nušalinimo pagrindus.

5. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje galiojančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

6. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Grįsdamas savo prašymą nušalinti šio teismo teisėjus, atsakovas nurodo, kad bylą nagrinėja neteisėtos sudėties, šališkas, neobjektyvus ir priklausomas teismas, taip pat kad procesas byloje yra nesąžiningas, neskaidrus, nedemokratinis ir antikonstitucinis, todėl yra pažeidžiamos atsakovo ir kitų asmenų teisės. Vis dėlto pažymėtina, kad tokios atsakovo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios ir nepatvirtina galimo teismo šališkumo ir neobjektyvumo. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktų, paneigiančių Vilniaus apygardos teismo ar atskirų jo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, taip pat jis nepateikė jokių objektyvių duomenų, bent tikėtinai patvirtinančių, kad kuris nors teismo narys turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl šiuo atveju pašaliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad atsakovo atžvilgiu iškelta civilinė byla galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta teisme, kuriam ji yra teisminga.

7. Įvertinus atsakovo pateiktame procesiniame dokumente išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovas, be kita ko, kaip teismo šališkumo įrodymą vertina tai, jog jo atžvilgiu buvo priimti nepalankūs procesiniai sprendimai, buvo netinkamai išnagrinėti jo prašymai nušalinti teisėjus ir (ar) teismą ir pan. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019) ne kartą buvo nurodyta, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Tai, kad teismas kitaip, nei atsakovas, vertina ir interpretuoja tam tikras ginčo aplinkybes ar jų pagrindu padaro kitokias, nei atsakovas, išvadas, netenkina tam tikrų atsakovo pareikštų prašymų ir pan., savaime nereiškia, kad teismas yra šališkas ir nesiekia objektyviai išnagrinėti pareikštus reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo nušalinti teisėją ar visą teismą, kuriam yra teisminga byla. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, atsakovas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus ar nesutikimo su konkrečiais procesiniais veiksmais motyvus išdėstyti apeliaciniame skunde.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-979-640/2022 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atsakovo V. K. prašymo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-979-640/2022 nagrinėjimo.