- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-48-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01909-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Arvydas Montrimas, Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei, Valentinai Strokinienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Iš G. S. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 192,49 (vienas šimtas devyniasdešimt du eurai keturiasdešimt devyni) euro dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų.
Iš G. S. priteista nukentėjusiojo J. B. naudai 900 (devyni šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti, 300 (trys šimtai) eurų advokato išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. S. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, kad jis 2019 m. sausio 13 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, L. M. akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių J. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinėje ausyje, dešinės akies vokuose, kairiame žande, lūpų raudonyje, abipus pečių srityse, abipus nugaroje, dešinėje šlaunyje ir dešiniame dilbyje (pagal specialisto išvadą Nr. G 215/2019(01)), taip nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą. Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d, nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos prijungti dokumentus, patvirtinančius apeliacinio skundo argumentus.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) klinikos duomenis, patvirtinančius jo sveikatos būklę, ir taip neužtikrino teismo nešališkumo principo. Nuteistojo teigimu, jo veiksmai, dėl kurių yra nuteistas, buvo sąlygoti jo patirto sveikatos trikdymo, kurį sukėlė nukentėjusiojo J. B. numesta ir šalia susprogusi petarda, kuri sukėlė psichines ir fizines sveikatos pasekmes, todėl nuteistojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu turėjo būti vertinami kaip gynyba arba sukelti afekto būsenoje, kas šalintų baudžiamosios atsakomybės buvimo klausimą nuteistojo veiksmuose arba iš esmės leistų tokius nuteistojo veiksmus vertinti ne kaip turinčius nusikaltimo požymių dėl negalėjimo jų suvokti ar kontroliuoti. Pirmos instancijos teismas taip pat neįvertino jo padarytų veiksmų kontekste psichinės sveikatos būklės įvykio metu, o tik apsiribojo specialisto išvadą dėl pakaltinamumo. Tačiau nurodytos aplinkybės nepaminėtos vertinant nuteistojo veiksmus kaip nusikalstamus ar parenkant jam bausmę, nors net ir specialistės A. S. pateiktoje išvadoje nurodyta, jog: „G. S. konsultuotas psichiatro (duomenys neskelbtini) klinikoje 2018 m. liepos 19 d. ir 2018 m. rugpjūčio 23 d., kur kreipėsi dėl konfliktų šeimoje, diagnozuota: adaptacijos sutrikimas, pažymėta, kad tikslinga difirencijuoti su emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimu“.
4. Nuteistojo teigimu, esant prieštaravimui tarp nukentėjusiojo J. B. ir jo parodymų, pirmos instancijos teismas neapklausė liudytojos L. M., kuri tiesiogiai matė nagrinėjamus įvykius.
5. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas kritiškai vertino tik nuteistojo G. S. parodymus, neįvertindamas nukentėjusiojo J. B. užpuolimo priežasčių ir fizinio skausmo nuteistajam G. S. pasekmės jo elgesiui. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis savo parodymuose nurodė, kad gindamasis sudavė nuteistajam G. S. į veidą, kas, nuteistojo manymu, patvirtina, kad buvo abipusės grumtynės, todėl abiejų fizinį skausmą patyrusių asmenų liudijimai gali būti subjektyvūs ir vertintini kritiškai.
6. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad vien faktas, jog nukentėjusysis J. B. ir liudytoja L. T. yra šeimos nariai, nėra pagrindas savaime vertinti, kad L. T. parodymai yra neobjektyvūs. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja L. T. pati už nukentėjusįjį J. B. surašė pareiškimą jo vardu, kuriame nurodė įvykio aplinkybes, po ko davė pasirašyti nukentėjusiajam. Nuteistojo manymu, tai reiškia, kad liudytoja L. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo aktyvi šio proceso dalyvė. Be to, pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad liudytoja įvykio metu buvo neblaivi.
7. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog nuteistojo G. S. parodymai yra nenuoseklūs, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis detalizavo teisminio nagrinėjimo metu.
8. Nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nurodo, kad nuosprendyje išdėstant nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina ar neigia viena ar kelias nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nuteistojo teigimu, iš esmės nenustatė ir nenurodė skundžiamame nuosprendyje, kurio liudytojo parodymai, kokias aplinkybes įrodo. Nuteistajam ypač reikšminga kilusio konflikto metant petardą ir jo grumtynių su nukentėjusiuoju J. B. aplinkybės, tačiau be liudytojos L. T. ir L. M. parodymų, jokie kiti asmenys negali patvirtinti nuteistojo kaltę įrodančias aplinkybes.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam G. S. yra nemotyvuota ir netikslinga, nes nusikaltimo padarymas ir aplinkybės, įvardintos skundžiamame nuosprendyje, nesusijusios su nakties metu ir su tuo, jog G. S. ėjo iš savo gyvenamosios vietos į viešą vietą ir pan.
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad civilinio ieškinio atlyginimo priteisimo klausimas išspręstas neteisingai, nes teismo nustatytose aplinkybėse matoma paties nukentėjusiojo J. B. atsakomybė dėl jo sveikatai kilusių sutrikimų. Be to, specialisto, nustačiusio nukentėjusiajam J. B. sveikatos sutrikdymo lygį, išvadoje pažymėta, kad nukentėjusiajam nebuvo paimtas mėginys tirti blaivumą. Tai reiškia, kad nukentėjusysis, teigdamas, kad įvykio vietoje jo mama liudytoja L. T. gėrė alkoholį, nepaneigia pagrįstos abejonės, kad sveikatos sutrikdymo metu muštynėse nukentėjusysis J. B. nebuvo girtas, kas būtų sąlyga neapmokėti jam Vilniaus teritorinei ligonės kasos lėšomis gydymo išlaidų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinių skundą negauta.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Nuteistasis G. S. savo kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje nepripažino, tačiau paties konflikto fakto ir įvykusių grumtynių neneigia. Jo teigimu visi jo veiksmai dėl kurių jis buvo nuteistas buvo sąlygoti paties nukentėjusiojo elgesio, teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei nesiėmė visų priemonių jo keliamai versijai patikrinti.
14. Nuteistasis skunde nurodo, kad konfliktas įvyko dėl nukentėjusiojo mestos petardos, ko pasėkoje nuteistajam buvo sukeltos psichinės ir fizinės pasekmės sveikatai, kurias jis gydosi iki šiol, ir būtent tokie nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo jo gynybą ir aktyvius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Kolegija šią nuteistojo keliamą versiją vertina kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį ir ją atmeta.
15. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. nurodžius šias aplinkybes, buvo kreiptasi į valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą dėl G. S. būklės įvertinimo. Specialistai susipažinę su jiems pateiktais G. S. medicininiais dokumentais pateikė išvadą, kad skirti G. S. psichiatrijos ekspertizę nėra tikslinga, duomenų, kad G. S. įvykio metu būtų buvęs laikinojo psichikos sutrikimo būsenoje nėra.
16. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis iš gydymo įstaigos, iš kurių būtų matyti apie nukentėjusiojo veiksmais jam padarytą žalą sveikatai. Nukentėjusysis neneigia įvykio metu metęs petardą, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. T., taigi šių duomenų buvo pakankamai, kad teismas galėtų įvertinti kaltinamojo veiksmus nukentėjusiojo elgesio kontekste. Pažymėtina tai, kad šioje byloje sprendžiamas ne J. B., bet G. S. atsakomybės klausimas, be to apeliantas dėl nukentėjusiojo veiksmais jam padarytos žalos turėjo galimybę kreiptis į teisėsaugos institucijas iškart po įvykio, tačiau to nedarė, apelianto su apeliaciniu skundu pateikto medicininių dokumentų išrašo duomenys, rodo, kad ir į medikus jis kreipėsi tik 2019 m. liepos 31 d., tai yra praėjus 6 mėnesiams po įvykio.
17. Apelianto argumentas, kad jo fiziniai veiksmai prieš nukentėjusįjį J. B. turėjo būti vertinami kaip gynyba arba kaip padaryti afekto būsenoje taip pat nepagrįstas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, dar kartą įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad G. S. veiksmai negali būti vertinami kaip gynyba pagrįsta. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja L. T. parodė, kad konfliktą pradėjo kaltinamasis. Liudytoja L. T. matė, kaip G. S. priėjęs prie sūnaus, kuomet šis stebėjo pasilenkęs temperatūrą orkaitėje, pradėjo smūgiuoti, ji įbėgusi į namą bandė sūnų ginti, tačiau negalėjo prieiti, sūnus bandė stabdyti G. S. sakydamas, kad iškvies policiją, bandė slėptis vonioje, tačiau G. S. nesiliovė. Sūnui įkritus į vonią, jį G. S. gulintį mušė toliau, smūgių buvo keliasdešimt, pats įšoko į vonią ant sūnaus krūtinės (1 t. b.l. 51,136–137). Nukentėjusysis nurodė analogiškas aplinkybes (1 t., b.l.39, 129–130). Kaltinamojo teiginius, kad jis tik gynėsi paneigia ne tik nukentėjusiojo ir liudytojos L. T. parodymais, bet ir teismo medicinos ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam J. B. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai įvairiose kūno vietose (1 t., b.l. 23–24), tuo tarpu kaltinamasis po įvykio, nei į medikus, nei į policijos pareigūnus nesikreipė ir nenurodė, kad nukentėjusysis būtų padaręs jam kokius nors sužalojimus. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo puolimo.
18. Apeliantas taip pat teigia, kad dėl nukentėjusiojo mestos petardos sprogimo jį ištiko šokas, kas ir sąlygojo jo tokius aktyvius veiksmus prieš nukentėjusįjį, todėl jo veiksmai turi būti vertinami kaip padaryti afekto būsenoje. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad fiziologinio afekto būseną, sukelia neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-155/2009, 2K-305/2010, 2K-537-303/2015).??? ???Afekto būsena baudžiamojoje teisėje siejama su neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių patiriamas stiprus emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suprasti ir kontroliuoti savo veiksmus. Bylos tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti net ir mažiausią prielaidą, kad nukentėjusiojo susprogdinta petarda G. S. galėjo sukelti afekto būseną. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja L. T. parodė, kad petarda buvo susprogdinta saugiu atstumu nuo nuteistojo, prie namo tvoros (1 t., b.l. 144). Liudytoja L. T. parodė, kad ji įspėjo G. S. dėl įvyksiančio sprogimo. Taigi nukentėjusiojo veiksmai nebuvo, nei netikėti, nei itin įžeidžiantys ir negalėjo būti fiziologinio afekto priežastimi. Be to, smurtas prieš nukentėjusįjį labai susijaudinus turi teisinę reikšmę tik tuomet, kai tokio smurto pasekmės yra nukentėjusiojo nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju fiziologinio afekto būsena galėtų būti vertinama tik kaip lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 6 p.), tačiau kaip jau minėta anksčiau, nukentėjusiojo veiksmų, kurie galėjo sukelti tokią nuteistojo būseną, nenustatyta.
19. Skunde taip pat teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos L. T. parodymais, kadangi ji yra nukentėjusiojo mama, be to pareiškimą J. B. vardu parašė būtent ji, kas rodo, kad ji nuo pat pradžių buvo aktyvi proceso dalyvė. Taip pat nurodoma, kad teismas neapklausė tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos L. M.. Vertinant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių L. T. galėtų apkalbėti G. S., jos nurodytos aplinkybės visiškai sutampa ne tik su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, bet ir su teismo medicinos specialistų išvadomis, liudytoja apklaustos policijos pareigūnės S. S. parodymais (1 t., b.l. 148), bei kitais byloje surinktais duomenimis, visi šie duomenys sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Teismas nuosprendyje detaliai išdėstė įrodymus, pagrindžiančius G. S. kaltę, sugretino juos ir išanalizavo, taigi apelianto teiginys, kad nuosprendis nemotyvuotas nepagrįstas.
20. Teismo posėdyje liudytoja L. T. parodė, kad sūnus po sumušimų negalėjo rankoje išlaikyti rašiklio. Teismo medicinos specialisto išvadoje yra konstatuotas, dešinės plaštakos sužalojimas, todėl natūralu, kad pareiškimą policijai surašė J. B. šeimos narys – L. T.. Be to, liudytoja nurodydama, kokius smūgius G. S. sudavė L. B. nurodė, kad jis J. B. laužė nykštį, o tai tik dar kartą patvirtina jos parodymų patikimumą. Kaip jau minėta byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų abejoti L. T. duotų parodymų patikimumu. Apelianto argumentas, kad teismas neapklausė liudytojos L. M. yra klaidinantis, kadangi tokio asmens – L. M. byloje apskritai nėra. Vienintelė tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja yra L. T., tačiau ji buvo apklausta 2019 m. liepos 18 d. vykusiame teismo posėdyje.
21. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad be liudytojos L. T. parodymų jokie kiti asmenys nepatvirtina jo kaltės. Kaip jau minėta, L. T. parodymai pagrįstai pripažinti įrodymu pagrindžiančiu G. S. kaltę. Nors kitų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų nėra, tačiau byloje pakankamai surinkta netiesioginių G. S. kaltės įrodymų, tai jau anksčiau minėta teismo medicinos specialisto išvada, medicininių dokumentų išrašai ( 1 t., b.l. 20,21,123), kuriuose nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojos L. T. nurodytomis aplinkybėmis apie smūgių sudavimo aplinkybes ir kiekį, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės (1 t., b.l. 8–9) bei liudytojos S. S. parodymais, kuri nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą nukentėjusysis buvo išsigandęs, šoko būsenoje, blaškėsi ir visas drebėjo. Jam buvo iškviesta medicininė pagalba. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo užpultas dėl kažkokio nesusipratimo ( 1 t. b.l. 148).
22. Apeliantas taip pat teigia kad teismas nepagrįstai jam paskyrė įpareigojimą būti namuose nuo 22-6 val., kadangi nusikaltimą jis padarė ne nakties metu ir nevykdamas iš namų ar į namus. G. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė. BK 48 straipsnis reglamentuojantis laisvės apribojimo bausmę numato, kad teismas turi teisę kartu su laisvės apribojimo bausme asmeniui paskirti vieną ar kelis baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus. Kokius apribojimus skirti teismas sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes. Nuteistasis nenurodo, kad paskirtas įpareigojimas kokiu nors būdu neproporcingai suvaržo jo teises, ar negali būti vykdomas. Natūralu, kad teismo skirti įpareigojimai nuteistajam sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad G. S. paskirtas įpareigojimas nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose turi būti panaikintas.
23. Apeliantas taip pat teigia, kad civilinio ieškinio priteisimas nėra teisėtas, kadangi atsakomybė dėl sveikatos sužalojimo kyla pačiam nukentėjusiajam, be to nepaneigtos abejonės, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, kas būtų sąlyga Ligonių kasoms neapmokėti jo gydymo išlaidų.
24. Apylinkės teismui nustačius, kad G. S. kaltas dėl L. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nenustačius jokių jo atsakomybę šalinančių aplinkybių o skundą nagrinėjančiam teismui patvirtinus šią išvadą konstatuojama, kad civilinis ieškinys nagrinėjamoje byloje išspręstas teisingai. Apelianto teiginys, kad nukentėjusysis L. B. įvykio metu galėjo būti neblaivus yra deklaratyvus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, be to nėra teisiškai reikšmingas, kadangi išlaidos už asmens sužalojimą iš kaltininko priteisiamos nepriklausomai nuo to ar nukentėjusysis nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu buvo blaivus ar ne.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.