Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2019 m. sausio 13 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, L. M. akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių J. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinėje ausyje, dešinės akies vokuose, kairiame žande, lūpų raudonyje, abipus pečių srityse, abipus nugaroje, dešinėje šlaunyje ir dešiniame dilbyje (pagal specialisto išvadą Nr. G 215/2019(01)), taip nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad jis gynėsi. Sausio 13 d. jam paskambino L.. Jis atėjo apie 18-19 val. Ant stalo L. padėjo užkandžių, viskio butelį ir pradėjo atrinkinėti piešinius. Vėliau jie išėjo į lauką parūkyti ir tada atėjo J.. Jis pamatė, kad J. kažką meta ir tarp jų su L. buvo sprogimas. Mano, kad numetė petardą. J. nuėjo į namus, o jis paklausė L., ar čia J. metė petardą. Tada jis nuėjo J. iš paskos, nes norėjo jo paklausti, ką jis čia daro. Paskui J. jam smūgiavo į veidą, pataikė į akinius, jie nukrito. Tada jis kelis žingsnius paėjo atgal, po kelių sekundžių jis susiorientavo ir trenkė J. atgal kumščiu į veidą kelis kartus. Apsigynė nuo jo smūgių, trenkė J. į veidą. Ji pagalvojo, jog gal jau viskas, nes buvo kelių sekundžių pauzė. J. prarado pusiausvyrą ir įkrito į vonią, išlipo iš vonios ir iš jo kūno kalbos matėsi, kad ruošiasi pulti. Jis J. vėl pastūmė ir šis įkrito į vonią. Paėmė jo rankas ir prispaudė jas prie krūtinės, kad nieko nedarytų. J. vonioje apsivertė kojomis į viršų ir jam įspyrė į krūtinę. Tada vieną jo ranką suėmė stipriai, o savo koja prispaudė jo kūną vonioje ir taip suvaržė jo kūną, kad jo nepultų. J. muistėsi, bandė ištrūkti, bandė smūgiuoti laisva ranka, bet jo paties ranka blokavo J. smūgius. Jis (G. S.) paėmė dušo galvutę, atsuko žarną ir J. gana ilgai laistė. Suprato, kad J. nebekelia grėsmės ir užsuko vandenį. Tada pamatė L. stovinčią virtuvėje. Ji stovėjo ir žiūrėjo, pasakė: „G. užteks“, tada paleido J. ir atsitraukė. J. išlipo iš vonios, o jis nuėjo į prieškambarį, apsirengė striukę ir išėjo. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius dalį G. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 52), kaltinamasis parodė, kad parodymai teisingi. Tyrėja įkalbinėjo jį įrašyti žodį „sudaviau“. J. padaryti sužalojimai ne dėl jo veiksmų. Smūgiai iš priekio galėjo būti jo darbas, bet ne smūgiai pakaušyje. Jį nukentėjusysis smaugė, o šių aplinkybių neužrašė tyrėja. Mano, kad J. jam pavydėjo savo mamos. Petarda nuo jo buvo numesta 2-3 metrų atstumu. Jis įžvelgia savo kaltę dėl šio įvykio, bet perkeltine prasme. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Istorijos apie kondensuotą pieną ir orkaitės yra išgalvotos.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. parodė, kad lauke saugiu atstumu numetė petardą. Ji susprogo, G. S. ir L. T. labai nesureagavo. Jis nuėjo pažiūrėti, kaip jo kondensuotas pienas. G. mamos paklausė, ar jis čia specialiai, tuomet atėjo už jo nugaros ir pasakė: „kam tu numetei?“ Nesuprato, ko G. S. taip pyksta. Tada G. S. jam trenkė 3 kartus, kai buvo nusisukęs. Jis G. tuo metu nemušė, o G. bandė jį pulti. Po to jis gindamasis atsitraukė. G. S. nusprendė vėl prie jo eiti ir suduoti smūgius, buvo apie 20 smūgių. Jis gynėsi ir vėl atsitraukė, G. nenustojo. Tada atėjo mama, jis bandė užsidaryti į vonią, bet pamatė, kad nepavyks. Kumščiais buvo nuverstas į vonią, buvo išverstos vonios plytelės. G. jį toliau mušė, buvo daug smūgių. Mama prašė G. sustoti, o G. pylė vandenį į burną ir mušė. Vonioje G. S. pradėjo ant jo šokinėti, stengėsi pasitraukti, šonkauliams buvo potrauminė deformacija. Jis prašė sustoti, bet G. toliau mušė. Vėliau mama jį paėmė už pečių ir bandė atsitraukti. Po kelių bandymų G. atsitraukė, ir išėjo. Teisiajame posėdyje perskaičius dalį J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39), nukentėjusysis J. B. parodė, kad parodymai nelabai teisingi dėl smūgių skaičiaus, smūgių buvo daugiau nei nurodyta, tie dešimt smūgių buvo per vieną laiko tarpą, tada pertrauka ir vėl smūgiai. Gindamasis jis sudavė S. smūgius į veidą. Prieš šį įvykių jokių sužalojimų neturėjo. Kai G. S. išvažiavo, iškvietė policiją. Nėra priežasčių dėl kurių nepagrįstai norėtų apkalbėti S.. Labai išsigando, dabar bijo išeiti į lauką. Seniau turėjo širdies problemų, todėl papildomas stresas sukelia dažnesnius širdies plakimus. Tą patį vakarą važiavo į Lazdynų ligoninę, o maždaug po savaitės į ekspertizę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. T. parodė, kad J. B. yra jos sūnus. Veiksmas vyko virtuvėje, atėjo J., nusprendė pašildyti kondensuoto pieno skardinę orkaitėje. Jai tai pasirodė nesaugu, pasakė jam, kad gali sugadinti orkaitę ir gali sprogti indai. Nuėjo su G. parūkyti, išėjo J., ji stovėjo nugara į duris, o G. priešais ją. Pamatė, kad J. rankoje nešasi petardą, jis petardą numetė link tvoros, kokiu 10 metrų atstumu nuo namų slenksčio. Ji ramiai G. perspėjo, kad neišsigąstų, įvyko sprogimas. G. nusprendė grįžti atgal į namus, ji baigė rūkyti cigaretę. Atsisukusi į langą, matė, kad J. pasilenkęs stebi temperatūrą, o G. prieina prie jo. G. laikė pakėlęs aukštai ranką, padarė judesį ir ėmė smūgiuoti į J.. Ji įšoko į virtuvę ir pasakė: „liaukitės, ką jūs čia darot?“. G. smūgiavo staigiais smūgiais. Ji buvo šoke nuo to, ką pamatė. Negalėjo užeiti į virtuvę, nes jie abu mušėsi. Pamatė, kai J. norėjo užsidaryti vonios duris, bet nespėjo, G. jį įvertė į vonią, J. neišlaikė pusiausvyros ir jį gulintį mušė toliau. G. sakė: „aš priversiu gerbti mane“. Smūgių, kol atėjo iš lauko į virtuvę, buvo daugiau negu 10, vonioje smūgių buvo keliasdešimt. Negana to, G. dar laistė vandeniu jos vaiką, peršoko vonios barjerą, daug kartų šoko ant krūtinės ląstos. Veiksmų jis ėmėsi sąmoningai, nes nusiėmė akinius. J. išvežė greitosios pagalbos mašina. Nematė, kiek laiko vyko konfliktas iki tol, kol ji atėjo į namus iš lauko, gal 10 minučių. Policijai paskambino J.. Ji matė sužalojamus ant sūnaus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, kad nieko nežino apie nagrinėjamą įvykį. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius S. S. tarnybinį pranešimą (b. l. 8), S. S. parodė, kad tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos teisingai. Ji pamena, kad buvo toks iškvietimas, ji bendravo su pranešėju J. B., kuris juos pasitiko, užėjo į namą, bendravo su mama. Užpuoliko nebuvo, nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, išsigandęs. Nepamena, ar buvo sužalotas. Buvo iškviesta greitoji pagalba, nukentėjusysis apžiūrėtas ir išvežtas į ligoninę. Nukentėjusysis pasakojo, kad jį užpuolė dėl kažkokio nesusipratimo, trenkė jį į vonią. Kai jie atvyko, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, labai blaškėsi, visas drebėjo, todėl mano, kad iš tikrųjų galėjo būti toks įvykis. Įvykio vietos neapžiūrinėjo, galimai ją apžiūrinėjo tyrėjas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. S. parodė, kad kaltės nepripažįsta. 2018 metais, rugsėjo pabaigoje, susipažino su L. T., kuri pakvietė jį sudalyvauti parodoje. 2019 m. sausio 13 d. L. pasikvietė į namus, kadangi norėjo, kad padėtų atrinkti piešinius parodai. L. pasakė, kad labai nori rūkyti. J. išėjo į lauką ir visai šalia numetęs petardą, nuėjo namo. Jį ištiko šokas, išsigando. Sprogus petardai, po poros savaičių pastebėjo, kad pradėjo blogiau girdėti dešiniąja ausimi, tai yra, iš tos pusės, kur buvo sprogimas. Įėjus į namus paklausė J.: „tu čia numetei petardą, kodėl numetei petardą“? J. atsakymas buvo maždaug toks: „O kas ?“ Pasakė J.: „tu su manimi šitaip nesielgsi“. Ir galbūt iš išgąsčio mosuodamas rankomis J. palietė arba pastūmė. J. trenkė jam į veidą, jie mušėsi. Nekomentuos, kiek sudavė smūgių J., neskaičiavo, dvidešimt ar aštuonis, neatsakys į šitą klausimą. Jis tik gynėsi, turėjo apsiginti, nes nežinojo, ką J. yra sugalvojęs (b. l. 58, 66).

Vilniaus apskrities VP patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriaus. patrulės S. S. 2019 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. sausio 13 d., apie 20.00 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. iš VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėją sumušė pažįstamas. Atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas J. B., kuris paaiškino, kad mamos L. T. bendradarbis G. S. jį sumušė ir iki policijos atvykimo pasišalino (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamasis G. S. viso proceso metu kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius nukentėjusiajam J. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis J. B., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, parodė, kad G. S. jam trenkė 3 kartus, kai buvo nusisukęs. Jis G. tuo metu nemušė, o G. bandė jį pulti. Po to jis (J. B.) gindamasis atsitraukė. G. S. nusprendė vėl prie jo eiti ir suduoti smūgius, buvo apie 20 smūgių. Jis gynėsi ir vėl atsitraukė, G. nenustojo. Tada atėjo mama, jis bandė užsidaryti, bet pamatė, kad nepavyks. Kumščiais buvo nuverstas į vonią, buvo išverstos vonios plytelės. G. jį toliau mušė, buvo daug smūgių. Mama prašė jo sustoti, o jis pylė vandenį į burną ir mušė. Vonioje G. S. pradėjo ant jo šokinėti, stengėsi pasitraukti, šonkauliams buvo potrauminė deformacija. Jis prašė sustoti, bet G. toliau mušė. Vėliau mama jį paėmė už pečių ir bandė atsitraukti. Po kelių bandymų jis atsitraukė, ir išėjo. Tokie jo parodymai atitiko tiek jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek 2019 m. sausio 13 d. protokole-pareiškime bei 2019 m. sausio 13 d. pareiškime nurodytas aplinkybes (b. l. 4, 7, 39). Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. B. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai iš esmės buvo išsamūs ir nuoseklūs. Kai kurie neatitikimai yra neesminiai ir nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Šiuo atveju turi būti įvertinta ir tai, kad smurtavimo metu nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė didelį stresą, parodymus davė ne kartą, praeinant vis ilgesniam laiko tarpui nuo įvykio, kas objektyviai apsunkina jo galimybes detaliai atsiminti įvykių seką. Visgi esminiai nukentėjusioj parodymai dėl kaltinamojo G. S. vartoto fizinio smurto jo atžvilgiu buvo nuoseklūs ir išsamūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. T. parodė, kad 2019 m. sausio 13 d. pasikvietė G. į savo namus, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos pilnametis sūnus J. B.. Kai pasisuko į langą, pamatė, kad sūnus pasilenkęs prie orkaitės stebi savo skardinę, o tuo metu G. prieina prie virtuvės pakabinamosios spintelės ir pakėlęs ranką, lyg siekdamas puodelio, staiga ėmė daužyti sūnų. G. smūgiavo į kaklą ir galvą. Ji įbėgo į virtuvę, jos akivaizdoje G. kumščiu sudavė į galvos, sprando, kaklo, sritį, mažiausiai dešimt smūgių. Sūnus pabandė vonios kambaryje užsidaryti, bet nespėjo užsirakinti. G. toliau be sustojimo smūgiavo, tada įstūmė sūnų į vonią, dėl ko sūnus neišlaikęs pusiausvyros įkrito ir negalėjo apsiginti. G. daužė sūnų, kuris stengėsi išvengti smūgių. G. sudavė sūnui į įvairias kūno vietas keliasdešimt smūgių, bet tikslaus skaičiaus tikrai nepasakys. Nuo tokio G. elgesio buvo šoke. G. įšoko į vonią kojomis ant sūnaus ir ėmė šokinėti krūtinės, pilvo srityje. Suėmė G. už pečių, kelis kartus pasakė, kad nustotų mušti, kažkokiu būdu baigė mušti (b. l. 51). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. T. patvirtino savo duotų parodymų teisingumą, parodė, kad veiksmas vyko virtuvėje, atėjo J., nusprendė pašildyti kondensuoto pieno skardinę orkaitėje. Jai tai pasirodė nesaugu, pasakė jam, kad gali sugadinti orkaitę ir gali sprogti indai. Pamatė, kad J. rankoje nešasi petardą, jis ją numetė link tvoros, kokiu 10 metrų atstumu nuo namų slenksčio. Ji ramiai G. perspėjo, kad neišsigąstų. Įvyko sprogimas. G. nusprendė grįžti atgal į namus, ji baigė rūkyti cigaretę. Atsisukus į langą, matė, kad J. pasilenkęs stebi temperatūrą, o G. prieina prie jo. G. laikė pakėlęs aukštai ranką, padarė judesį ir ėmė smūgiuoti į J.. Įšoko į virtuvę ir pasakė: „Liaukitės, ką jūs čia darot?“. G. smūgiavo staigiais smūgiais. Įspūdis, kad jis taikytų į skausmingas vietas. Ji buvo šoke nuo to, ką pamatė. Negalėjo užeiti į virtuvę, nes jie abu mušėsi. J. sakė jam: „Liaukis, nes kviesiu policiją“. Pamatė, kai J. norėjo užsidaryti vonios duris, bet jis nespėjo, G. jį įvertė į vonią, J. neišlaikė pusiausvyros ir jį gulintį mušė toliau. Smūgių, kol atėjo iš lauko į virtuvę, buvo daugiau negu 10. Vonioje smūgių buvo keliasdešimt. Negana to, jis dar laistė vandeniu jos vaiką. G. peršoko vonios barjerą, daug kartų šoko ant krūtinės ląstos, trečią kartą silpnai nusileido.

Nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad liudytoja L. T. yra nukentėjusiojo J. B. motina, todėl yra suinteresuota duoti pastarajam palankius parodymus, su šiais argumentais sutikti negalima. Visų pirma, pažymėtina, jog vien tas faktas, kad nukentėjusysis ir liudytoja yra šeimos nariai, nėra ir negali būti pagrindu savaime vertinti L. T. parodymus kaip neobjektyvius ir jais nesiremti. Antra, liudytojos L. T. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, sutampa tiek su nukentėjusiojo J. B. parodymais, tiek ir su kitais rašytiniais bylos duomenimis. Trečia, byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis J. B. ar jo motina L. T. norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Iš esmės tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Nors G. S. nurodė, jog J. B. galimai pavydėjo jam motinos, tokia versija yra aiškiai deklaratyvaus pobūdžio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nežymaus nukentėjusiojo J. B. sveikatos sutrikdymo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu Vilniaus apskrities VP patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriaus. patrulės S. S. 2019 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2019 m. sausio 13 d., apie 20.00 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. I. iš VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėją sumušė pažįstamas. Atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėjas J. B., kuris paaiškino, kad mamos L. T. bendradarbis G. S. jį sumušė ir iki policijos atvykimo pasišalino (b. l. 8). Byloje nenustatyta, kad liudytoja S. S. turėtų kokį nors suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Teisiamajame posėdyje liudytoja S. S. patvirtino, kad tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodė, jog nukentėjusysis buvo šoko būsenoje, išsigandęs. Buvo iškviesta greitoji pagalba, nukentėjusysis apžiūrėtas ir išvežtas į ligoninę. Nukentėjusysis pasakojo, kad jį užpuolė dėl kažkokio nesusipratimo, trenkė jį į vonią. Kai jie atvyko, nukentėjusysis buvo susijaudinęs, labai blaškėsi, visas drebėjo, todėl mano, kad iš tikrųjų galėjo būti toks įvykis.

Be to, nukentėjusiojo J. B. nurodytas aplinkybes, o būtent jo atžvilgiu naudotą fizinį smurtą ir jo mechanizmą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 215/2019(01), kuria J. B. konstatuotos poodinės kraujosruvos pakaušyje, dešinėje ausyje, dešinės akies vokuose, kairiame žande, lūpų raudonyje, abipus pečių srityse, abipus nugaroje, dešinėje šlaunyje ir dešiniame dilbyje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2019-01-13). Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti tuo pačiu metu. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra nukentėjusiojo ranka pasiekiamose kūno vietose. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 12-os trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų vietose, pėdsakų, pagal kuriuose galima būtų spręsti apie įrankio skaičių, neužsifiksavo. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydžius, neužsifiksavo (b. l. 23-24).

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad kaltinamasis G. S. viso proceso metu, duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. S. parodė, jog iš išgąsčio mosuodamas rankomis J. palietė arba pastūmė. J. trenkė jam į veidą, jie mušėsi. Nekomentuos, kiek sudavė smūgių J., neskaičiavo, dvidešimt ar aštuonis, neatsakys į šitą klausimą. Jis tik gynėsi, turėjo apsiginti, nes nežinojo, ką J. yra sugalvojęs (b. l. 28-29), tačiau teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad trenkė J. kumščiu į veidą kelis kartus, taip pat parodė, jog J. pastūmė ir šis įkrito į vonią. Paėmė jo rankas ir prispaudė jas prie jo krūtinės, kad jam nieko nedarytų. Tada vieną jo ranką suėmė stipriai, o savo koja prispaudė jo kūną vonioje ir taip suvaržė jo kūną, kad jo nepultų. Jis muistėsi, bandė ištrūkti, bandė smūgiuoti laisva ranka, bet jo paties ranka blokavo jo smūgius, paėmė dušo galvutę, atsuko žarną ir jį gana ilgai laistė.

Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu, šie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintini kaip gynybinė kaltinamojo versija. Šią gynybinę versiją įtikinamai paneigia tiek išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiojo J. B. parodymai, tiek ir specialisto išvada toje dalyje, kurioje nurodyta, kad J. B. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių.

Be to, nors kaltinamasis pripažino sudavė smūgius ir kojomis vonioje prispaudęs nukentėjusįjį, tačiau neigė, kad dėl tokių jo veiksmų J. B. galėjo būti padaryti kokie nors sužalojimai. Kaip matyti iš aukščiau minėtos specialisto išvados, nukentėjusiajam konstatuoti daugybiniai sužalojimai. Nukentėjusysis J. B. parodė, kad iki 2019 m. sausio 13 d. nebuvo sužalotas, tai, kad iki konflikto namuose J. B. būtų buvęs sužalotas, nenurodė nei kaltinamasis G. S., nei liudytoja L. T.. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad nukentėjusysis iš karto kreipėsi į policiją ir medikus, darytina išvada, kad nukentėjusysis negalėjo susižaloti pats ar kitoje vietoje ir laiku, taigi jam padaryti sužalojimai būtent konflikto namuose tarp jo ir G. S. 2019 m. sausio 13 d.

Nors kaltinamasis G. S. taip pat teigė, kad konflikto metu iš esmės gynėsi nuo nukentėjusiojo J. B., su šiais argumentais sutikti negalima.

BK 28 straipsnyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąjį gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Byloje nustatyta, kad konfliktą tarp nukentėjusiojo J. B. ir G. S. inicijavo pats kaltinamasis. Be to, kaip parodė pats G. S., jis negalėjo logiškai ir įtikinamai paaiškinti, kodėl reikėjo nukentėjusįjį J. B., nukritusį į vonią, prispausti kojomis vonioje bei laistyti jį vandeniu. Taigi, kaltinamojo veiksmai buvo jo paties pasirinktas elgesio modelis, nors jis neabejotinai turėjo objektyvią galimybę nutraukti konfliktą ir pasišalinti iš nukentėjusiojo namų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors kaltinamasis nurodė, kad pats jautėsi nukentėjęs konflikto su J. B. metu, jis po šio konflikto nesikreipė nei į policiją, nei į medikus, o į medikus dėl neva pablogėjusios klausos kreipėsi tik 2019 m. liepos mėnesį. Taigi G. S. versija dėl gynimosi nuo J. B. yra aiškiai deklaratyvi ir paneigta byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Atskirai pažymėtina, jog teismas šioje situacijoje nesusidūrė su situacija bylose, kuri kartais vadinama „x žodžiai prieš pareiškėjo žodžius“, kai byloje yra tik nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai. Teismas šioje byloje be paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų įvertino liudytojų L. T., S. S. parodymus bei šios surašytą tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą, policijos registro išrašą, nukentėjusiojo protokolą-pareiškimą. Visų šių įrodymų visuma suteikia pagrindą nukentėjusiojo žodžius vertinti kaip atitinkančius tikrovę ir neišgalvotus. Kaltinamasis G. S. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu suprasdamas tokių veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikiant tiesiogine tyčia.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis G. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2019 m. sausio 13 d., apie 20.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, virtuvėje, L. M. akivaizdoje, be jokios priežasties, tyčia, kumščiais sudavė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių J. B. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinėje ausyje, dešinės akies vokuose, kairiame žande, lūpų raudonyje, abipus pečių srityse, abipus nugaroje, dešinėje šlaunyje ir dešiniame dilbyje (pagal specialisto išvadą Nr. G 215/2019(01)), taip nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą.

Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog G. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam G. S. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo G. S. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 81-87), dirbantis pagal individualią veiklą (b. l. 54), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A. S. išvada Nr. 89TPK-69/2019 nustatyta, kad nėra duomenų, jog G. S. sirgtų lėtiniu progresuojančios psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 76), kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

G. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 192,49 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 28-30). Nors kaltinamasis G. S. savo kaltės nepripažino, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu jis pripažintinas kaltu. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl priteistinas visa apimtimi.

Nukentėjusysis J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis J. B. nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, nesugebėjimu atlikti kasdienių darbų, psichologiniais pergyvenimais, baime, nepasitikėjimu, bendravimo su kitais asmenimis sunkumais, prarastas pasitikėjimas vyresniais asmenimis, galinčiais turėti autoritetą (b. l. 47). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. papildomai nurodė, kad tuo metu bandė susirasti darbą, išsigando labai, bijo išeiti į lauką. Jis seniau turėjo širdies problemų, todėl papildomas stresas sukelia dažnesnius širdies plakimus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė ir patyrė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, teigia, jog prarado pasitikėjimą vyresniais asmenimis. Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia, jog nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą atitiktų 900 Eur sumos priteisimas (CK 6.250 straipsnis).

J. B. ieškinyje taip pat prašė atlyginti byloje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti dokumentai: pinigų priėmimo kvitas Nr. 940105 (b. l. 121), patvirtina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. šioje byloje turėjo 300 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl jos turi būti išieškotos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Iš G. S. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 192,49 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus, keturiasdešimt devynis centus) dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš G. S. 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato išlaidoms atlyginti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.