Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-238-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-23
Bylos Nr.
II-238-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00565-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
J. K.
Nukentėjusysis
I. L.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Marius Monkevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-238-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00565-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. K., jo įgaliotam atstovui advokatui Mariui Monkevičiui,

nukentėjusiajai I. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3694-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau ir – Institucija) 2021 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3694-2021 (toliau ir – nutarimas) J. K. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 5 d. 15.00 val., vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti (duomenys neskelbtini), prie automobilio ,,Skoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užblokavo vairuotojo ir keleivio dureles iš kairės pusės, taip trukdydamas I. L. įlipti į transporto priemonę. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punkto nuostatas ir jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda (b. l. 8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad nutarimas yra naikintinas, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodyta tariamo pažeidimo esmė, t. y. kad jis sustojo ir paliko stovėti automobilį taip, jog užblokavo vairuotojo ir keleivio dureles iš kairės pusės, trukdydamas I. L. įlipti į transporto priemonę, ji visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Jis nutarime nurodytu laiku nurodytoje vietoje nevairavo jam priklausančio automobilio ,,Renault“ ir jo nepaliko stovėti, pažeisdamas KET reikalavimus, kaip nepagrįstai nurodyta nutarime. Priešingai, būtent nutarime nurodyto automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų statomų automobilių aikštelę ir pastatė savo automobilį taip, kad sudarytų klaidingą įspūdį, jog tai jis savo automobilį pastatė prie „Škoda Octavia“ automobilio, o ne automobilis „Škoda Octavia“ sustojo prie jo automobilio „Renault“. Akcentuoja, kad automobiliu „Škoda Octavia“ naudojasi buto ((duomenys neskelbtini)) tuomečio savininko R. Ž. giminaitė ar artima draugė. R. Ž., kol buvo minėto buto savininkas, pats ar jo bute gyvenę asmenys nuolatos provokuodavo jį konfliktams, kuriuos reikėdavo spręsti policijos pagalba, todėl mano, jog ir šiuo atveju jo atžvilgiu įvykdyta provokacija, siekiant apkaltinti nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Skundžiamame nutarime minimos nuotraukos, kuriomis vadovautasi priimant nutarimą, konstatuota jo kaltė, yra tik faktinės situacijos – jo automobilio „Renault“ ir automobilio „Škoda Octavia“ išsidėstymo vienas šalia kito – fotofiksacija, todėl šios nuotraukos neįrodo ir negali įrodyti, kad būtent jis savo automobilį pastatė šalia automobilio „Škoda Octavia“, o ne automobilio „Škoda Octavia“ vairuotoja sustojo prie pat jo automobilio ,,Renault“ taip, kaip užfiksuota nuotraukose. Jokiais kitais įrodymais, kaip matyti iš nutarimo, nesivadovauta. Atkreiptinas dėmesys, kad iš buvusio kaimyno R. Ž. buto ((duomenys neskelbtini)) lango nuolat filmuojamas jo kiemas ir ta kiemo vieta, kurioje statomi automobiliai. Byloje įvykio vietos vaizdo įrašo nėra, nors toks įrašas būtų neginčijamas jo kaltės įrodymas. Vaizdo kameros įrašas sąmoningai nebuvo pateiktas institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi, akivaizdu, jog įraše būtų užfiksuotas ne jam inkriminuotas pažeidimas, bet automobilio „Škoda Octavia“ naudotojo neteisėti veiksmai, atlikti siekiant nepagrįstai jį apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Pareiškėjas nurodo, kad Institucija nesurinko pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pažeidimo faktą ir jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Automobilio „Škoda Octavia“ pastatymas prie jo automobilio „Renault“ imituojant jo neva padarytą KET 150.10 punkto pažeidimą ir vėliau policijos kvietimas, neva užfiksuojant jo netinkamą automobilio pastatymą, sudaro pagrindą teigti, jog pati automobilio „Škoda Octavia“ naudotoja tyčiniais, iš anksto suplanuotais veiksmais, pastatė savo automobilį per arti jo naudojamo automobilio ir iškvietė policiją. Taip pastatydama automobilį vairuotoja, giminystės ar draugystės santykiais susijusi su minėtu buvusiu kaimynu R. Ž., turėjo ketinimų išprovokuoti dar vieną konfliktą, sukelti tokią situaciją, kad jo tvarkingai stovintis automobilis taptų nebūto pažeidimo priemone. Policijos pareigūnų pasitelkimas ir jų klaidinimas dėl faktinių aplinkybių, nurodant, jog neva jo pastatytas (paliktas stovėti) automobilis trukdė įlipti į „Škoda Octavia“ automobilį, nepaisant to, jog jo automobilis buvo pastatytas anksčiau negu „Škoda Octavia“ automobilis, gali būti vertinamas tik kaip melagingas piktybinis pranešimas dėl nebūto nusižengimo. Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylą, netinkamai įvertinus įrodymus, todėl naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena dėl jam inkriminuoto nusižengimo nutrauktina (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos nuomone, J. K. veika, kuomet jis 2020 m. gruodžio 5 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 150.10 punktą, tai yra sustojo ir paliko stovėti jį prie automobilio ,,Skoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užblokavo vairuotojo ir keleivio dureles iš kairės pusės, taip trukdydamas I. L. įlipti į transporto priemonę, įrodyta. J. K., vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo surašytas administracinis nurodymas, pagal kurį jam buvo paskirta pusė minimalios baudos. Įvykdyti nurodymo sąlygas jis turėjo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nurodymo sąlygų jis neįvykdė, todėl byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taigi, J. K. administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimą patrauktas teisėtai ir teisingai, todėl jo skundas netenkintinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. K. parodė, kad daug kartų prašė policijos, jog išsireikalautų vaizdo įrašus iš R. Ž. bute prie lango buvusios vaizdo kameros. Jam buvo grasinama susidorojimu, konflikto pradžia yra dėl automobilių. Jis rašydavo jam prašymus, kad jo giminaičiai ar nuomininkai, kurie tame bute gyveno, statytų savo automobilius toliau nuo jo. Kiemas yra bendras, konkrečių vietų nėra sužymėta. Jis vienintelis kieme yra susitvarkęs vietą, kur stato automobilį, išklojęs trinkelėmis. Susitarimas su namo gyventojais dėl parkavimo vietų yra žodinis, neoficialus. Policija į jo prašymus dėl vaizdo įrašų pateikimo nieko neatsakė. Jis nuolat rašė dėl grasinimų susidoroti ir psichologinio spaudimo, tačiau policija nereagavo. Dėl 15.00 val. įvykio nuotraukų neturi. Policija jam tik paskambino telefonu, jis jiems paaiškino situaciją ir viskas. Automobilio patraukti neprašė. Ten yra trinkelėm išgrįsta vieta, kurioje jis visada stato savo automobilį. Nedarė nuotraukų, kaip 15.00 val. stovėjo jo automobilis. Matėsi, kad R. Ž. buto lange stovi kamera, einant pro šalį, ta kamera judėjo. Aptariamo įvykio rytą jis išėjo į kiemą, sėdo į automobilį ir išvažiavo ryte. Grįžo 14-14.30 val., automobilis ,,Škoda“ nestovėjo.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. L. parodė, kad tos pačios dienos ryte buvo kviečiama policija. Atvykus policijai, kaimynas patraukė automobilį. Tuomet abu išvažiavo. Grįžusi pastatė automobilį, ir 15.00 val. jį vėl užstatė. Pareigūnai nurodė parašyti pareiškimą per epoliciją. Pareiškime (b. l. 14-15) pirmos dvi nuotraukos yra 8.00 val. įvykio, o paskutinės dvi nuotraukos – 15.00 val. įvykio. Jie turi šunį, dėl saugumo ta kamera filmavo, ji galėjo judėti ir suktis 360 laipsnių kampu. Jai atrodo, kad įvykio diena nebuvo nufilmuota. Ten buvo namų vidinė kamera. Kiemas yra bendras, vietos yra paskirstytos neformaliu, neoficialiu susitarimu. Negali tiksliai pasakyti, ar kai ji grįžo ir pastatė savo automobilį, šalia nebuvo J. K. automobilio. Praėjo daug laiko, negali kategoriškai tvirtinti, kad šalia to automobilio nebuvo. Jos automobilis visada statomas vėžiose, J. K. nurodė, jog jo mašina stovi išbetonuotoje vietoje, tačiau jo automobilis visada stovi šiek tiek toliau. 15.00 val. automobilis buvo nepatrauktas, ji parašė pareiškimą ir daugiau nesidomėjo. Į automobilį pateko per keleivio pusę. Ji išvažiavo vėliau. Jei turėtų vaizdo įrašą, būtų jį pateikusi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Ž. parodė, kad I. L. yra jo sesuo. Jis įvykio nematė. Kamera yra ,,Xiaomi“, 360 laipsnių modelis, skirta vidaus filmavimui. Įsigijo porą tokių kamerų dėl šuns, viena buvo virtuvėje, kita kambaryje, taip pat dėl saugumo. Filmuoti duomenys kažkurį laiką yra laikomi debesyje. Ta kamera sukiojasi, reaguoja į vaizdą, jei ji užfiksuoja kažką judant, ji atsisuka ir filmuoja tą judantį objektą. Jei šuo būdavo kieme, jis kamerą išnešdavo ir į kiemą, į terasą. Kamera būdavo padėta kampe ant palangės, ji fiksuoja vaizdą ir atsisuka, jei pajunta, kad kažkas juda. Įrašas yra saugomas maždaug parą debesyje. Nėra tikras dėl tikslaus laiko, paskutinį kartą kamera naudojosi gan seniai. Jo sesuo gyveno tame bute, kai jis gyveno Filipinuose ir Gruzijoje. Jis gyvendamas Filipinuose sulaukdavo skundų iš sesės, kad jai užstato automobilį. Jie kreipdavosi į policiją, policija važiavo pirmus kelis kartus, po to patarė fiksuoti faktines aplinkybes ir rašyti pareiškimus, pareigūnai nurodė, jog užstatantį asmenį baus, bet į įvykio vietą nebevažiuos. Jie nuolat fiksavo tuos įvykius, rašė pareiškimus, tai buvo piktybiškas veikimas prieš jį ir jo šeimos narius. Nepamena, ar sesuo iš jo prašė vaizdo įrašų. Pažymėjo, kad ant jo kaimynas ne kartą rašė skundus bei pareiškimus. J. K. buvo konfliktinis kaimynas, jis turėjo su juo konfliktų, o jis dėl stovėjimo turėjo jam pastabų. Konfliktai vyksta pora metų. Jie stengėsi patraukti automobilius ir statyti toliau, tačiau jam tai vis vien neįtikdavo. Kuo labiau jie traukė automobilius ir statė toliau, tuo kaimynui tai neįtikdavo. Kuo jie labiau traukė automobilius, tuo jis arčiau statydavo. Nepamena, ar jo sesuo prašė gruodžio 5 d. vaizdo įrašų. Jis patikrino – nėra galimybės prisijungti ir pasižiūrėti, ar yra išlikę jo kamera daryti vaizdo įrašai.

Šalies argumentai

Iš 2021 m. sausio 28 d. rašytinio I. L. paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 5 d. su pareiškimu kreipėsi per e-policiją dėl to, kad jos kaimynas J. K. tyčia 2020 m. gruodžio 5 d. 8.46 val. užstatė savo automobiliu jos automobilį ,,Skoda“. Savo automobilį minėtoje vietoje ji pastatė 2020 m. gruodžio 4 d. vakare. 2020 m. gruodžio 5 d. 8.46 val. išėjus į lauką pamatė, kad negali įlipti į minėtą automobilį, kadangi J. K. savo automobilį pastatė prie pat jos automobilio vairuotojo pusės. Dėl įvykio buvo kviesta policija. Atvykus pareigūnams, J. K. patraukė savo automobilį. Pareigūnai pasiūlė parašyti pareiškimą per e-policiją (dėl epidemijos). Paaiškino, jog dėl tokių J. K. veiksmų, kai jis tyčia užstatinėja jos automobilį, 2020 m. gruodžio mėn. kreipėsi apie 10 kartų. Pažymi, jog daugiabučio namo kiemas yra bendras (b. l. 13).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. gruodžio 5 d. 15.37 val. pranešimo per e-Policija.lt nustatyta, kad I. L. pranešė, jog 2020 m. gruodžio 5 d. apie 8.46 val. buvo kviesta policija, nes buvo užstatytas automobilis, ir negalėjo įlipti į automobilį pro vairuotojo pusę. Atvykus pareigūnams, automobilį patraukė. Grįžęs į kiemą 15.00 val., vėl tyčia užstatė patekimą į automobilį, nors jo stovėjimo aikštelės dalyje pilna vietos. Kitaip nei tyčiniu elgesiu ir provokacija negali to pavadinti. Pridėtos ryte ir po policijos apsilankymo darytos nuotraukos. Nurodyta, kad įvykis nebuvo filmuojamas (b. l. 14-15).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad automobilio ,,Renault Master“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas (nuo 2019 m. gegužės 13 d.) – J. K. (b. l. 16).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pranešimo matyti, jog 2020 m. gruodžio 5 d. apie 8.46 val. į įvykio vietą atvykę pareigūnai procesinio sprendimo J. K. atžvilgiu nepriėmė. Policijos registruojamų įvykių registre nėra duomenų, kad 2020 m. gruodžio 5 d. apie 15.00 val. į įvykio vietą būtų siunčiami pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, įvertinęs J. K. skundo argumentus ir skundžiamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3694-2021, daro išvadą, kad institucija, spręsdama, ar J. K. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, netinkamai vertino įrodymus, jų pakankamumą ir patikimumą ir dėl to J. K. nepagrįstai nubaudė, skirdama jam administracinę nuobaudą baudą.

Skundo, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Šioje byloje nagrinėjamas ir aktualus būtent 2020 m. gruodžio 5 d. 15.00 val. įvykis, dėl kurio J. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o vėliau – ir nutarimas, pripažįstant jį padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskiriant jam baudą.

Šioje byloje abi konflikto pusės įvykio detales aiškina skirtingai – teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. nurodė, kad būtent automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų statomų automobilių aikštelę ir pastatė savo automobilį taip, kad sudarytų klaidingą įspūdį, jog tai jis savo automobilį pastatė prie „Škoda Octavia“ automobilio, o ne automobilis „Škoda Octavia“ sustojo prie jo automobilio „Renault“; J. K. mano, kad tai dar vienas siekis jį išprovokuoti ir neteisingai apkaltinti. Nukentėjusioji I. L. nurodė, kad būtent J. K. užstatė jos automobilio vairuotojo ir keleivio dureles iš kairės pusės taip, kad ji negalėjo įlipti į automobilį. Įvykį mačiusių liudytojų nėra, o tokie J. K. ir I. L. parodymai yra prieštaringi.

Tiek J. K., tiek I. L. nurodė, kad jie yra buvę kaimynai ir įvykio metu tarp jų vykdavo nuolatiniai konfliktai dėl automobilių statymo ir kitų dalykų. Tą taip pat patvirtino ir liudytojas R. Ž., I. L. brolis. Byloje esantys įrodymai (kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu įvykiu) – tiek vaizdo įrašas, automobilių statymo nuotraukos, tiek teismo posėdžio metu J. K. pateikti jo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai dėl automobilių statymo, rašomi skundai, patvirtina, kad tarp J. K. ir R. Ž. bute gyvenusių asmenų nuolat vyksta konfliktai, nesusipratimai ir pan. Taigi, kaip matyti, J. K. ir R. Ž. buto gyventojai – kaimynai, jų santykiai – įtempti ir emocionalūs. Teismas pažymi, kad visų šių bylos aplinkybių kontekste, nors ir jos nėra tiesiogiai susijusios su 2020 m. gruodžio 5 d. 15.00 val. įvykiu, teismas turi labai įdėmiai ir itin atsargiai vertinti kiekvieno iš proceso dalyvių parodymus, nes tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją ir kiekvieną įvykio aplinkybę suvokti itin subjektyviai. Tokiu atveju J. K. ir I. L. nurodomų aplinkybių nepatvirtinus kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, negalima teigti, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismui tam tikras abejones kelia ir I. L. teismo posėdžio metu pateiktas paaiškinimas, kad ji šiuo metu nebegali tiksliai atsakyti ir kategoriškai patvirtinti, ar jai atvažiavus ir statant mašiną šalia J. K. automobilio nebuvo; toks I. L. paaiškinimas nebeprisimenant esminio fakto – ar tikrai jos automobilis buvo užstatytas kaimyno – yra nesuprantamas ir nelogiškas, nors pati I. L. inicijavo administracinio nusižengimo teiseną, pranešusi per epolicija.lt, kad jos mašina 2020 m. gruodžio 5 d. 15.00 val. buvo užstatyta J. K. automobiliu, be to, ir įvykis nėra įvykęs taip labai seniai, kad tokį faktą – ar jai atvykus automobiliu stovėjo J. K. automobilis, ar ne – būtų galima nebeatsiminti.

Byloje yra pateiktos 2020 m. gruodžio 5 d. 15.00 val. įvykio nuotraukos, iš kurių matyti, kad iš tiesų J. K. automobilis stovi labai arti I. L. automobilio, tačiau nagrinėjamu atveju tokios nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia I. L. aiškinimus, kad būtent J. K. užstatė jos automobilį, nuotraukos atspindi tik faktinę situaciją, kad automobiliai stovi labai arti vienas kito, tačiau negali patvirtinti, kurio automobilio vairuotojas atvažiavo pirmas, o kurio – vėliau, kurio automobilio vairuotojas – prisiparkavo labai arti kito automobilio. Vienintelis objektyvus įrodymas, galintis paneigti arba patvirtinti J. K. arba I. L. versiją galėtų būti vaizdo įrašas, tačiau I. L. nurodė, kad tokio vaizdo įrašo ji neturi. Teismas siekdamas visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes apklausė I. L. brolį R. Ž., kuris nurodė, kad bute buvo įrengta vidaus kamera, kuri filmuodavo jų šunis, kartais – kiemą, jei kieme būdavo judančių objektų, tačiau jis nebeturi galimybės prisijungti prie vaizdo įrašų debesyse, jei jie ten būtų išlikę. Liudytojas R. Ž. taip pat neatmetė galimybės, kad nors kamera yra vidaus, tačiau turėdama galimybę apsisukti apie savo ašį 360 laipsnių kampu, ji galėjo nufilmuoti ir patį įvykį, kadangi kamera gali užfiksuoti didesnio objekto judesį kieme. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad I. L. viena vertus nurodė, kad jai atrodo, jog tos dienos įvykis nebuvo nufilmuotas, kita vertus nurodė, kad kamera veikė ir filmavo, tačiau kodėl, žinodama, kad su kaimynu J. K. vyksta nuolatiniai konfliktai ir jų sprendimas per policiją, nesiėmė veiksmų vaizdo įrašui policijai pateikti, kas, kaip minėta, būtų objektyvus jos pareiškime nurodytų aplinkybių patvirtinimas (o pareiškime nurodė, kad įvykis nebuvo filmuojamas), neaišku. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių I. L. paaiškinimą, kad būtent J. K. savo automobiliu užstatė jos automobilį. Taigi, teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad J. K. nurodoma versija, jog tai jį užstatė I. L., nepaneigta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Tokiu atveju vadovaujantis tokiais duomenimis, būtų pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, o jo kaltė padarius nusižengimą būtų konstatuota nepašalinus visų abejonių, ką taip pat draudžia įstatymas ir pamatiniai įrodinėjimo proceso principai.

Taigi, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos ir neabejotinos išvados, kad J. K. 2020 m. gruodžio 5 d. 15.00 val., vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti (duomenys neskelbtini), prie automobilio ,,Skoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užblokavo vairuotojo ir keleivio dureles iš kairės pusės, taip trukdydamas I. L. įlipti į transporto priemonę.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš J. K. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

J. K. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3694-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš J. K. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė