Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-10-27 · Civilinė byla Nr. 2-6458-454/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-27
Bylos Nr.
2-6458-454/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02267-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
K. P.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
S. P.
Advokatai
Gitana Kukcinavičiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6458-454/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02267-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.10.2.4.1; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2015 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, nedalyvaujant ieškovui K. P., dalyvaujant jo atstovei advokato padėjėjai Gitanai Kukcinavičiūtei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui S. P., dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu (88-91 b.l.) prašė priteisti iš atsakovo 1460,-Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apie 12.50val. ieškovui priklausantį automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo sūnus, šioje byloje tretysis asmuo. (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuojamojoje dalyje, automobilis įvažiavo į duobę nepažymėtą atitvarais ar kelio ženklais. Buvo apgadinti automobilio ratai. Žala automobiliui padaryta 1460,-Eur sumai. Kadangi keliais privalo rūpintis atsakovas, todėl priteistina žala iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė paaiškino, jog byloje nėra jokių duomenų, ar ginčo automobilis tariamo įvykio dieną buvo apdraustas savanorišku automobilio draudimu, ar buvo kreiptasi į draudimo įstaigą dėl žalos atlyginimo, ar ši žala dar nėra atlyginta. Pateiktame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (duomenys neskelbtini) nutarime nurodyti automobilio sugadinimai: priekinis ir užpakalinis dešinės pusės ratai (padangos). Tuo tarpu ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja iš atsakovo ir dėl priekinio ir galinio dešinės pusės ratlankių pakeitimo visiškai naujais. Nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų ratlankių įsigijimą. Ieškinys nepagrįstas, į ieškinio reikalavimą nepagrįstai įtraukta dviejų ratlankių kaina. Ieškovo nurodytas įvykis buvo šviesiu paros metu. vairuotojas būdamas atidus galėjo išvengti duobės kelyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Aprašo 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nagrinėjamoje byloje žalą padariusio asmens kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo patvirtina atsakovo netinkamas jai priskirtų funkcijų vykdymas - prižiūrėti, remontuoti, taisyti, užtikrinti saugų eismą (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Kauno Nepriklausomų autoekspertų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Eismo įvykio vietos schemos, nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo vairuodamas automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis iš galinis dešinės pusės ratai. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog apgadinta priekinės ir galinės dešinės pusės ratai (padangos) (b.l. 35,36). Nustatyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b.l. 37). Patikrinus automobilio ratų apgadinimą UAB „Autotoja“, nustatyta, kad priekinės ir galinės dešinės pusės ratlankiai lenkti, prakirstos padangos. (b.l. 18). Iš pateiktų byloje nuotraukų matyti, jog ratlankių sulenkimai yra iš vidinės pusės (b.l. 29). Todėl akivaizdu, jog policijos darbuotojai apžiūrėję automobilio ratus negalėjo pastebėti apgadinimų iš vidinės ratų pusės.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė neginčijo aplinkybės, kad ji yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, darytina išvada, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio – savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią trečiojo asmens vairuojamam automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje ties namu (duomenys neskelbtini) Kaune, buvusią, neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę.

Atsakovas teigia, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotas dviejų ratų sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovo argumentus dėl vairuotojos neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Byloje nustatyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b.l. 37). Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros akte, kuriame nurodytos remontuotinos dalys - galinis dešinės pusės ratlankis, priekinis dešinės pusės ratlankis, galinė dešinės pusės padanga ir priekinė dešinės pusės padanga. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, nepakankamo vairavimo stažo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Įrodymų paneigiančių transporto priemonės apžiūros akte nustatytus transporto priemonės sugadinimus nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti transporto priemonės techninę ir ratų apžiūrą atlikusio asmens išvadomis.

Atsakovas nurodo, jog neturi galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, į kurias įvažiuoja vairuotojai, dėl skiriamo nepakankamo lėšų kiekio. Šie atsakovo argumentai tik patvirtina aplinkybę, kad už kelių būklę ir jos gerinimą atsakinga savivaldybė, tačiau nepakankami pripažinti, kad pareigų vykdymas yra sąlygotas nepakankamu finansavimu. Teismas pažymi, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Savivaldybei neatlikus ar netinkamai atlikus jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos savarankiškos pareigos – funkcijos - prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves bei organizuoti saugų eismą, atsirado duobė sukėlusi eismo įvykį. Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų patvirtinančių tinkamą gatvės įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, tvarkymą, priežiūrą, taisymą ir saugos eismo organizavimą. Teismas pažymi, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Pažymėtina, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovo pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad ieškinys neįrodytas, nes nėra duomenų, kad ieškovo išmokėta draudimo išmoka už ratlankių įsigijimą susijusi su policijos eismo įvykio schemoje pažymėta duobe, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas atmeta šiuos atsakovo atstovės argumentus kaip nepagrįstus, nes juos paneigia kiti byloje pateikti įrodymai.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisiant 1460,-Eur (5037,00 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 1460,-Eur (5037,00 Lt) nuo bylos iškėlimo Kauno apylinkės teisme (2015-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 589,-Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 44,-Eur žyminio mokesčio ir 545,-Eur teisinės pagalbos išlaidų už advokato padėjėjos G. Kukcinavičiūtės parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinos byloje susidariusios 3,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo K. P. ieškinį, pareikštą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) ieškovui K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1460,-Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt Eur 00 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1460,-Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 589,- Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) valstybei 3,70 Eur (tris eurus 70 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas