Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-373-436/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-10-27Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-07
Bylos Nr.
2A-373-436/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02267-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas (pran.)
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
K. P.
Trečiasis asmuo
S. P.
Civilinė byla Nr. 2A-373-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02267-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1.; 3.3.1.14.;3.3.1.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6458-454/2015 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui S. P., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 1460,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo sūnus, vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį, Kauno miesto gatvės važiuojamojoje dalyje įvažiavo į nepažymėtą atitvarais ar kelio ženklais duobę. Buvo apgadinti automobilio ratai, dėl ko automobiliui padaryta žala. Kadangi keliais privalo rūpintis atsakovas, todėl žala turi būti priteista iš atsakovo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo automobilis tariamo įvykio dieną buvo apdraustas savanorišku automobilio draudimu, ar buvo kreiptasi į draudimo įstaigą dėl žalos atlyginimo, ar ši žala dar nėra atlyginta. Ieškovo nurodytas įvykis buvo šviesiu paros metu, vairuotojas būdamas atidus galėjo išvengti duobės kelyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovui K. P. priteisė 1460,00 Eur žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1460,-Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 589,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo vairuodamas ieškovui priklausantį automobilį įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog apgadinta priekinės ir galinės dešinės pusės ratai (padangos). Automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta. A. K. miesto savivaldybė neginčijo aplinkybės, kad ji yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, todėl teismas darė išvadą, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią trečiojo asmens vairuojamam automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje, buvusią neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais, todėl pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovo pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš jo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Šioje byloje negalima daryti išvados, kad ieškovo reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, jog byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys. Duobės egzistavimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto transporto priemonei, o užfiksuoti neaišku kada atsiradę ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad patirtos žalos dydis šioje byloje yra įrodytas. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus.Šioje byloje apskritai nėra įrodyta, kad žalą patyrė būtent ieškovas. Teismas į tai visiškai neatsižvelgė. VĮ Regitra duomenimis ginčo automobiliui 2015-07-10 yra atlikta techninė apžiūra, todėl šiandien ginčo automobilis yra techniškai tvarkingas, tame tarpe ir ratlankiai. Į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ratlankių keitimo, taisymo išlaidas. Be to, policijos medžiagoje užfiksuoti tik ratų (padangų) sugadinimai, o dėl ratlankių sugadinimo eismo įvykio metu byloje įrodymų nepateikta. Teismas priteisdamas ratlankių PVM ir tariamus nuostolius dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų, nesant įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, gatvėje, kurioje dideli automobilių srautai, todėl vairuotojas būdamas atidus turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, o tai reiškia, kad už žalą yra atsakingas pats vairuotojas. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti žalos padarymo faktą. Kauno miesto savivaldybė neginčija to, kad turi remontuoti kelius, tačiau mano, kad ši pareiga negali būti suabsoliutinta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos nėra nustačiusi, jog Kauno gatvių tvarkymas būtų atliekamas netinkamai. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes šios bylos nagrinėjimas užsitęsė ne nuo atsakovės kaltės. Mano, kad palūkanos neturėtų būti priteisiamos, todėl ieškinys ir šioje dalyje turėtų būti atmestas. Vis dėl to teismui nusprendus tokias palūkanas palikti, jos galėtų būti priteisiamos ne anksčiau kaip nuo 2015-08-03, nes tik tada ieškovas patikslino ieškinį. Teismas dėl priteistų advokato išlaidų visai nepasisakė, šioje dalyje teismo sprendimas visiškai be motyvų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

Automobilio, kurį trečiasis asmuo vairuodamas įvažiavo į duobę, savininkė mirusi, todėl paveldėjimo būdu šiuo metu automobilio savininkas yra ieškovas. Žalos dydį kitą dieną po įvykio paskaičiavo Autotransporto priemonių nepriklausomi ekspertai, kurie nustatė, kad automobiliui padaryta žala yra 1460,00 Eur (5037,00 Lt). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad atsakovė yra nurodyto kelio savininkė, todėl ji yra atsakinga už žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje į duobę, kuri nebuvo pažymėta. Atsakovė turėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Apeliantas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į ieškinį. Apelianto argumentai, kad vairuotojas pateko į eismo įvykį dieną, šviesiu paros metu įrodymais nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vairuotojas pažeidimų nepadarė. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, šis nutarimas įsiteisėjęs. Byloje ginčo nėra, kad kelio duobė ginčo atveju nebuvo pažymėta. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad nėra jokių vairuotojo neapdairumo, neatidumo požymių. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes. Objektyviai policijos pareigūnai įvykio metu negalėjo nustatyti visų gedimų, nes jie transporto priemonę apžiūrėjo tik iš išorės, nenaudojo jokių specialių priemonių. Nėra pagrindo netikėti nepriklausomų ekspertų atliktais paskaičiavimais, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad transporto priemonė galėjo būti apgadinta iki įvykio. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp kliūties, eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilių apgadinimų. Dėl palūkanų skaičiavimo apelianto argumentai yra nepagrįsti, kadangi CK 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio nuostatos suteikia teisę kreditoriui prašyti palūkanų, kurių paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas teisingai ir pagrįstai priteisė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas argumentais, kad 2013-12-15 apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo S. P. vairuodamas automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Nepriklausomi ekspertai įvertino automobiliui padarytą žalą ir nustatė, kad automobiliui padarytas nuostolis yra 5037,00 Lt (1460,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visą nuostolių sumą priteisė iš atsakovės.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 straipsnį keliai skirstomi pagal nuosavybės formą į valstybės, savivaldybių arba privačius. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės keliais vadinami keliai, jungiantys rajoninius kelius, kaimus, taip pat kiti keliai, naudojami vietiniam susisiekimui. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą (nuo 2008-10-01 (Žin., 2008, Nr. 113-4290) įstatymo redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra priskirtoji (savarankiška) savivaldybės funkcija.

CK 6.246–248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 ir 6.266 straipsniai yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Šiuo atveju teismai pagrįstai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, nes ginčo šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013-12-15 apie 12.50 val., Miško g. 29, Kaune, trečiasis asmuo S. P. vairuodamas automobilį Lexus GS300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo važiuojamojoje kelio dalyje į duobę. Tai, kad ši duobė nebuvo pažymėta kelio ženklais ir neaptverta ginčo nėra. Į įvykio vietą buvo iškviestas policijos pareigūnas, kuris nubraižė eismo įvykio vietos schemą. Tos pačios dienos nutarimu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, kadangi automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šiame nutarime pareigūnas nustatė, kad dėl įvykio buvo apgadinta transporto priemonės priekinis iš galinis dešinės pusės ratai (padangos). Kitą dieną po įvykio trečiasis asmuo kreipėsi į UAB „Autotoja“, kuri patikrinusi prieš tai minėtą automobilį nustatė jo pažeidimus: sulenkti priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, prakirstos priekinės ir galinė dešinės pusės padangos. (b. l. 18). Tuos pačius automobilio apgadinimus nustatė ir UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ (b. l. 9–15). Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pažeidimų atsiradimą būtent dėl trečiojo asmens vairuojamo automobilio įvažiavimo 2013-12-15 į duobę, Miško gatvėje, todėl apelianto nuomone nenustatytas priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad kelių policijos patruliai apžiūrėję automobilio ratus, nustatė, jog būtent dėl minėto įvykio apgadinti automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai (padangos). Nepriklausomi autoekspertiai nustatė pažeidimus toje pačioje automobilio dešinėje pusėje, priekiniame ir galiniame ratuose. Tai, kad policijos pareigūnai neužfiksavo dar ir ratlankių pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nebuvo pažeisti, nes tiesiog sulankstytų ratlankių pareigūnai galėjo nepastebėti, nes šie apgadinimai buvo matomi iš vidinės ratų pusės ir tai nustatė specialistai kitą dieną po įvykio.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nurodytas materialinės teisės normas, kad būtent atsakovė Kauno miesto savivaldybė pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą privalėjo užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą bei saugaus eismo sąlygas, todėl šiuo atveju teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.266 straipsniu, nustatančiu kelių (gatvių) savininkų (valdytojų) atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos gatvių dangos. Taigi, nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė netinkamai prižiūrėjo jai priklausantį turtą – Miško gatvę, tinkamai ir laiku jos nesuremontavo, gatvėje esanti duobės įvykio dieną nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, kas pagrįstai laikytina neteisėtais atsakovės veiksmais, kurie pasireiškė neveikimu. Atsakovo argumentai, kad vairuotojas nebuvo atidus, pakankamai rūpestingas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jau prieš tai buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo (b. l. 37).Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie atsakovės netinkamą savo turto priežiūrą bei jo kaltę. Esant nesutvarkytai ir neaptvertai kelio važiuojamojoje dalyje esančiai duobei (neteisėtas neveikimas), važiuojant per ją (priežastinis ryšys) buvo apgadinti ieškovui priklausančio automobilio ratai ir ratlankiai (žala). Kaip matyti, teismas jau prieš tai nustatė, kad atsakovės neteisėtą neveikimą ir kilusias pasekmes sieja priežastinis ryšys, todėl atleisti atsakovę nuo pareigos atlyginti ieškovui turtinę žalą nėra įstatyminio pagrindo.

Buvo minėta, kad automobilio sužalojimo faktą patvirtina nepriklausomų autoekspertų išvada, kurioje nustatyta, kad autoįvykio metu bendras automobiliui padarytas nuostolis yra 5037,00 Lt (b. l. 25). Netikėti eksperto išvada teismas neturi pagrindo, kadangi šios įstaigos kvalifikacijos ir kompetencijos atsakovė neginčija, todėl teismas byloje esančią specialisto išvadą pagrįstai vertino kartu su kitais įrodymais (CPK 185 str., 218 str.). Atsižvelgus į surinktų byloje įrodymų visumą kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas įrodė patirtą žalą jos dydį, todėl jam padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Dėl to nepagrįstais pripažintini atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos žalos atlyginimo dydį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės savininkui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovei nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovės pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovė nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių duobei kelyje aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Atmetus apelianto motyvus dėl netinkami įvertintų įrodymų, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo (CK 6.251 str. 1 d.), ir konstatuoja, kad remiantis teisingumo bei protingumo kriterijais nėra teisinio pagrindo keisti ieškovui priteistinos žalos dydį (CK 6.251 str. 2 d.).

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 400,00 Eur (b. l. 131–132), todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas