Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti jos ir atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

- po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;

- išlaikymo vienam iš kito nepriteisti;

- santuokoje įgytą turtą: butą su rūsiu, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) su priklausiniu, 122/1000 pastato, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui jai neišmokant kompensacijos;

- priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, jos interesams atstovauja jos atstovė advokato padėjėja Žana Vašcova (18 b. l.).

Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta pasirašytinai (33 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad yra ieškovės brolis. Atsakovas alkoholį vartoja ir gana stipriai. Ieškovė išvažiavo į užsienį užsidirbti pragyvenimui, atsakovas vykti atsisakė. Anksčiau sesuo siųsdavo atsakovui pinigų, paskutiniu metu nesiunčia, parvykusi į Lietuvą apsistoja ne savo namuose, o nuomojasi butą. Su atsakovu nenori turėti jokių reikalų. Atsakovas tikrai ne kartą smurtavo prieš ieškovę, jam pačiam teko ją ginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (8 b. l.), nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda daugiau kaip metus laiko, gyvena skirtingose valstybėse. Santuokos metu yra įgytas butas su rūsiu, kurio unikalus (duomenys neskelbtini)su priklausiniu, 122/1000 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti A. K. vardu (8-17 b. l.). Ieškovės teigimu kreditorių šalys neturi. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme pareikštas 2015 m. gruodžio 29 d., byla iškelta 2015 m. gruodžio 31 d. (3 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo aplinkybe, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko tapdavo agresyvus, įžeidinėjo ieškovę, ją užgauliojo ir grasindavo. Nepaisant ieškovės pastangų išsaugoti šeimą, atsakovas pastaruosius keletą metų praktiškai nebeskyrė dėmesio sutuoktinei, nebeteikė ieškovei jokio moralinio ar materialinio palaikymo, demonstruodavo nepagarbą, nereagavo į ieškovės prašymus spręsti iškilusias problemas. Šias aplinkybes ieškovė grindžia savo paaiškinimais ieškinyje bei liudytojo A. J. parodymais.

Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovė) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, nors apie procesą žinojo. Toks jo elgesys vertintinas kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kad šalių santuoka nutrūko vien dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia. Pagal CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad fizinis smurtas ir nuolat trunkantis girtavimas, kuris savaime reiškia ir didelę nepagarbą sutuoktiniui, yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę, beje, kurios atsakovas byloje nepaneigė. Be to, ir liudytojas A. J., patvirtino, kad atsakovas vartojo alkoholį ir dabar stipriai vartoja, jo akivaizdoje prieš ieškovę ne kartą smurtavo, jis pats ją apgynė nuo atsakovo. Teismas aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojo parodymais, nenustatė. Priešingai, liudytojas yra ieškovės brolis, todėl jam sesers šeimos gyvenimo aplinkybės galėjo būti gerai žinomos. Be to, kaip jau minėta, pats atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl smurto, alkoholio vartojimo neginčijo. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepaneigti, todėl konstatuotina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. K. kaltės. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis tokiomis sąlygomis neįmanomas, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – K., o atsakovui A. K. paliktina jo prigimtinė pavardė – K. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl santuokinio turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str., 3.101 str.). Tarp šalių vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikomas įstatyminis turto režimas. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str.1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Byloje ginčo dėl turto teisinio režimo nekyla. Įstatymas numato, kad dalijant sutuoktinių turtą turi būti sudarytas turto balansas (CK 3.118 str. 1 d.). Pagal bylos medžiagą bendrą sutuoktinių turtą sudaro: (duomenys neskelbtini) registruoti A. K. vardu (8-17 b. l.). Ieškovė nurodė, kad kito dalintino tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalinamas nutraukiant santuoką, sutuoktinai neturi. Turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padaryti (CK 3.127 str. 3 d.). Dalijant santuokoje įgytą turtą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.1 d.). Ieškovė ieškinyje po santuokos nutraukimo visą santuokoje įgytą turtą prašo priteisti atsakovui be kompensacijos jai priteisimo. Ieškovės atstovė teismo posėdyje teismą užtikrino, kad ieškovės valia nepasikeitusi, ji tikrai visą santuokoje įgytą turtą, kuris yra Lietuvoje, po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui be kompensacijos jai priteisimo. Nurodė, kad ieškovė puikiai supranta tokio savo prašymo pasekmes. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, todėl vertintina, jog su pareikštu reikalavimu sutinka, ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra. Esant šioms aplinkybėms santuokoje įgytas turtas: (duomenys neskelbtini), registruoti A. K. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini A. K. (CPK 185 str.).

Dėl kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi. Jos žiniomis atsakovas kreditorių taip pat neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui yra pateikti duomenys, jog ieškovė byloje patyrė 41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis valstybei (7 b. l.). Šios išlaidos vertintinos kaip būtinos ir pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus pilnai jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.)

Pašto išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina 3 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. J. (po santuokos sudarymo K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. K. palikti pavardę – K., R. K. – palikti santuokinę pavardę – K..

Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

Santuokoje įgytą turtą: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.