Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovui Gintautui Vedegiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio vairuotoju-ekspeditoriumi (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka už KET pažeidimą, gyvenančio ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. balandžio 4 d. 8.55 val. vairavo automobilį VW “Transporter“. Važiavo leistinu greičiu ir kelyje nematė per veidrodėlį iš paskos važiuojančio policijos automobilio, bet lenkdamas kitą automobilį, sukliudė jiems. Kai pamatė policijos automobilį, laikėsi dešinės ir sustojo. R. V. atrodo, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Iš esmės pažeidimo neginčija. Nematė, kad policija važiuoja, nepastebėjo per veidrodėlį – į veidrodėlį žiūrėjo, bet nematė. Nenorėjo jokių konfliktų. Negalvojo, kad padarė nusižengimą. Paaiškinimą surašė pareigūnas, rašydamas klausė klausimus, R. V. atsakinėjo. Paaiškinimą pasirašė neskaitęs. Pareigūnas siūlė perskaityti. Jam buvo bent trys automobiliai iš priekio, nes jis prisivijo kelis automobilius lėtai važiuojančius, praleido važiuojančius iš priekio ir tada lenkė. Policijos automobilio su švyturėliais ir garso signalais, išeinant į manevrą nebuvo. Jau išėjus į manevrą, išgirdo signalą, policija jau buvo už jo automobilio, tada iš karto pasitraukė. Su viskuo sutiko, bet negalvojo, kad taip skaudžiai jam atsilieps. Nesutinka, kad negirdėjo garsinio signalo ir nematė policijos automobilio – tikrai nebuvo nei automobilio, nei garsinio signalo. Kas 8 sekundes žiūrėjęs per veidrodėlį, viską gerai matęs. Galėjo nematyti per tuos tris automobilius lengvus. Nori, kad nutarimas būtų panaikintas, o byla būtų nutraukta, nes į priešpriešinę juostą išvažiavęs pirmiau, nepadaręs jokio pažeidimo.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovas nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, visas įvykio aplinkybes išsiaiškino surašant ATP protokolą. R. V. nuoširdžiai gailėjosi surašant protokolą, viskas vyko darniai, sutiko su pažeidimu, ant protokolo ir paaiškinimo pasirašė. Iš visų pateiktų paaiškinimų buvo matyti, kad visos įvykio aplinkybės aiškios. ATP atitiko LR ATPK 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d. sudėtis, paskirtos nuobaudos sankcijų ribose. LR ATPK 124² str. 1 d. numato baudą nuo 400 Lt iki 800 Lt ir vairuotojo teisių atėmimą nuo 3 mėn. iki 6 mėn.; ATPK 124¹ str. 5 d. numatyta bauda nuo 200 Lt iki 400 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 mėn. iki 4 mėn. Skyrė mažesnę nuobaudą nei vidurkis, nes labai gailėjosi ir nuoširdžiai elgėsi. Nekilo klausimų dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo. Jeigu pareigūnai elgėsi neteisėtai, jiems būtų kilusi drausminė atsakomybė, nesusijusi su R. V. atsakomybe už pažeidimą. Viską R. V. paaiškino apie atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Jokios diskusijos kokios bus skiriamos nuobaudos nebuvo, pirmiau buvo paaiškinimas, paskui nutarimas, paskui paaiškinta apskundimo tvarka ir t.t. Imant paaiškinimą, pareigūnas aiškinosi ar pažeidėjas gailisi. R. V. baudžiamas ne pirmą kartą, pažeidimas jam ne naujiena, tad ATP protokolo surašymo, nutarimo priėmimo tvarka jam turėjo būti žinoma. Pagal tarnybinius pranešimus neįžvelgė jokios policijos pareigūnų kaltės. Automobilis važiavo su garso ir šviesos signalais. Pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, įvertina visas aplinkybes ir turi pirmumo teisę. Nėra niekur apibrėžta, kad pareigūnas, važiuodamas į įvykį ar važiuodamas vykdyti funkcijas, turi laikytis greičio reikalavimų. Policijos automobilis jau buvo lenkime, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir jokio skirtumo ar tai policijos automobilis, ar ne. Kokiu greičiu važiavo policijos automobilis, netyrė ir to net nereikėjo. Telemetriniai duomenys yra netikslūs, priklausomi net nuo debesuotumo – nuolat esančias paklaidas juose vertinta pagal savo daugiamečio darbo patirtį. Policijos pareigūnai veikė būtino reikalingumo atveju – reikėjo skubiai pristatyti areštuotą asmenį į teismo posėdį. Vieninga pajėgų valdymo sistema neapskaito greičio, ji ne tam skirta, fiksuoja judėjo ar nejudėjo transporto priemonė. Duomenys sistemoje gaunami GPRS ryšiu ir jų tikslumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Dėl policijos automobilio greičio – automobiliai važiavo visi viename sraute ir negalėjo vienas kitam dėl to kelti pavojaus. Garsiniai ir šviesos signalai naudojami pagal poreikį, pats vairuotojas sprendžia dėl reikalingumo. Pirminė apklausa surašant ATP yra esminė. Prieštaravimų R. V. žodžiuose teisme yra daug. Prašo esminiais laikyti jo paaiškinimo parodymus, kai paaiškinimas buvo paimtas jį apklausiant, pasiūlyta paskaityti ir jis paskaitęs pasirašė. Tai, kad R. V. nematė policijos automobilio, važiavusios iš paskos, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Džipas yra aukštesnis, nei standartinis lengvasis automobilis, tad jei į tarpą dar buvo ir kitų automobilių, jis visvien turėjo pamatyti.

L. S. P., parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato viešosios policijos prevencijos poskyrio tyrėju, R. V. nepažįsta. Š. m. balandžio 4 d. buvo vadovybės nurodymas skubos tvarka pristatyti iš Jurbarko areštinės asmenį į Šakių rajono apylinkės teismą ir liudytojas, sėdėjęs už vairo, su kolege S. B. išvažiavo vykdyti užduoties. N. M. degalinės važiavo su švyturėliais, bet mikroautobusas mėlynos spalvos nedavė aplenkti. Iš priekio buvo srautas automobilių, liudytojas juos praleido ir tuomet pradėjo lenkti. Tada minėtas autobusiukas išvažiavo priešais ir nedavė kelio, privertė policijos automobilį staigiai stabdyti. Greitis nebuvo didelis, nes kažkiek tai laiko, kol ėjo priešpriešais automobilių srautas, važiavo paskui autobusiuką. Sustabdė, S. B. priėjo prie mikroautobuso vairuotojo, pasiklausė dokumentų.

L. S. B., parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato viešosios policijos prevencijos poskyrio tyrėja, R. V. nepažįsta. Š. m. balandžio 4 d. su kolega S. P. skubos tvarka turėjo pristatyti suimtą asmenį iš Jurbarko areštinės į Šakių rajono apylinkės teismą. Ryte prieš devynias nurodė važiuoti, už pusės valandos turėjo vykti teisme posėdis. Važiavo su garso ir šviesos signalais nuo pat pradžių. Ties degaline kelią “užkišo”, važiavo iš paskos. Tarp jų važiavo mašina su priekaba ir kai ji pasitraukė, iš priekio atvažiavo automobilis, kurį prasileido ir išėjo į lenkimą. Tada lenkė ir priekyje važiavęs mėlynas autobusiukas. Tada policijos automobilį staigiai stabdė ir važiavo kurį laiką iš paskos, paskui sustabdė tą autobusiuką. Liudytoja priėjo, autobusiuko vairuotojas padavė dokumentus ir nieko nesakė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuotina, jog R. V. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, kaltu dėl šių administracinių teisės pažeidimų padarymo jis pripažintas surinkus pakankamai neabejotinų šio asmens kaltės įrodymų.

R. V. 2014 m. balandžio 15 d. Šakių RPK viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresn. specialisto G. Vedegio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 91N-10593348-14 (b. l. 6), kuriame nurodyta, jog administracine tvarka nubaustas asmuo 2014 m. balandžio 4 d. 8.55 val. Šakių r. sav., Mozūriškių k., kelyje Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, 41 km, vairuodamas automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio artėjančiam policijos automobiliui Mitsubischi L-200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtam specialiais skiriamaisiais ženklais, kuris važiavo su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, bei įjungtu specialiu garso signalu, kaip to reikalauja KET 191 p., tokiais savo veiksmais R. V. sukėlė pavojingą situaciją lenkiančio policijos automobilio vairuotojui, kadangi pats pradėjo priekyje važiavusios transporto priemonės lenkimą, neįsitikinęs, kad jau yra lenkiamas iš paskos važiavusio policijos automobilio, taip pažeisdamas KET 5, 6, 191, 141.1. p. reikalavimus ir užsitraukdamas administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d.

Atsakomybėn traukiamas asmuo iš jo žodžių surašytame ir pasirašytame 2014 m. balandžio 15 d. pasiaiškinime nurodė, kad vairuodamas automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio artėjančiam policijos automobiliui Mitsubischi L-200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtam specialiais skiriamaisiais ženklais, kuris važiavo su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais bei įjungtu specialiu garso signalu, tuo sukėlė pavojingą situaciją lenkiančio policijos automobilio vairuotojui, kadangi pats pradėjo priekyje važiavusios transporto priemonės lenkimą, neįsitikinęs, kad jau yra lenkiamas iš paskos važiavusio policijos automobilio, nes nepasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Tas pats pareigūnas 2014 m. balandžio 15 d. Nr. 91N-10593611-14 nutarimu R. V. skyrė 500 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. pagal LR ATPK 124² str. 1 d. ir 250 Lt baudą pagal ATPK 124¹ str. 5 d.; vadovaudamasis LR ATPK 33 str. galutinę nuobaudą skyrė 500 Lt baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. Nutarime taip pat nurodytos kitos aplinkybė, t. y. tai, kad bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko su pažeidimu, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, kas buvo pripažinta R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe; atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (pvz., byloje Nr. N-444-2786-10, kurioje pasisakyta, „kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas. Naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra prieštaravimų, kurių neįmanoma pašalinti“. Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi policijos pareigūnų parodymais, pirminiu R. V. pasiaiškinimu, surašant jam ATP protokolą 2014-04-15, kadangi jie yra aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde išdėstyti teiginiai, sau pačiam prieštaraujantys parodymai teismo posėdyje, kai jis pripažindamas padarytą ATP palaikė skundą ir prašė pakeisti nutarimą, ir nebepripažindamas ATP padarymo prašė panaikinti nutarimą, o bylą nutraukti, teismo vertintini kritiškai, – kaip siekis bet kuria kaina išvengti administracinės atsakomybės ir taip išsaugoti teisę vairuoti transporto priemones, – kad toks R. V. nepagrįstas lūkestis buvęs ATP bylos nagrinėjimo metu, neslėpdamas teismo posėdyje prisipažino pats R. V.

Teismas vertina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nemotyvuotai teigia, jog nėra surinkta pakankamai jam skirtą nuobaudą pagrindžiančių duomenų ir dėl to reikia nutarimą panaikinti, o ATP bylą nutraukti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnų parodymai nebuvo paneigti kita bylos medžiaga. Abu įvykyje dalyvavę pareigūnai teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino įvykio aplinkybes, kurios išdėstytos ATP protokole, nutarime, pirminiame R. V. paaiškinime ir iš dalies skunde.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo gynėjas primygtinai reikalauja teismo laikyti Vieningos pajėgų valdymo sistemos (telemetrinius) duomenis, 2014-04-04 fiksavusius nuo 8.50 val. iki 8.59 val. policijos automobilio greitį, šviesos ir garso signalo įjungimą-išjungimą (b. l. 33-36), nenuginčijamais ir vieninteliais objektyviais, teismas konstatuoja, jog šios bylos atveju jie negali būti traktuojami kaip absoliučiai objektyvūs, paneigiantys kitus byloje surinktus įrodymus. Iš pačių duomenų matyti, jog nurodomu laikotarpiu policijos automobilio šviesos bei garso sistemos buvo įjungtos, arba įjungta tik viena šviesos sistema, garso sistemą tai įjungiant, tai išjungiant, greitis varijuoja nuo 0 km/h iki 136 km/ val. Neesant galimybės minutės ir sekundžių tikslumu nustatyti įvykio laiką, selektyvus pasirėmimas telemetriniais duomenimis taptų spekuliatyviu, nepadedančiu byloje nustatyti objektyvios tiesos. Iš teismų praktikos, vertinant VPVS duomenis (pvz., Šakių rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nutarimas ATP byloje Nr. A2.6.-494-443/2012, apeliacine tvarka patikrintas Kauno apygardos teismo 2012-12-03 nutartimi Nr. ATP-987-383/2012) matyti, kad jog galimos situacijos, kai manipuliatorius – veiklos statusas yra perduodamas manipuliatoriaus pagalba, pasukamas ne į tą statusą ir duomenys nebūna tikslūs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstais laikytini R. V. atstovo advokato teiginiai dėl policijos automobilio viršyto greičio, garsinio signalo nebuvimo kaip įvykio priežasties, atitinkamai paneigiant R. V. kaltę. Be to, VPVS ne visada atitinka realų laiką, galimos ženklios paklaidos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šios bylos atveju telemetriniai duomenys nelaikytini absoliučiai patikimais, paneigiančiais pareigūnų bei paties R. V. pirminius parodymus. Ir nors teismų praktikoje vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys paprastai laikomi objektyviais, jie gali būti tokiais, kol nėra užginčyti. Atkreiptinas dėmesys, kad sistema buvo įsigyta ir naudojama vidaus tikslams (Vieningosios pajėgų valdymo sistemos naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-09-05 įsakymu Nr. 5-V-705, 2 p., b. l. 26).

R. V. atstovas iškėlė versiją dėl mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlių ir specialių garso signalų panaudojimo teisėtumo. Teismo vertinimu, šios bylos kontekste eismo įvykio dalyviui R. V. kelyje buvo privaloma pareigingai vykdyti atitinkamus KET reikalavimus, o ne svarstyti tokių specialių transporto priemonių vykimo maršrutus ir tikslus. Kaip teisingai pastebėjo RPK atstovas, policijos pareigūnų nepagrįstas, neteisėtas tarnybinių pareigų atlikimas, įgaliojimų viršijimas, kas šiuo atveju nenustatyta, būtų jau kitokios šių pareigūnų atsakomybės klausimas.

Teismui pateiktų faktinių duomenų visuma, įtvirtinta pareiškėjo paaiškinime ATP protokolo surašymo metu ir teisme, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atsiliepime ir atstovo paaiškinime teisme, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8-9), liudytojų S. P. ir S. B. parodymuose, pareiškėjo skunde, teismo aukščiau pateikta įrodymų analizė patvirtina, kad pareiškėjas R. V. tikrai padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124² str. 1 d. ir 124¹ str. 5 d., pažeisdamas KET 5; 6; 191; 141.1 p. reikalavimus. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime skirti administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota teisingai, skirtos pagrįstos ir teisingos nuobaudos.

Teismas iš esmės sutinka su Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atsiliepime bei atstovo teismo posėdyje išdėstytais argumentais, todėl nebekartoja nurodomų motyvų.

Teismo nustatyta, kad pareiškėjas R. V. pagrįstai nubaustas Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK VPS KPG vyresn. specialisto 2014-04-15 nutarimu Nr. 91N-10593611-14, kuriuo LR ATPK 124² str. 1 d., 124¹ str. 5 d. ir 33 str. pagrindu jam paskirta 500 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Teismas, įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300, 301 str., 302 str. 1 d. 1 p. ir 5 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK VPS KPG vyresn. specialisto G. Vedegio 2014-04-15 nutarimą Nr. 91N-10593611-14 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą ir R. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.