Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. L. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK patrulis 2012 m. balandžio 2 d. surašė R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-04-01 vairuodamas transporto priemonę neblaivus (nustatytas 2,85 promilių girtumas), stabdomas policijos pareigūnų nevykdė teisėtų reikalavimų sustabdyti transporto priemonę, sulaikius nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Šiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. ir 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

R. L. skundas yra tenkinamas dalinai.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. L. kaltė dėl jam inkriminuojamų ATPK 124¹ str. 7 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų yra visiškai ir neginčytinai įrodyta.

Teismas nutarime visapusiškai ir pilnai ištyrė tiek pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, ir įvertinęs juos kiekvieną atskirai ir įrodymų viseto kontekste, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo ir jo poziciją palaikančių liudytojų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų remiantis patikimesniais duomenimis, todėl vertino juos kritiškai, kaip siekimą padėti R. L. išvengti atsakomybės. R. L. iškeltą ir liudytojų A. S., R. B. ir L. Z. patvirtintą versiją, esą R. L. automobilio nevairavo, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip gynybinę, kadangi tiek R. L., tiek minėtų liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, apylinkės teismas teisingai įvertino ir tai, jog liudytojus A. S., R. B. ir L. Z. su R. L. sieja draugiški ryšiai, todėl jie yra suinteresuoti patvirtinti R. L. palankias aplinkybes.

Teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti liudytojų R. K. ir K. K. parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs ir logiški, vieni kitiems iš esmės neprieštaravo. Tai, jog tarnybiniuose pranešimuose nebuvo detalizuota, jog automobilis buvo ne tik persekiojamas, bet ir stabdytas lazdele, apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip netikslumą, kuris buvo pašalintas teismo posėdžių metu apklausus R. K. ir K. K.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog liudytojai R. K. ir K. K. galėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti neteisingai apkaltinti R. L. administracinio teisės pažeidimo padarymu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja kad policijos pareigūnų konstatuotos faktinės pažeidimo aplinkybės nekelia jokių abejonių. O neblaivumą R. L. patvirtina alkotesterio parodymai.

Nepagrįstas ir skundo argumentas, jog esą policijos pareigūnai nesilaikė teisės aktų, nurodančių tvarką, kuria privaloma stabdyti transporto priemonę, reikalavimų, kadangi iš bylos duomenų akivaizdu, jog automobilį vairavęs asmuo suprato esąs persekiojamas policijos pareigūnų, todėl įsukęs į svetimą kiemą iššoko iš automobilio ir ėmė bėgti. Šias aplinkybes patvirtina ne tik policijos pareigūnų, bet ir liudytojo D. M. parodymai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad automobilį vairavo būtent R. L., kadangi ši aplinkybė nustatyta remiantis patrulės K. K. ir liudytojų J. ir G. P. parodymais. Liudytojai J. P. ir G. P. taip pat patvirtino ir aplinkybę, jog R. L. automobilį vairavo neblaivus. Byloje esanti policijos pateikta informacija patvirtina, jog 2012-04-01 19 val. 25 min. Šakių rajono policijos komisariate gauta informacija, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje automobiliu Audi, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja neblaivus vairuotojas (t. 2, b. l. 14).

Apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė telemetriniais duomenimis taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius telemetrinius duomenis, palygino juos su kitais byloje esančiais duomenimis ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju telemetriniai duomenys negali būti traktuojami kaip absoliučiai objektyvūs. Pačiuose duomenyse esantys netikslumai neleidžia juos laikyti visiškai patikimais ir paneigiančiais policijos pareigūnų parodymus. Teismo posėdžio metu apklaustas Policijos informacijos valdybos Informatikos ir ryšių skyriaus projektavimo ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas paaiškino, jog telemetriniuose duomenyse paklaida gali atsirasti tada, kai manipuliatorius pasukamas ne į tą statusą, jog duomenys apie durelių atidarymą gali būti netikslūs, jeigu montavimo metu nulūžta davikliai, taip pat patvirtino, kad esant blogam interneto ryšiui sistema gerai neveikia. Teismo posėdyje apklaustas Šakių rajono PK Operatyvaus valdymo vyr. postinis nurodė, jog 2012-04-01 sistema neveikė pilnu pajėgumu, todėl duomenys yra iškraipyti. Apylinkės teismo padarytos išvados, jog byloje esantys telemetriniai duomenys yra nepatikimi, nepaneigia ir advokato J. G. pateiktas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos raštas.

Jeigu ir būtų tam tikri policijos instrukcijų ar įsakymų pažeidimai, tačiau tai nepaneigia padaryto administracinio teisės pažeidimo ir nepašalina atsakomybės.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad, jo manymu, administracinė nuobauda jam paskirta neteisingai, kadangi pabloginta jo padėtis. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šioje administracinio pažeidimo byloje Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą, kurį Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 30 d. nutartimi panaikino ir grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skyrė pažeidėjui griežtesnę administracinę nuobaudą, nei buvo skirta pirmuoju nutarimu. ATPK nėra tiesiogiai nurodyta, kokia nuobauda gali būti skiriama iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl, atsižvelgiant į ATPK 249 str. 2 dalyje išdėstytas nuostatas, šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BPK 356 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl konstatuotina, jog iš naujo nagrinėdamas bylą apylinkės teismas nepagrįstai R. L. paskyrė griežtesnę nuobaudą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apylinkės teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutarė:

R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarimą pakeisti:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 124¹ str. 7 d., skirti R. L. 30 (trisdešimties) litų dydžio baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 130 str. 1 d., skirti R. L. 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.