- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- eI-4229-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03169-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Inga Klimašauskienė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui R. J. ir jo atstovei advokatei Ingai Klimašauskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ilonai Bondzinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, el. b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1TE-205 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“, priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) pareiškėjo R. J. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos bei pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 25 d. viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu vykusiame balsavime balsavo už skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio sistemos (toliau – ir SMRRS, Sistema) techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimo vykdymą neskelbiamų derybų būdu. Paaiškino, jog ginčo atveju buvo perkamos jau įdiegtos ir veikiančios sudėtingos ir kompleksinės ryšio paslaugų sistemos palaikymo, aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugos. SMRRS yra kompleksinis ir sudėtingas darinys, susidedantis iš tūkstančių komponentų, tarp jų tarnybinių stočių, bazinių radijo ryšio stočių telekomunikacijos bokštuose, centrinių komutacinių stočių, pavienių nešiojamų radijo ryšio stotelių bei itin kompleksinės ir sudėtingos visą sistemą valdančios programinės įrangos, todėl logiškas ir būtinas reikalavimas aptarnavimo paslaugas teiksiančiam subjektui yra turėti teisę naudotis būtent šios sistemos gamintojo programinės įrangos intelektine nuosavybe. Subjektas, neturintis tokios galimybės ir negalintis pasitelkti gamintojo specialistų ir gauti iš gamintojo visos reikiamos informacijos apie SMRRS ar jos komponentus, nei teoriškai, nei praktiškai negalėtų užtikrinti sklandaus sistemos veikimo tęstinumo. Atkreipė dėmesį, jog 2011 m. rugsėjo 8 d. VRM kreipėsi į „Motorola GmbH“ nuolatinę atstovybę, klausdama, kas įgaliotas suteikti paslaugą Sistemai arba kas galėtų įgyti tokį įgaliojimą teikti paslaugas ir jas tinkamai vykdyti per artimiausius du mėnesius. Pareiškėjas pabrėžė, jog atsakovei buvo atsakyta, jog „Motorola GmbH“ Lietuvoje įdiegtai SMRRS teikti paslaugas ir jas tinkamai vykdyti, atlikti įrangos integravimą į SMRRS per artimiausius du mėnesius kartu su „Motorola“ gali VĮ „Infostruktūra“, kadangi tik ši įmonė turi galiojančias sutartis su „Motorola GmbH“ ir jos partneriu. Pasak pareiškėjo, vadovaudamasis šiuo įrangos gamintojo raštu ir įvertinęs, jog tik pats įrangos gamintojas gali tiksliausiai nurodyti subjektų ratą, galintį teikti tinkamas paslaugas, taip pat, jog nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtų kitų subjektų, galinčių teikti reikiamas Sistemos aptarnavimo paslaugas, taip pat atsižvelgdamas į būtinumą pirkimo klausimą išspręsti kuo įmanomai greičiau, nepagrįstai nevilkinant viešojo pirkimo proceso, nes priešingu atveju tai galėtų turėti neigiamą įtaką viešosios tvarkos užtikrinimui ir pažeisti viešąjį interesą, jis balsavo už pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Anot pareiškėjo, jo balsavimu išreikšta nuomonė atitiko ir pačios VRM bei aukščiausių jos vadovų nuomonę. Tai įrodo 2011 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Išorės sienų fondo priežiūros komiteto (toliau – ir VRM ISFPK) posėdis, kurio metu buvo nutarta rekomenduoti SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimą atlikti neskelbiamų derybų būdu. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia VRM ISFPK išreikšta pozicija aiškiai parodo VRM politinę valią ir faktą, jog VRM ISFPK nariai, jau po pateikto „Motorola GmbH“ atsakymo, priėmė sprendimą rekomenduoti vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Pažymėjo, jog minėtame posėdyje taip pat buvo analizuojamas 2011 m. gruodžio 15 d. Kauno technologijų universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto (toliau – ir KTU ITPI) atsakymas VRM viceministrui, kuriame pateikiamos išvados, jog VĮ „Infostruktūra“ gali teikti SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugas ir kad KTU ITPI specialistams nėra žinomi kiti subjektai, galintys teikti analogiškas paslaugas Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, jog ir VRM viceministro pasirašytame rašte Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – ir CPVA) aiškiai išreiškiama pačios VRM nuomonė, palaikanti SMMRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugos pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, argumentuojant, jog šis būdas yra tinkamas, nes reikiamas paslaugas gali suteikti tik vienas tiekėjas. Pažymėjo, kad tiek VRM ISFPK posėdis vyko, tiek raštas CPVA buvo pateiktas, jau po 2011 m. lapkričio 25 d. balsavimo, taigi tai vėlesnė VRM ISFPK rekomendacija ir rašte CPVA aiškiai palaikomas sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu, yra tarsi pritarimas 2011 m. lapkričio 25 d. balsavimo rezultatams, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimas už sprendimą, kuriam pats VRM ISFPK pritarė ir rekomendavo, o VRM taip pat gausiai argumentavo ir palaikė rašte CPVA, yra nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 56 str. 1 d. 3 p., nes balsuodamas už pirkimą neskelbiamų derybų būdu neturėjo objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie vienintelį konkretų tiekėją bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 str. 1 d. 1 p., nustatantį pareigą valstybės tarnautojui laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Kadangi, pareiškėjo nuomone, balsuodamas už pirkimą neskelbiamų derybų būdu, jis vadovavosi „Motorola GmbH“ pateiktu oficialiu raštu ir balsavimo metu nebuvo jokių dokumentų, įrodančių ar keliančių abejonių, jog SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugas gali teikti keli subjektai, todėl minėtų teisės aktų nuostatų jis nepažeidė. Be to, anot pareiškėjo, tariamo pažeidimo tyčinė kaltės forma neanalizuojama, o tiesiog konstatuojama. Pareiškėjas nesutinka su išvadoje pateikta pozicija, jog jei komisijos narys balsuoja prieš, tai reiškia jog rodymai apie vienintelį galimą tiekėją jau nėra neginčijami. Pabrėžė, jog teisės aktai neįtvirtina reikalavimo, jog sprendimai vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu turi būti priimti vienbalsiai, be to, faktas, jog du komisijos nariai nesutiko su svarstomu pirkimo būdu, nereiškia neginčijamų įrodymų nebuvimo. Atkreipė dėmesį, kad vėlesniame viešojo pirkimo komisijos posėdyje, kurio metu buvo svarstomos SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos, visi komisijos nariai balsavimo už, patvirtindami pirkimo neskelbiamų derybų būdų sąlygas. Akcentavo, jog nei išvadoje, nei kituose dokumentuose konkrečiai nenurodoma, kuo pasireiškia pareiškėjo tariamai kalti veiksmai, tuo labiau nenurodoma, kaip yra nustatyta kaltės forma – tyčia. Pažymėjo, kad atmestini ir teiginiai, jog pareiškėjas žinojo, kad esama kitų subjektų, galinčių teikti SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugas, nes pats gamintojas nurodė, jog yra tik vienas galimas reikiamos paslaugos teikėjas.
Pareiškėjo teigimu, VRM neteisėti veiksmai pasireiškia nepagrįstos išvados surašymu, kurioje yra konstatuojama niekuo nepagrįsta pareiškėjo kaltė, taip pat remiantis šia išvada išleistu skundžiamu įsakymu, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo patirta žala pasireiškia dėl neteisėtos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimo patirtu stipriu reputacijos pablogėjimu, emociniais išgyvenimais dėl nuobaudos sukeltų padarinių. Nepagrįstai sukeltos abejonės nepriekaištinga jo reputacija ne tik sukėlė didžiulį stresą, pažeminimo jausmą bei apmaudą, bet pasireiškė ir objektyviai – nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos sukeltas nepasitikėjimas užkirto jam kelią dalyvauti tolesnėje viešųjų pirkimų komisijos veikloje. Pareiškėjas savo patirtus išgyvenimus, neteisėtai sumenkintą reputaciją vertina 5 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 1–4), prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VRM nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ginčo paslaugas gali teikti ne tik VĮ „Infostruktūra“, bet ir pati vidaus reikalų sistemoje įdiegtos SMRRS komponentų sąveikos programinės įrangos gamintoja „Motorola“ ir jos partneriai, kas labai aiškiai nurodoma „Motorola GmbH“ 2011 m. rugsėjo 16 d. rašte. VRM nuomone, VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. pažeidimo pagrįstumą bei faktą, kad VĮ „Infostruktūra“ nėra vienintelis galimas perkamos paslaugos tiekėjas, patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2447-281/2013, kurį paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A566-1111/2014. Atsakovės įsitikinimu, akivaizdaus fakto ignoravimas, žinant apie jį, ir veikimas, priimant sprendimus, ignoruojat akivaizdžiai žinomą faktą, leidžia daryti tik vienintelę neabejotiną išvadą dėl tokio elgesio subjektyviosios pusės – kaltės, t. y. jog kaltė šiuo atveju yra tyčinė.
VRM taip pat nurodė, kad pareiškėjo minimas VRM viceministro pasirašytas raštas buvo parengtas paties pareiškėjo, be to, pastarajame nurodoma, jog bet kuris integruotos SMRRS komponento keitimas, modifikavimas, parametrižavimas ar tinkinimas yra susijęs su atitinkamais veiksmais licencijuotoje programinėje įrangoje, specifinėmis žiniomis ir procedūromis (intelektine nuosavybe), prieinamomis tik „Motorolai“ ar jos atstovams ir kt. Taip pat pažymėjo, jog rekomendacija pagal savo pobūdį nėra privalomojo pobūdžio, todėl pareigos atsižvelgti į VRM ISFPK rekomendaciją nebuvo, be to, ir minėtoje rekomendacijoje nebuvo jokių duomenų ar teiginių, kurie patvirtintų, jog minimas paslaugas rinkoje gali atlikti tik vienintelė VĮ „Infostruktūra“.
Atsakovės nuomone, minėti VRM ir „Motorola GmbH“ raštai patvirtina, jog rinkoje perkamų paslaugų tiekėjas nėra vienintelė VĮ „Infostruktūra“, todėl tai akivaizdžiai įrodo pareiškėjo kaltę ir jos formą (tyčinė), o kitų komisijos narių, balsavusių prieš, motyvai tik papildomai patvirtina pareiškėjo kaltę.
VRM nesutinka ir su pareiškėjo reikalavimu priteisti jam neturtinės žalos, kadangi neteisėtų VRM veiksmų šiuo atveju nėra. Be to, anot atsakovės, pareiškėjo argumentai dėl reputacijos pablogėjimo tėra tik jo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiais duomenimis. Atkreipė dėmesį, jog darbuotojui skirta tarnybinė nuobauda, pati savaime nesudaro jokio teisinio pagrindo nusišalinimui nuo dalyvavimo analogiškose viešųjų pirkimų procedūrose ateityje, nes tokio nusišalinimo kriterijaus teisės aktai nenustato. Pabrėžė, kad neturtinė žala dažniausiai priteisiama tik dėl neteisėtai skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, be to, ir tai ne visuomet. Švelnesnių tarnybinių nuobaudų panaikinimas pats savaime nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą, o tarnybinių nuobaudų panaikinimas laikomas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės VRM atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjui R. J. skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo – teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir TVŪD) direktoriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 8V-179 pareiškėjas buvo paskirtas į viešojo pirkimo komisiją, kuriai pavesta organizuoti ir atlikti SMRRS techninio aptarnavimo paslaugų pirkimą (t. I, b. l. 57–58).
2011 m. lapkričio 25 d. vykusio viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl VRM skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimo būdo parinkimo. Pareiškėjas pasiūlė pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Minėto posėdžio metu komisija patvirtino šį pirkimo būdą bei nusprendė į derybas kviesti vienintelį tiekėją VĮ „Infostruktūra“. Pareiškėjas buvo vienas iš komisijos narių, balsavusių už tokį sprendimą (t. II, b. l. 132–134).
Valstybės kontrolė, atlikusi VRM 2011 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams per 2011 m. auditą, 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. SP-16 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje“, be kita ko, konstatavo, kad VRM pažeidė VPĮ ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nes Sistemos techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimo procedūras vykdė neskelbiamų derybų būdu, pakviesdama vienintelį tiekėją VĮ „Infostruktūra“, nors neturėjo pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik šis tiekėjas turi išimtines teises teikti reikiamas paslaugas. Be to, minėtu sprendimu Valstybės kontrolė įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą įstatymų nustatyta tvarka patraukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn (t. I, b. l. 39–41).
Vykdydama Valstybės kontrolės įpareigojimą, VRM pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl nurodytų pažeidimų. 2014 m. balandžio 22 d. VRM pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y., kad balsuodamas už viešojo pirkimo komisijos, vykdžiusios Sistemos techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų įsigijimo pirkimą, sprendimus, pažeidžiančius teisės aktų reikalavimus, galimai pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 6 d., 39 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., 56 str. 1 d. 3 p., Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 p., Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento 79.4 p., 10.2. p. reikalavimus (t. I, b. l. 94–95).
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 14 d. paaiškinime, kiek jis susijęs su ginčo viešojo pirkimo būdo parinkimu, nurodė, jog pirkimo būdą parinko įvertinęs visas pirkimo metu egzistavusias aplinkybes ir pirkimo objekto specifiką. Pažymėjo, kad pirkimo būdo parinkimas buvo pagrįstas Sistemos gamintojos atsakymu, kad vienintelė rinkoje esanti kompanija, galinti suteikti reikiamas paslaugas yra VĮ „Infostruktūra“, o neskelbiamų derybų būdui pasirinkti motyvo, kad egzistuoja vienas tiekėjas reikiamoms paslaugoms teikti, pakanka ir yra tenkinami VPĮ reikalavimai. Pasak pareiškėjo, pirkimo būdo parinkimas yra pagrįstas oficialiu susirašinėjimu su sistemos gamintoju, be to, klausimas dėl pirkimo būdo buvo svarstomas ir VRM ISFPK, kuris 2011 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą rekomenduoti pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Paaiškinime pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad ir teikiant CPVA pirkimo sąlygas, parengtas neskelbiamų derybų vykdymui, pati VRM, o ne pavieniai pirkimo komisijos nariai teikė motyvus ir argumentus, kodėl būtent toks pirkimo būdas yra teisingas (t. I, b. l. 96–98).
2014 m. gegužės 21 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 3VL-53 (t. I, b. l. 6–29), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimą ir pirkimo komisijos 2011 m. lapkričio 25 d. posėdyje balsuodamas už pirkimo būdą – neskelbiamas derybas, kviečiant vienintelį tiekėją VĮ „Infostruktūra“, neturėdamas pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik šis vienintelis tiekėjas turi išimtines teises teikti reikiamas paslaugas, pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., Viešojo pirkimo komisijos Darbo reglamento, patvirtino TVŪD direktoriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 8V-179, 4 p., 10.2. p. reikalavimus. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjo paaiškinimai, jog „Motorolos“ atsakyme buvo nurodyta, kad tik vienintelė VĮ „Infostruktūra“ gali teikti reikiamo pobūdžio paslaugas, yra nepagrįsti, nes pareiškėjo minimame atsakyme nurodyta, kad teikti paslaugas gali tiek gamintojas „Motorola“ ir jos partneriai, tiek VĮ „Infostruktūra“, be to, rašte taip pat nurodyta, kad „Motorola“ yra įkūrusi techninės priežiūros centrą, kuris prižiūri kompanijos įdiegtas radijo ryšio sistemas, įskaitant SMRRS, ir užtikrina skambučių dėl gedimų priėmimą 24/7 režimu ir gali įtraukti į gedimų šalinimo darbus įvairaus techninio lygio savo darbuotojus ir ekspertus, dirbančius ir Lietuvoje. Išvadoje taip pat pabrėžta, kad VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. leidžia paslaugas pirkti iš konkretaus tiekėjo tik turint objektyvius ir neginčijamus įrodymus apie vienintelį konkretų tiekėją. Be to, kadangi pirkimo vertė (21 mln. Lt) buvo labai didelė, todėl ir dėl šios priežasties turėjo būti pasirinkta atvira pirkimo procedūra. Be to, vertintina ir tai, kad 2 patyrę komisijos nariai balsavo prieš šį pirkimo būdą, būtent tais motyvais, jog nevertino, kad vienintelis galimas tiekėjas yra tik VĮ „Infostruktūra“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas R. J. minimą pažeidimą padarė tyčia, pažeidimas vertintinas kaip šiurkštus, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl siūloma jam už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti papeikimą.
Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta 2014 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1TE-205 (t. I, el. b. l. 8).
Teismas pažymi, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir sąlygas valstybės tarnautojams, reglamentuoja VTĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). VTĮ 28 str. įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal VTĮ 2 str. 12 d. tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 str. 2 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota VTĮ 30 str. ir Taisyklėse.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, be to, VRM neanalizavo pareiškėjo kaltės formos.
Pagal Taisyklių 13 p., ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą.
Pažymėtina, kad VTĮ 2 d. 12 p. nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika ir tarnybinį nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo kaltė, taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje turi atsispindėti abu šie tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.
Nagrinėjamu atveju patikrinimo išvadoje kaip neteisėta pareiškėjo veika įvardinti VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., Viešojo pirkimo komisijos Darbo reglamento, patvirtino TVŪD prie VRM direktoriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 8V-179, 4 p., 10.2. p. pažeidimai.
Pagal VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. VPĮ 56 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami, jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas. Pagal Viešojo pirkimo komisijos Darbo reglamento (t. I, b. l. 59–63) 4 p. komisija savo sprendimus priima laikydamasi nešališkumo, objektyvumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, priimdama sprendimus komisija yra savarankiška. Minėto reglamento 10.2. p. įtvirtinta, kad viešojo pirkimo komisija, vykdydama funkcijas ir užduotis, privalo laikytis VPĮ ir kitų teisės aktų bei VRM priimtų teisės aktų reikalavimų.
Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju atsakovė ir nurodė, jos nuomone, pareiškėjo padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau išvadoje visiškai nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės – kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuojama kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, tačiau visiškai nepaaiškinama, kaip ir kodėl nustatyta būtent tokia kaltės forma. Pažymėtina, kad tyčia reiškia, jog valstybės tarnautojas suvokė, kad daro tarnybinį nusižengimą, numatė jo pasekmes ir šių pasekmių siekė arba sąmoningai leido joms kilti. Kaip matyti iš pareiškėjo atsakovei pateikto paaiškinimo bei skundo teismui argumentų, pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kad jo sprendimas balsuoti už ginčo viešojo pirkimo vykdymą neskelbiamų derybų būdu buvo nepagrįstas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovė nustatė, kad tarnybinį pažeidimą pareiškėjas padarė būtent tyčia, o ne dėl neatsargumo ar aplaidumo. Taigi darytina išvada, kad atsakovo įgaliotas asmuo netyrė pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindė ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčia iš esmės kaltės netyręs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenustačius tarnautojo kaltės – negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (LVAT 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–1836/2008; 2009 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–1076/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 1TE-205 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“ naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam iš atsakovės dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos kilusią neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad VTĮ nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Remiantis VTĮ 5 str. nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas DK 250 str.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą (LVAT 2012 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1509/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atkreiptinas dėmesys, jog žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.
Pareiškėjo teigimu, dėl nepagrįstai paskirtos tarnybinės nuobaudos stipriai pablogėjo jo reputacija ir tai jam sukėlė didžiulį stresą, pažeminimą bei apmaudą, be to, sukeltas nepasitikėjimas užkirto jam kelią dalyvauti tolesnėje viešųjų pirkimų komisijos veikloje.
Teismas neatmeta galimybės, kad nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus išgyvenimus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, gilius. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir LVAT ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/1999; LVAT 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; kt.).
Nors pareiškėjas teigia, kad dėl paskirtos nuobaudos pablogėjo jo reputacija, tačiau tai pagrindžiančių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai buvo tokie intensyvūs, jog patirtai žalai atlyginti nepakaktų pačios tarnybinės nuobaudos panaikinimo fakto. Taip pat pastebėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo pateikto 2015 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 52D-175 (t. I, el. b. l. 69), iš tolimesnės savo veiklos viešojo pirkimo komisijoje pareiškėjas nusišalino pats, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo priverstas nusišalinti nuo komisijos veiklos, vertintini kritiškai. Taigi teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos panaikinimas laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, ir dėl to neturtinės žalos atlyginimas nepriteistinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas taip prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos buvo patirtos, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas šiuo metu nespręstinas. Išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1TE-205 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. J.“.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.