- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- I-2447-281/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02491-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- Vidaus reikalų
- Atsakovas
- Valstybės kontrolės
- Trečiasis asmuo
- Informatikos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjo Vidaus reikalų ministro atstovams Arūnui Sodoniui ir Irinai Urbonei, atsakovės Valstybės kontrolės atstovams Elai Kerušauskienei, Rasai Kislovskienei ir Žydriui Knizleriui, trečiųjų suinteresuotų asmenų Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Sandrai Vrublevskienei, Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams Karoliui Klusevičiui ir Vytautui Markauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vidaus reikalų ministro prašymą atsakovei Valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Informatikos ir ryšių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Vidaus reikalų ministras 2012-09-27 padavė teismui skundą, kurį patikslino 2013-09-05, prašydamas panaikinti valstybės kontrolieriaus pavaduotojos D. Bakutienės 2012-09-05 sprendimo Nr. SP-16 1 ir 2 p. tiek, kiek jie susiję su 1.1, 1.2, 1.3 p. konstatuotais pažeidimais (1 t., b. l. 1-11; 2 t., b. l. 29-30).
Šalies argumentai
Pareiškėjas ginčija sprendimo dalį, kurioje konstatuoti pažeidimai ir nurodytas įpareigojimas dėl tarnybos ar drausminės atsakomybės už juos. Pareiškėjo teigimu, sprendimo 1.1-1.3 p. konstatuotų pažeidimų nebuvo, nes nurodyti veiksmai buvo teisėti, o vidaus reikalų ministras negali skirti nuobaudų Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) ir Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – TVŪD) darbuotojams. Nurodė, kad IRD pagrįstai įslaptino pirkimą „Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), konstatavęs, kad jam vykdyti būtina perduoti potencialiems tiekėjams detalius duomenis apie įrangos techninius parametrus ir naudojamus ryšio kanalus. IRD kreipėsi į specialiąją ekspertų komisiją dėl duomenų panaudojimo, o ši nustatė, kad duomenys atitinka radijo dažnių kategorijas, priskirtas tarnybos paslapčiai. Dėl to minėtiems duomenims suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pirkimas buvo organizuojamas, nes nuo 2011-07-01 baigė galioti dvi sutartys dėl to paties objekto su ta pačia slaptumo žyma: Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių eksploatacijos paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta su UAB „Inta“, ir Paslaugos teikimo sutartis, sudaryta su AB „Teo Lt“. Pažymi, kad Valstybės kontrolė nekvestionavo sutarties su UAB „Inta“ įslaptinimo tikslingumo, todėl ir šio pirkimo atveju nebuvo pagrindo manyti, kad naujas tokių pačių paslaugų pirkimas neturėtų būti įslaptintas. Pirkimo procedūrų metu buvo būtina panaudoti detalizuotus duomenis apie ryšio įrangą, techninius parametrus, naudojamus radijo dažnius, kas sudaro tarnybos paslaptį, šie duomenys yra sudedamoji pirkimo techninės specifikacijos dalis, jie naudojami sutarties vykdymo metu, pirkimo išskaidymas į kelis įslaptintus ir neįslaptintus pirkimus gerokai padidintų įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo riziką. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygas, tokias paslaugas galėjo teikti daugelis elektroninių ryšių tinklų operatorių, pirkimo sąlygas atitiko mažiausiai trys tiekėjai. Taigi IRD sudarė galimybę konkuruoti visiems galimiems tiekėjams, pirkimo komisija atsižvelgė į tai, kiek rinkoje yra potencialių teikėjų, juos visus pakvietė dalyvauti pirkime, suteikė teisę jiems dalyvauti jungtinės veiklos pagrindu, pasitelkti subrangovus. SMRRS infrastruktūros komponentų sąveikos programinė įranga yra specializuota, todėl komponentams tinka tik „Motorola GmbH“ pagaminta techninės įrangos priežiūra, dėl to viešųjų pirkimų komisijai buvo siūloma nustatyti atitinkamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. SMRRS yra vientisa ryšio sistema, kurios kiekviena bazinė stotis teikia radijo ryšį tam tikroje teritorijoje, o kai kuriose vietose bazinė stotis teikia radijo ryšį vienam administraciniam vienetui. Be esamų vartotojų, į SMRRS buvo ketinama įjungti kitų Lietuvos institucijų vartotojus ir įsipareigoti patikimai teikti paslaugas, todėl buvo svarbu užtikrinti visos SMRRS nepertraukiamą veikimą. Dėl to komisijai siūlyta vykdyti neskelbiamas derybas, kviečiant vienintelę paslaugų teikėją VĮ „Infostruktūra“, nes tik ši įmonė turi galiojančias sutartis su „Motorola GmbH“ ir jos partneriu. TVŪD, vykdydamas SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimą, galėjo pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų paslaugų kiekį ir jį nurodė. Paslaugų teikėjas turėjo realią galimybę įvertinti visas galimas išlaidas ir pagal tai pateikė paslaugos vieneto kainą bei bendrą paslaugos teikimo kainą. Pareiškėjo teigimu, jei perkančioji organizacija sudaro viešojo pirkimo sutartį, kurioje nėra nustatytų kainodaros taisyklių, tik nurodyta fiksuota kaina, jos veiksmai negali būti laikomi pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus, nes tokia pareiga jai nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Pažymėjo, kad nurodytas pirkimo būdas neribojo tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse, sprendime nenurodyti argumentai, kodėl šis būdas prieštarauja teisės aktams. Be to, atsakovė, tikrindama skelbimą apie pradedamą projekto konkursą, pastabų dėl pirkimo būdo neturėjo. Mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Valstybės kontrolės įstatymo 18 str. 3 p., nes įpareigojimas yra abstraktus, o pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, skirti tarnybinę nuobaudą gali tik valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, šiuo atveju vidaus reikalų ministras nėra įgaliotas to atlikti. Pabrėžė, kad Valstybės kontrolei nenustatyta teisė ar pareiga prižiūrėti, kaip valstybės institucijos laikosi Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų taikymo. Tokią pareigą turi Viešųjų pirkimų tarnyba. Toks teisės aktų ir valstybės institucijų kompetencijos aiškinimas, kai dvi skirtingos institucijos kontroliuoja kitų valstybės institucijų veiklą toje pačioje srityje, tais pačiais aspektais ir teikia savo išvadas, yra ydingas, nes pažeidžia valdžios atskyrimo principą. Dėl to Valstybės kontrolės išvados vertintinos kaip priimtos viršijant jai priskirtą kompetenciją.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 54-67; 2 t., b. l. 33-35).
Nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie tarnybinį nusižengimą, t. y. šiuo atveju ginčijamą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas neprieštarauja dėl sprendime nurodytų pažeidimų, bet ginčija tik konkrečių asmenų atsakomybės ribas. Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 18 str. valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojas turi teisę audituoto subjekto vadovui, šiuo atveju vidaus reikalų ministrui, nurodyti nustatytus teisės aktų pažeidimus, kartu neįpareigojant jų pašalinti. Toks sprendimas turėtų būti pagrindu įpareigoti kitas institucijas ar pareigūnus atitinkamai įvertinti pažeidimus. Pažymi, kad sprendimo 1.1 p. nurodyti pažeidimai nėra grindžiami netinkamu ar neteisėtu įslaptintos informacijos perdavimu. Nustatyta, kad pirkimo ir sutarties sąlygos dėl ryšio įrangos perkėlimo į kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas vietas buvo tik formalios, o paslaugoms teikti nebuvo būtina įslaptinta informacija. Atsakovės nuomone, pirkimo dokumentuose numačius galimybę pasiūlyti kitas specifikacijoje nenumatytas nuomos vietas, sudaryta prielaida perduoti tiekėjui sutarčiai vykdyti nebūtiną įslaptintą informaciją. Pirkimo sąlygose buvo numatytas reikalavimas pateikti tiekėjo rašytinį patvirtinimą, kad yra ar bus nuomai siūlomų vietų nuomininkas, turintis teisę subnuomoti šias vietas, toks reikalavimas pritaikytas vieninteliam tiekėjui – VĮ „Infostruktūra“, nes iki pirkimo pradžios ši įmonė jau buvo sudariusi pastatų ir kitų statinių plotų nuomos sutartis su nuomai siūlomų vietų teisėtais valdytojais. Tokiu būdu nesilaikyta lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Pareiškėjo argumentas, kad jis vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymu, nes šis įstatymas netaikomas pirkimams pagal procedūras, nustatytas Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos apraše. Be to, nors tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 3.7.9 p., komisija pasiūlymą pripažino tinkamu ir neatmetė, nepaprašė jo patikslinti. Ištaisant finansinį pasiūlymą buvo pakeista pasiūlymo vertė ir sumažintas nuomos objektų skaičius. Komisija nevertino to, kad partneris pagal jungtinės veiklos sutartį skolingas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovės teigimu, komisija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p., nes vykdė pirkimo procedūras dėl ryšio sistemos techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų įsigijimo neskelbiamų derybų būdu pasikviesdama vienintelį tiekėją, neturėdama akivaizdžių įrodymų, kad tik šis tiekėjas turi išimtines teises teikti reikiamas paslaugas. Nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teises į specializuotą programinę įrangą turėjo „Motorola GmbH“, kuri buvo sudariusi sutartį su VĮ „Infostruktūra“ dėl šios įrangos aptarnavimo, bet ne dėl intelektinių nuosavybės teisių perleidimo. Įstatyme nenumatyta, kad pirkimas vykdomas neskelbiamų derybų būdu, kai reikia tai atlikti kuo greičiau. Kvalifikacijos reikalavimas pateikti sutartis ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę naudotis ryšio sistemos intelektine nuosavybe, buvo pritaikytas minėtai įmonei ir apribojo konkurenciją. Pažymi, kad ši įmonė nepateikė specialistų sąrašo ir jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, kaip reikalauta pirkimo dokumentų 3.1.8 p. Pirkimo komisija pasirinko fiksuotos kainos nustatymo būdą, t. y. 1 mėnesio fiksuotą kainą. Tačiau tiekėjas negalėjo įvertinti, kiek kartų per mėnesį turės atlikti sistemos gedimo ir klaidų šalinimo, remonto darbus. Pasirenkant fiksuotos kainos nustatymo būdą, kai nėra žinomas tikslus paslaugų kiekis, nepasiektas viešojo pirkimo tikslas – įsigyti paslaugas racionaliai panaudojant lėšas. Nustatyta, kad TVŪD vykdė projekto konkursą dėl viešinimo paslaugų įsigijimo. Projekto konkursas gali būti vykdomas tada, kai yra perkamos teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos. TVŪD šiuo atveju įsigytos viešinimo paslaugos neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 67, 68 str. numatytų projekto konkurso kriterijų. Be to, sąlygose buvo numatyta, kad projekto konkursą laimėjęs tiekėjas bus kviečiamas dalyvauti pirkimo procedūrose dėl projekto įgyvendinimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu. Ši sąlyga neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 68 str. 2 d. numatytų projekto konkurso vykdymo sąlygų. TVŪD iš konkurso laimėtojo įsigijo viešinimo ir informavimo paslaugas neskelbiamų derybų būdu, taigi nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 3 d. Atsakovės teigimu, ministerija, neteisėtai pasirinkusi projekto konkursą viešinimo paslaugoms pirkti, išvengė prievolės taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 4 d. numatytus mažiausios kainos ar ekonomiškiausiai naudingiausio pasiūlymo kriterijus. Pabrėžė, kad Valstybės kontrolės kompetencijos negalima aiškinti siaurai, kadangi viena jos funkcijų yra atlikti finansinį ir veiklos auditus, o didžioji biudžeto lėšų naudojama būtent viešųjų pirkimų būdu, todėl svarbu, kad pirkimai būtų atliekami laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Šio įstatymo 21¹ str. 1 d. numatyta, kad, be Viešųjų pirkimų tarnybos, viešųjų pirkimų kontrolę atlieka įgaliotos valstybės institucijos, taigi ir Valstybės kontrolė.
Per teismo posėdį atsakovės atstovai prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo TVŪD atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti, remiantis pareiškėjo išdėstytais motyvais (1 t., b. l. 51-52).
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo IRD atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti, remiantis pareiškėjo išdėstytais motyvais (1 t., b. l. 190-191).
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, įvertino informacinės sistemos, į kurios sudėtį įtraukta skaitmeninė mobiliojo radijo ryšio sistema (SMRRS), ir viešinimo paslaugų viešąjį pirkimą, sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, ir nustatytus teisės aktų pažeidimus nurodė 2012-07-19 ataskaitoje Nr. FA-P-40-3-51 (1 t., b. l. 68-109).
Ataskaitoje konstatuota, kad Vidaus reikalų ministerija be įstatymų galios turinčių teisės aktų pagrindo perdavė Telekomunikacinio tinklo administravimo funkcijas VĮ „Infostruktūra“, kas leido įmonei sudaryti tinklo, kurį faktiškai valdė ministerija ir administravo IRD, priežiūros paslaugų sutartis su konkrečiais tiekėjais neatliekant viešojo pirkimo procedūrų. IRD iš konkretaus tiekėjo VĮ „Infostruktūra“ įsigijo Skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos priežiūros paslaugų, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, taip apribojo galimybę uždarame konkurse dalyvauti daugiau tiekėjų, be to, nepagrįstai taikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., nevykdė viešojo pirkimo procedūrų, o paslaugas pirko vadovaudamasis tuo metu galiojusiu Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašu. Be to, IRD nesilaikė šio aprašo reikalavimų, nes patvirtino pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui VĮ „Infostruktūra“, taip neužtikrino galimybės tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, neatmetė VĮ „Infostruktūra“ pateikto pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo, paprašė jį patikslinti taip, kad pasiūlymas atitiktų nustatytas sąlygas, ir su ja sudarė paslaugų teikimo sutartį. TVŪD Skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos bazinės įrangos viešąjį pirkimą vykdė formaliai, nes perdavus šios sistemos administravimo funkcijas VĮ „Infostruktūra“, jai buvo suteikta galimybė sudaryti sutartį su įrangos gamintoja dėl bazinės įrangos įsigijimo, todėl tai buvo vienintelis tiekėjas. Konstatuota, kad TVŪD vykdė pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu neturėdamas pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik VĮ „Infostruktūra“ turi išimtines teises teikti reikiamas paslaugas.
2012-09-05 Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymo 17 str. 2 d., 18 str. 1, 3, 7 p., 20 str. priėmė sprendimą Nr. SP-15, kuriuo nusprendė: 1) nurodyti vidaus reikalų ministrui sprendimo dėstomojoje išdėstytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus; 2) įpareigoti vidaus reikalų ministrą įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn (1 t., b. l. 13-15).
Sprendime nustatyta, kad: 1. pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nes: 1.1. IRD iš konkretaus tiekėjo įsigijo ryšio sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, dėl to nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. ir nevykdė viešojo pirkimo procedūrų. IRD nesilaikė Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo 7 ir 40 p., nes patvirtino pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, ir sudarė su juo paslaugų teikimo sutartį; 1.2. TVŪD nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, nes pirkimo sąlygose numatė reikalavimą, pritaikytą vieninteliam teikėjui; nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p., nes vykdė pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu pasikviečiant vienintelį teikėją, neturint pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik jis turi išimtines teises teikti reikiamas paslaugas; nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. ir 39 str. 2 d. 1-2 p., nes tiekėjui neatitikus pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o pasiūlymui – pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų, pasiūlymo neatmetė; nesilaikė Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 p., nes nepagrįstai pasirinko fiksuotos kainos nustatymo būdą, nenurodant pirkimo dokumentuose tikslaus norimų pirkti paslaugų kiekio; 1.3. įsigyjant viešinimo ir informavimo paslaugas, pavedė TVŪD vykdyti projekto konkursą, kuris buvo vykdomas nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 3 d., 67, 68 str., nes pasirinkus netinkamą pirkimo būdą į neskelbiamas derybas pakvietė projekto konkurso laimėtoją.
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-09-05 sprendimo Nr. SP-16 1 ir 2 p. tiek, kiek jie susiję su 1.1, 1.2, 1.3 p. konstatuotais pažeidimais, teisėtumo.
1995 m. gegužės 30 d. Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 (toliau – VKĮ, redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-06-01) 13 str. 1 d. nustatyta, kad Valstybės kontrolė atlieka finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditą. Remiantis VKĮ 17 str. 2 d., dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas – sprendimas. VKĮ 18 str. 1, 3, 7 p. nustatyta, kad valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę: nurodyti audituotų subjektų vadovams reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti; įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; nustatyti sprendimo įvykdymo terminą. Pagal VKĮ 20 str., audituotas subjektas per trisdešimt kalendorinių dienų ar per kitą valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kaip trisdešimt kalendorinių dienų, informuoja Valstybės kontrolę apie sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą.
Nagrinėjamu atveju Valstybės kontrolė, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, ginčijamame sprendime nurodė vidaus reikalų ministrui Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo pažeidimus ir įpareigojo vidaus reikalų ministrą įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė, vertindama viešųjų pirkimų procedūras, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, kadangi vertinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančių aktų, turi tik Viešųjų pirkimų tarnyba.
1996 m. rugpjūčio 13 d. Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (toliau – VPĮ, redakcija, galiojusi nuo 2012-03-01 iki 2012-10-01) 8 str. 1 d. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.
VPĮ 21¹ str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.
VKĮ 9 str., apibrėžiančio Valstybės kontrolės kompetenciją, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja: 1) valstybės biudžeto vykdymą; 2) valstybės piniginių išteklių naudojimą; 3) valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą; 5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą; 6) atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Valstybės kontrolė audituoja pagal valstybinio audito mastą, nustatytą šio įstatymo 14 straipsnyje.
Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Valstybės kontrolė, kuriai įstatymu pavesta kontroliuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo teisėtumą, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis biudžeto lėšų yra naudojamos būtent viešųjų pirkimų būdu įsigyjant prekes, darbus ir paslaugas, yra tinkamas subjektas atliekant valstybinį auditą vertinti viešųjų pirkimų procedūras ir priimdama ginčijamą sprendimą įgaliojimų neviršijo.
Kaip minėta, pareiškėjas nesutinka su ginčijamo sprendimo 1.1, 1.2 ir 1.3 p. nurodytais pažeidimais.
Sprendimo 1.1 p. konstatuota, jog IRD iš konkretaus tiekėjo įsigijo ryšio sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, dėl to nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. ir nevykdė viešojo pirkimo procedūrų. IRD nesilaikė Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo 7 ir 40 p., nes patvirtino pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, ir sudarė su juo paslaugų teikimo sutartį.
VPĮ 10 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad VPĮ reikalavimai netaikomi pirkimams, kuriems turi būti taikomi specialūs informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose.
Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105 (toliau – Aprašas, galiojęs iki 2011-11-23), 7 p. buvo nustatyta, kad atliekant pirkimus šiame Apraše nustatyta tvarka, turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytų valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo ir kontrolės reikalavimų. Įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad būtų laikomasi lygiateisiškumo, skaidrumo bei nediskriminavimo principų, ir siekti sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant skirtas lėšas įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų. Aprašo 40 p. buvo nustatyta, kad perkant uždarojo konkurso būdu, vertinami tik tie pasiūlymai, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Komisija turi teisę prašyti tiekėjų paaiškinti, patikslinti savo pasiūlymus. Jeigu vertinama daugiau negu vienas pasiūlymas, komisija sudaro pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kuriuos pateikę tiekėjai atitiko jiems keltus kvalifikacinius ir patikimumo reikalavimus, eilę. Eilė sudaroma kainų didėjimo arba pasiūlymų naudingumo mažėjimo tvarka. Pirmuoju įrašomas pasiūlymas, kuris, vertinant pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, yra geriausias ir kurį pateikusiam tiekėjui turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Su tiekėju, kuriam turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį, komisija gali derėtis dėl pasiūlyme nurodytos kainos sumažinimo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad IRD 2011 m. vykdė pirkimą „Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas“. Pirkimas įslaptintas, konstatavus, jog jam vykdyti būtina perduoti potencialiems tiekėjams detalius suvestinius duomenis apie Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų įrangos techninius parametrus ir naudojamus radijo dažnius (kanalus). Atsakovė nekelia ginčo dėl to, ar įslaptinta informacija perduota tinkamai. Atsakovės teigimu, numačius galimybę pasiūlyti kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas nuomos vietas, sudaryta prielaida perduoti tiekėjui sutarčiai vykdyti nebūtiną įslaptintą informaciją. Nustatyta, kad vienintelis pasiūlymą pateikęs tiekėjas VĮ „Infostruktūra“ nurodė žemės sklypų ir pastatų bei kitų inžinerinių statinių plotų, ant kurių sumontuota Ryšio sistemos įranga, nuomos vietas, kurios buvo numatytos techninėje specifikacijoje, nes iki pirkimo pradžios jau buvo sudaręs sutartis su vietų nuomotojais, kuriems buvo žinomi nuomojamos įrangos techniniai duomenys. Teismas sutinka su atsakove, jog tokiu būdu sąlyga dėl kitų techninėje specifikacijoje nenumatytų nuomos vietų faktiškai nebuvo ir negalėjo būti įgyvendinta, tačiau tai sudarė prielaidą įslaptinti informaciją, dėl ko viešajam pirkimui vykdyti taikytas VPĮ 10 str. 1 d. 1 p. Kaip minėta, nustačius tokią sąlygą, informacija, atsakovės teigimu, įslaptinta pagrįstai, tačiau šiuo atveju kvestionuojamas minėtos sąlygos nustatymo tikslingumas. Pažymėtina, kad teismas negali vertinti aplinkybių, susijusių su kitomis pirkimo sutartimis sudarymu ir vykdymu, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad žemės sklypų nuomos sutartys buvo sudarytos vėliau, nei pasirašyta pirkimo sutartis, nepagrįsti, kadangi ginčytina pirkimo sąlyga šiuo atveju yra dėl teisės nuomotis siūlomas vietas, ne žemės sklypus, o VĮ „Infostruktūra“ iš anksto patvirtino turinti šią teisę. Darytina išvada, kad net ir kviečiant pasiūlymus teikti kitus tiekėjus, pirkimo sąlygas atitiktų vienintelė VĮ „Infostruktūra“. Tokiu būdu patvirtintos pirkimo sąlygos apribojo galimybes tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, pažeidžiant Aprašo 7 p. nuostatas. Nustatyta, kad konkursą laimėjusios tiekėjų grupės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ji nepateikė subrangovų darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo, pasiūlyme buvo nurodyta daugiau nuomos objektų, negu prašoma pirkimo sąlygose, nepateikta dokumentų, patvirtinančių, kad partneris pagal jungtinės veiklos sutartį yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Pirkimo komisija paprašė patikslinti šį pasiūlymą, kaip skunde nurodo pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 39 str. 1 d., kuri nustato perkančiosios organizacijos teisę ir pareigą paprašyti dalyvius paaiškinti pasiūlymus ar pašalinti aritmetines klaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VPĮ nuostatos apskritai neturėjo būti taikomos, kadangi pirkimas vykdytas pagal Aprašo nuostatas. Be to, VPĮ 39 str. 1 d. taip pat nustatyta, kad negalima keisti kainą arba daryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Tiekėjui patikslinus pasiūlymą tokiu būdu, jog dalis nuomos objektų, nurodytų pasiūlyme, nebuvo įtraukta į pirkimo sąlygas, nuomos kainą nurodant 0 Lt, buvo pakeista pasiūlymo vertė ir sumažintas objektų skaičius.
Sprendimo 1.2 p. konstatuota, kad TVŪD nesilaikė VPĮ 3 str. 1 d. numatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, nes pirkimo sąlygose numatė reikalavimą, pritaikytą vieninteliam teikėjui; VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., nes vykdė pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu pasikviečiant vienintelį teikėją, neturint pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik jis turi išimtines teises teikti reikiamas paslaugas; VPĮ 32 str. 6 d. ir 39 str. 2 d. 1-2 p., nes tiekėjui neatitikus pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o pasiūlymui – pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų, pasiūlymo neatmetė; Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 p., nes nepagrįstai pasirinko fiksuotos kainos nustatymo būdą, nenurodant pirkimo dokumentuose tikslaus norimų pirkti paslaugų kiekio.
VPĮ 3 str., reglamentuojančiame pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymąsi, nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
VPĮ 32 str. 6 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.
VPĮ 39 str. 2 d. 1-2 p. nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją; pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
Remiantis VPĮ 56 str. 1 d. 3 p., prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų: jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas.
Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21, 9 p. nustatyta, kad fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios): perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio.
Nustatyta, kad įdiegtos ryšio sistemos infrastruktūros komponentų sąveikos programinės įrangos priežiūrai tinka tik ryšio sistemos gamintojos priežiūros įranga, o intelektinės nuosavybės teises į programinę įrangą priklauso jos gamintojui. Įrangos integravimą į ryšio sistemą gali atlikti VĮ „Infostruktūra“ ir gamintoja, taigi VĮ „Infostruktūra“ nėra vienintelis tiekėjas, turintis išimtines teises teikti sistemos aptarnavimo paslaugas. Audito metu pateiktas Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto ekspertinis vertinimas, kuriame nėra vienareikšmiškai teigiama, jog bendrovė vienintelė gali teikti šias paslaugas Lietuvoje. Teismo vertinimu, pareiškėjas bendrovės išimtinių teisių nepagrindė. Pareiškėjas patvirtino kvalifikacijos reikalavimą – pateikti tiekėjams sutartį, suteikiančią teisę naudotis ryšio sistemos gamintojo intelektine nuosavybe ir specialistų pajėgumais, tačiau žinoma, kad VĮ „Infostruktūra“ tokią sutartį jau buvo sudariusi, todėl atsižvelgiant į minėtą informaciją pirkimo būdo pasirinkimas sudaro prielaidas dirbtinai apriboti konkurenciją. Be to, kaip minėta, VĮ „Infostruktūra“ nepateikė specialistų, galinčių prižiūrėti ryšio sistemą, sąrašo ir jų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, todėl tiekėjo pasiūlymas turėjo būti atmestas, dalyviui neatitinkant minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pasirinktas fiksuotos kainos nustatymo būdas taip pat netinkamas, kadangi tiekėjas neturėjo galimybių įvertinti, kiek kartų per mėnesį turės atlikti ryšių sistemos gedimo ir klaidų šalinimo remonto paslaugas.
Sprendimo 1.3 p. konstatuota, jog ministerija, įsigydama viešinimo ir informavimo paslaugas, pavedė TVŪD vykdyti projekto konkursą, kuris jį vykdė nesilaikydamas VPĮ 56 str. 3 d., 67, 68 str., nes pasirinkus netinkamą pirkimo būdą į neskelbiamas derybas pakvietė projekto konkurso laimėtoją.
VPĮ 56 str. 3 d. nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
Remiantis VPĮ 67 str., projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.
VPĮ 68 str. reglamentuoja projekto konkurso vykdymo sąlygas, pagal šio straipsnio 2 d. projekto konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
Nustatyta, kad TVŪD vykdė projekto konkursą ir įsigijo viešinimo ir informavimo paslaugas. Pažymėtina, jog šios paslaugos nepriklauso anksčiau nurodytų paslaugų ar panašaus pobūdžio kategorijai, dėl kurių gali būti vykdomas projekto konkursas. Nepaisant to, kad perkamų objektų sąrašas, kaip nurodo pareiškėjas, nėra baigtinis, perkami objektai turi atitikti VPĮ 67 str. sąlygas. Konkurso sąlygų 10.7 p. nurodyta, kad projekto konkursą laimėjęs tiekėjas VPĮ nustatyta tvarka bus kviečiamas dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose dėl projekto įgyvendinimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų būdu. Ši sąlyga neatitinka VPĮ 68 str. 2 d. nuostatų, kadangi su projekto konkurso laimėtoju turi būti sudaroma sutartis, nevykdant viešojo pirkimo procedūrų, arba konkurso laimėtojus apdovanojus prizais ar kitu būdu atsilyginus neskelbiamų derybų būdu tęsti pirkimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės kontrolės išvada dėl ginčijamo sprendimo 1.1, 1.2, 1.3 p. nurodytų pažeidimų yra pagrįsta.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamo sprendimo 1 p., kuriame minėti pažeidimai nurodomi vidaus reikalų ministrui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-23 nutartyje adm. byloje Nr. AS525-29/2013 konstatavo, kad šis punktas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., nustačius, kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla turi būti nutraukiama. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11). Dėl to skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti ginčijamo sprendimo 1 p., nutraukiama.
Sprendimo 2 p. pareiškėjas įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. VKĮ 18 str., reglamentuojančio Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų teises priimant sprendimus pagal valstybinio audito ataskaitas, 3 p. nustatyta, kad valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę, be kita ko, ir įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Pareiškėjo teigimu, vidaus reikalų ministras nėra įgaliotas patraukti atsakomybėn sprendime išvardintus pažeidimus padariusių asmenų, nes jie į tarnybą priimti ne vidaus reikalų ministro. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., 5 d., tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda ir tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Remiantis šia nuostata, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog sprendime turėtų būti nurodyti konkretūs atsakomybėn trauktini asmenys, kadangi tarnybinė nuobauda gali būti paskirta tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuris pradedamas asmenį į tarnybą priėmusio vadovo sprendimu. Pareiškėjas, vykdydamas Valstybės kontrolės įpareigojimą, turi veikti teisės aktų jam priskirtos kompetencijos ribose, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir, nustačius pažeidimą padariusius jam įgaliotus asmenis, patraukti jos tarnybinėn atsakomybėn.
Taigi, konstatavus, kad Valstybės kontrolės išvada dėl padarytų pažeidimų yra pagrįsta, pripažintina, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalis, kurioje suformuluotas įpareigojimas įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenims tarnybos ar drausminėn atsakomybėn yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-09-05 sprendimo Nr. SP-16 1 p., nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo Vidaus reikalų ministro skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.