Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-281-220/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-06Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
1-281-220/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37816-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Nukentėjusysis
V. R.
Kaltinamasis
E. A.
Advokatai
Stanislava Jorudienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-281-220/2019Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;1.1.7.2.3;1.1.9.10.Teisminio proceso Nr.1-01-1-37816-2018-9 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 6 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Edmundas Žukauskas,sekretoriaujant Simonai Beišienei,dalyvaujant prokurorui Lolitai Marcinkutei,nukentėjusiajai V. R., jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

kaltinamosios atstovui advokato padėjėjui D. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinių Amerikos valstijų pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau- BK)140 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. A. 2018 m. liepos 31 d., apie 16 val., Tauragės mieste, picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš V. R., tai yra, tempdama nuo jos nugaros kuprinę, pargriovė V. R. ant grindų, užlaužė jai ranką, stumdė, tampė už rankų, braižė nagais, taip nukentėjusiajai V. R. padarydama kairio peties pažeidimą, kairės alkūnės, pirštų, plaštakos, žasto srities paviršinius sužalojimus (paviršines žaizdas), kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. A. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji 2018-07-31 parašė nukentėjusiajai žinutę, kad atvežtų dokumentą, kur yra jos parašas, tai yra firmos apskaitos dokumentą, kur yra 400 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jai rašiusi, kad atvežtų ne dokumentą, o dokumentus, tačiau kodėl taip sakiusi negali paaiškinti, nes gal tada ikiteisminio tyrimo metu taip sakydama suklydo. V. R. į piceriją atėjo su mažamečiu vaiku ir atsisėdo prie stalo, kur kartu sėdėjo ji ir jos marti R. A. bei darbuotoja R. V.. Pokalbio, ne apie dokumentus, metu V. R. ištraukė iš kuprinės ir padėjo ant stalo tris dokumentus, tai buvo jos atšviestas pasas, kažkoks tai jos pasirašytas dokumentas su 900 Eur ir dar kažkoks dokumentas. Tie dokumentai buvo įmautėje ir dalis jų išlindusių iš įmautės. Negali paaiškinti kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad dokumentai buvo ne įmautėje. Ji pamačiusi šiuos dokumentus labai susinervino, kad pas ją yra jos dokumentai, apėjo iš sėdinčios nukentėjusiosios nugaros ir paėmusi dokumentus suplėšė pasakiusi jai, kad ji daugiau neturės šių dokumentų. V. R. kuprinė buvo padėta ant kėdės atkolto. Pradžioje V. R. nieko nesakė ir paėmė vaiką bei kuprinę, o po to metė vaiką ir kuprinę, ir bėgo prie baro kur yra kasa, o ji norėdama apsaugoti prie baro esančius pinigus pribėgo iš paskos ir ją apglėbusi rankomis laikė. Nukentėjusioji kažką pribėgusi prie baro paėmė, o ji apglėbusi ją rankomis norėjo iš jos atimti, tačiau ji įkando jai į ranką, taip pat sudavė jai į krūtinę, subraižė ranką. Tada ji ją paleido ir ji išėjo iš už baro. Nukentėjusioji dar filmavo ir koliojo ją necenzūriniais žodžiais. Tada ji paprašė iškviesti policiją. Dar į piceriją buvo atvažiavęs ir V. R. vyras, kuris filmavo. Taip pat atvažiavo ir policijos pareigūnai. Ji V. R. netampė, nedraskė, galvos į sieną nedaužė, nevertė ant žemės, kuprinės nuo nugaros nenuplėšė. Paprasčiausiai ji ją laikė tik apglėbusi rankomis prie baro. Apglėbimo ir laikymo metu ji negalėjo V. R. sužaloti, nes nebuvo taip jau smarkiai grumtasi. Nematė ant V. R. kūno sužalojimų. Taip pat negali paaiškinti kaip pas ją ant rankų atsirado nubrozdinimai, nes buvo tik įbrėžimai nagais. Tas stumdymasis vyko apie 2 mintutės. Jokio vekselio dėl skolos grąžinimo ji su V. R. nebuvo pasirašiusi, gal ir galėjo jai pakišti pasirašyti dokumentą, kai ji blogai jautėsi. Ji apie vekselį sužinojo jau po įvykio, kai sudėjo suplėšytas skiautes, o to įvykio metu dar ji nežinojo, kad ji suplėšė vekselį. Kai sudėjo suplėšytų skiaučių likučius, tai ji pastebėjo, kad nebuvo atneštas jai reikalaujamas pateikti firmos dokumentas. Suplėšiusi dokumentus ji išmetė juos į šiukšlių dėžę. Joje atvykę policijos pareigūnai tik rado dalį dokumento, o likusią dalį ji pakavojo šiukšlių dėžėje. Nors iš videoįrašo matosi, kad ji sakiusi, jog dokumentai sudeginti, tačiau ji juos nesudegino. Negali paaiškinti, kodėl nuo policijos pareigūnų slėpė suplėšytas dokumentų skiautes. Nors įraše sako, kad vekselį jai padavė V. R., tačiau taip nebuvo, gal tada ji kalbėjo apie kitą vekselį, kurį pasirašė su Kaunu. Iki šio įvykio santykiai su V. R. buvo normalūs.

Nukentėjusioji V. R. parodė, kad ji gavo iš E. A. žinutę, kurioje buvo nurodyta atsinešti į piceriją dokumentą. Kadangi ji neparašė kokį dokumentą atsinešti, tai ji žinute prašė patikslinti koks tai dokumentas. Tada ji parašė, kad tokį dokumentą, kuriame yra jos parašas. Kadangi ji jai pagal 2018-04-30 vekselį paskolino 950 Eur ir kaip tik tą dieną suėjo terminas grąžinti pinigus, tai ji suprato, kad reikia atsinešti vekselį. Ji atėjo į piceriją su vaiku, o dokumentus turėjo kuprinėje. Prie stalo sėdėjo kalinamoji, jos marti R. A. ir picerijos darbuotoja R. V.. Jos kalbėjosi. Tuo metu, kai ji statė vaiką ant grindų, tai E. A. jau buvusi už nugaros plėšė nuo jos peties kuprinę, o ji nenorėjo jos atiduoti ir gynėsi. Ji ją parvertė ant žemės, užlaužė jos ranką ir nuplėšė kuprinę. Ji suprato, kad E. nori atimti iš jos dokumentus, nes prieš tai E. A. buvo paklausiusi ar ji turi dokumentus ir ji atsakė, kad turi. Jos ant žemės grūmėsi, jai buvo užlaužta ranka, subraižytos rankos, kaklas. Nors nematė kaip iš kuprinės jos dokumentai buvo išimti, nes ji puolė prie savo vaikučio, kuris taip pat buvo parvirtęs, tačiau matė, kad ji plėšo dokumentus. Dokumentai į įmautę nebuvo sudėti. Matė, kaip ji nubėgo prie baro ir suplėšytus dokumentus sumetė į šiukšlių dėžę. Norėdama išsaugoti vekselį dėl skolos grąžinimo, ji palikusi savo vaikutį salėje pribėgo prie E. A. ir norėjo iš šiukšlių dėžės paimti dokumentus, tačiau ji neleido ir vėl ją puolė iš nugaros, ją stūmė į sieną. Po to ji išsivadavusi iš jos puolė prie salėje palikto savo vaiko. Ji salėje grumtynių metu įkando kaltinamajai į ranką, nes norėjo iš jos išsilaisvinti. Iš viso grumtynės vyko apie 2-3 minutes. Buvo jai patinęs kairės pusės petys. Taip pat buvo atplėštas ir kojos nagas, tačiau kraujas nebėgo. Tie sužalojimai buvo pareigūnų užfiksuoti. Kai atvyko policijos pareigūnai, tai ji pasakė jiems, kad E. A. suplėšė vekselį ir įmetė į šiukšlių dėžę. Laiko, kad kaltinamoji atėmusi ir suplėšiusi vekselį, norėjo išvengti skolos grąžinimo. Ji yra padėjusi E. tvarkyti įmonės finansinius reikalus, tačiau jokių jos dokumentų pas save neturėjo. Atvažiavę policijos pareigūnai dalį suplėšytų dokumentų skiaučių rado šiukšlių dėžėje ir juos jai padavė, kuriuos vėliau ji perdavė policijai. Taip pat po apsistumdymo ji paskambino savo draugui ir jis atvažiavęs filmavo. Jos buvo atvežtos į policijos skyrių. Ją apžiūrėjęs policijos pareigūnas užfiksavo kūno sužalojimus, tačiau kai pareigūnai ją apžiūrinėjo, tai ji nesakė apie kojos nagą, nes dar buvo nuo šoko neatsigavusi. Jai tada nei daug kur skaudėjo, nei ką ji juto, bet jai buvo blogai. Ji dėl sužalojimo kitą dieną kreipėsi į gydytojus, kurie patikrino ir nustatė sužalojimus. Dėl kojos nago gydymosi ji toliau ėjo pas gydytojus konsultacijos ir jai atlikinėjo kojos piršto perrišimus ir kitus tepimus. Tada ji gydytojams jau pasakė, kad ir kojos nagas buvo pažeistas grumtynių metu. Tik, kai atslūgo emocijos ji pradėjo jausti skausmą ir žiūrėti kur jai yra negerai. Kojos nykščio paplėšimą pastebėjo grįžusi į namus, dėl to ligoninėje gydytojui ir pasakė, kad ir nykštį sužalojo. Kažkaip gavosi, kad jos pareiškimas policijoje nebuvo užregistruotas, todėl ji pasikonsultavusi su advokate kita dieną parašė policijai skundą. Pradžioje jos apklausos, ji apsiriko nurodydama, kad tą pačią dieną kreipėsi pas gydytojus, nes buvo užmiršusi kada ji kreipėsi. O iš tikrųjų ji kreipėsi kitą dieną po įvykio.

Dėl šio konflikto jai buvo padaryta ir moralinė žala, nes buvo sužalota, patyrė skausmą, buvo stresas, šokas, teko vaikščioti pas gydytojus, gerti raminamuosius vaistus, sunkiai užmigdavo ir neramiai miegodavo, vartojo raminamuosius. Dar ir dabar pasekmės, dėl peties išnarinimo, jaučiasi. Prašo priteisti iš kaltinamosios 3500 Eur neturtinę žalą.

Liudytojas T. N. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios draugas ir jie gyvena kartu. Prisimena, kad jam verkdama paskambino V. R., pokalbio fone girdėjosi, kad šaukė vaikas, ir prašė atvažiuoti, nes ją užpuolė E. A.. Žinojo, kad ji ten nuėjo su dokumentais, su vekseliu. Kai atvažiavo, policijos pareigūnų dar nebuvo. Atvažiavęs pradėjo mobiliuoju telefonu filmuoti. Draugė buvo šoko būsenoje, vaikas verkė. E. A. vaikščiojo su duju balionėliu, grasino. V. sakė, kad ją užpuolė, sudraskė, atėmė dokumentus. Matėsi, kad V. buvo tampyta, matėsi nubrozdinimai. Gerai neprisimena, bet nubrozdinimai buvo ant rankų ir kaklo. V. sakė, kad E. suplėšė jos vekselį dėl skolos grąžinimo. Bare buvo dar dvi ar viena moteris. Policininkai aiškinosi situaciją, o jis jiems pasakė, kad geriau savo darbą atliktų, o draugė parašytų pareiškimą. Nepastebėjo ant draugė kūno, kad būtų bėgęs kraujas. Po šio įvykio draugė buvo kaip nesava, blogai miegojo, sakė, kad koja, rankos skauda. Nežino ar draugė daugiau dėl sužalojimų lankėsi pas gydytojų ir ar kokius tai vaistus naudojo.

Liudytoja R. A. parodė, kad ji yra E. A. marti ir dirbo jos bare. Ji dėl ligos sunkai atsimena įvykius. Tačiau prisimena, kai buvo į barą atėjusi V. R. ir ji ištraukusi iš kuprinės kažkokį tai dokumentą padėjo jį ant stalo. Jai E. A. sakė, kad ji ateis ir atsineš dokumentą, tačiau nežinojo kokį. Kai ji atėjo tai jos sėdėjo prie stalo. E. kalbėjo su V., o ji kalbėjosi su R., taip pat ji telefonu naršė internete. Kai atėjo V., tai ji buvo su vaiku ir turėjo kuprinę, kuri buvo ant pečių. Pagal įvykių eigą sprendžia, kad atėjusi V., matyt, ištraukė iš kuprinės kažkokius dokumentus. Vėliau atsimena, kad tarp V. ir E. įvyko kažkoks ginčas, E. nuėjo už prekystalio ir kažką išmetė, o paskui pamatė, kad ir V. atbėga. Kadangi ji serga ir sunkiai atsimena, tai negali visko dabar atkartoti kaip buvo, tačiau, kai buvo perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tai prisiminė, kad prie stalo jokių grumtynių nebuvo. Neprisimena jokių dokumentų suplėšymo, ji iškvietė policiją, nes buvo šaukiama iškviesti policiją. Ji policiją iškvietė būdama lauke ir taip vaikščiojo pirmyn ir atgal, todėl nieko daugiau nematė, buvo išsigandusi. Kiek pamena, tai neprisimena, kad V. būtų buvusi pargriauta prie stalo. Nematė ant V. rankų sužalojimų. Taip pat gerai nepamena kas vyko prie baro.

Liudytojas T. D. parodė, kad juos informavo budėtojas dėl šio įvykio ir jie su kolega išvyko į piceriją, kurioje jau ginčijosi dvi moterys, buvo ir vyras, tačiau jis neatsimena ar pastarasis filmavo. Jos aiškinosi dėl kažkokių tai dokumentų, dėl pinigų, apie suplėšytus kažkokius dokumentus. Jis rado kelias suplėšytas skiautes šiukšlių dėžėje ir jas padavė nukentėjusiajai. Kadangi įvyko konfliktas, todėl buvo nuspręsta paimti pareiškimą iš kitos moters, bet paskui išaiškėjo, kad konflikto metu buvo ir susistumdymas ir tokiu atveju yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, todėl buvo iškviestas kitas ekipažas, kuris ir pradėjo tyrimą. Dabar jis nepamena ką nukentėjusioji pasakojo, tačiau aiškino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Dabar gerai visko neprisimena, tačiau sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais savo parodymais. Nepamena ar ant nukentėjusiosios rankų matėsi sužalojimai, ar buvo kraujo.

Liudytoja R. V. parodė, kad kai atėjo V. R. į piceriją, tai ji atėjo su mažamečiu vaiku ir su kuprine iš kurios išsitraukė įmautėje esančius dokumentus ir pasidėjo ant stalo. Per įmautę matėsi kažkokie popieriai. Kažką ji kalbėjo su E. apie pinigus ir skolą, tiksliai negali pasakyti, nes buvo „įlindusi“ į telefoną. Matė, kaip E. staigiai paėmė dokumentus nuo stalo ir nešėsi juos link kasos už baro, o ta atėjusi moteris padėjo vaiką ant kėdės ir bėgo tiesiai pro baro tarpą vytis E.. Tada jos abi į sieną atsirėmė, pradėjo visaip koliotis ir tada ji išsigando ir pabėgo į kambariuką. Nespėjo pamatyti kaip ten jos grūmėsi, matė, kad jos buvo susikabinusios. Nukentėjusioji šaukė gelbėkit. Susistumdymas truko apie kelias minutes. Jos ten labai grūmėsi prisiglaudusios abidvi prie sienos. Labai garsiai šūkavo ir koliojosi. Nematė kaip dokumentai buvo suplėšyti. Po grumtynių jai E. rodė savo sužalojimus. Tai, kad nukentėjusioji būtų buvusi nutempta nuo kedės, tai taip nebuvo. Kai jos grūmėsi, tai vaikas, kuris buvo ant kėdės ar kitur, garsiai klykė. Gal E. ramiai paėmė nuo stalo dokumentus. Nematė, kad dokumentus E. būtų ištraukusi iš kuprinės. Neatsimena ar tarp jų buvo kalba apie vekselį.

Liudytojas J. A. parodė, kad įvykį atsimena miglotai, nes tai buvo labai senai. Prisimena, kad su kolega su M. R. nuvažiavo prie picerijos, o jau viena moteris buvo lauke, gal būt tai buvo nukentėjusioji, nepamena. Ji buvo prie kolegų tarnybinio automobilio ir kalbėjo su kitais pareigūnais, pastarieji jam pasakė, kad picerijoje tarp moterų įvyko konfliktas. Pirmiausiai bendravo su nukentėjusiąja, kuri aiškino kažką tai apie kaltinamosios skolą jai, kažkokį vekselį, kurį suplėšė kaltinamoji. Dėl to vekselio kilo tarp jų susistumdymas, kažkuri tai kitai įkando į ranką, kvietėsi policiją. Nepamena ar matėsi sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno. Nusivežęs į policiją jis atliko šių moterų apžiūra, ir, jeigu jau apžiūros protokoluose yra nurodyti moterų sužalojimai, tai jie tokie ir buvo nustatyti. Nuotraukos byloje turi būti spalvotos. Apžiūros dieną ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kas yra surašyta tuose asmens apžiūros protokoluose, tas tikrai ir buvo fiksuota tuo metu, viskas yra teisingai surašyta, taip pat sužalojimus fiksavo ir nuotraukomis. Atrodo, kad nei viena iš moterų nerašė pareiškimo, jis pagal faktą pradėjo tyrimą. Jis neįpareigojo moterų kreiptis dėl padarytų sužalojimų mąsto nustatymo, jis tik išrašė užduotį kreiptis pas medicinos ekspertą dėl sužalojimo mąsto nustatymo. Atrodo, kad jis moterims užduotis dėl sužalojimo išrašė į Kauną. Jam esant, nei viena, nei kita moteris neprašė iškviesti medikų.

Iš nukentėjusiosios skundo rašyto 2018-08-01( t. 1 b.l. 1) matyti, kad nukentėjusioji teigia, jog picerijoje kaltinamoji užėjusi jai iš už nugaros pradėjo plėšti nuo jos pečių kuprinę, ji nugriuvo ant grindų, o kaltinamoji užlaužusi jai ranką stengėsi nuimti kuprinę, kad išimti atneštą vekselį. Ji tą vekselį išėmė ir suplėšusi įmetė į šiukšlinę. Po to ji pastačiusi vaiką nuėjo prie baro ir bandė išimti suplėšyto vekselio skiautes, tačiau ji jai tai neleido padaryti ir vėl ją stumdė ir braižė nagais.

Iš susirašinėjimo mobilaus ryšio telefono žinutėmis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios (t. 1 b.l 19) matyti, kad kaltinamoji rašo, kad nukentėjusioji atvažiuotų į piceriją ir atsivežtų dokumentą, o nukentėjusioji pasitikslina kokį dokumentą, o tada kaltinamoji atrašo, kad tą, kurį ji pasirašė. Šie įrašai yra apžiūrėti (t. 1 b.l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių lapų skiaučių (t. 1 b.l. 20) matyti, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu yra pateikti suplėšytų kažkokių tai dokumentų skiautės, kurios, jos teigimu, buvo policijos pareigūnų išimtos iš šiukšlių dėžės ( matosi kažkokio tai amerikietiško dokumento skiautės ir kažkokio tai dokumento skiautės). Skiautės apžiūrėtos ( t. 1 b.l. 56)

Iš gydytojo išrašo, kurį pateikė nukentėjusioji ( t. 1 b.l. 44, 47), matyti, kad nukentėjusioji pirmą kartą po įvykio apsilankė pas gydytoją (VŠĮ Tauragės ligoninė) 2018-08-01 17, 47 val., jai buvo nustatyti kairės peties pažeidimas, kairės alkūnės pirštų, plaštakos žasto srities paviršiniai odos sužalojimai su parodinėmis kraujosruvomis, dešinės pėdos nykščio nago pažeidimas. Nurodyta, kad trauma įvyko konflikto metu. Nurodo, kad pacientė skundžiasi galvos skausmu, kairės peties skausmu po rankos sukimo. Žaizdos sutvarstytos, paskirtas medikamentinis gydymas.

Iš specialisto išvados ( t. 1 b. l. 52) matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta kairės peties pažeidimas, kairės alkūnės pirštų, plaštakos žasto srities paviršinai odos sužalojimai su poodinėmis kraujosruvomis, dešinės pėdos nykščio nago pažeidimas. Sužalojimai kairės peties ir kairėje rankoje galėjo išsivystyti mėginant užlaužti ar užsukti nukentėjusiosios ranką. Dešinės pėdos nykščio nago pažeidimas išsivystė nuo poveikio ketu, buku daiktu.

Iš apžiūros protokolo ( t. 1b.l. 62-63) matyti, kad yra apžiūrėtas nukentėjusiosios draugo filmuota medžiaga picerijoje, kurią prie bylos pridėjo nukentėjusioji ( t. 1 b.l. 57). Apžiūros protokole matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji kalbasi picerijoje prie atvykusių policijos pareigūnų. Nukentėjusioji teigia, kad ją sumušė kaltinamoji ir atėmė vekselį bei rodo sumuštas rankas, o kaltinamoji teigia, kad nukentėjusioji ją užpuolė ir pradėjo muštis, taip pat nurodo, kad vekselį gal ji ir pasirašė kai buvo ligonė. Dar kaltinamoji teigia, kad dokumentai yra sudeginti. Policijos pareigūnai šiukšlinėje randa kažkokių tai skiaučių. Kaltinamoji teigia, kad pati V. R. jai padavė vekselį.

Iš akistatos protokolo ( t. 1 b.l. 178-180) matyti, kad nukentėjusioji teigė, kad kaltinamoji jai rašė telefoną žinutę dėl vieno dokumento atsivežimo, o kaltinamoji teigia, kad ji rašė jai žinutę atsivežti ne vieną, o dokumentus ( algalapius, didžiąją knygą, išlaidų ir pajamų orderius). Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamoji jai iš už nugaros plėšė kuprinę ir išėmė vekselį bei ji buvo parvirtusi ant žemės, o kaltinamoji teigia, kad ji atėjusi padėjo ant stalo tris be įmautės lapus, kur vienas buvo jos JAV piliečio paso kopija, jos tapatybės kortelė ir kažkoks dokumentas su pasirašyta 900 Eur suma, o po šios sumos jos parašas, todėl ji labai susinervino ir paėmusi šiuos dokumentus nuo stalo juos suplėšė ir sumetė į šiukšlių dėžę, bet nukentėjusiosios nemušė ir nebuvo jos pargriovusi. Ji nukentėjusiosios nemušė, o atbėgus jai prie baro ją laikė apglėbusi, o tada nukentėjusioji įkando jai į ranką bei sudavė į krūtinę.

Iš Prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ( t. 2 b.l. 7) matyti, kad dėl kaltinamosios sužalojimo buvo nukentėjusiosios atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant V. R. veikoje nusikalstamos veikos sudėties.

Iš asmens apžiūrų protokolų ( t. 2 b.l. 182-184, 187-189) matyti, kad po įvykio 2018-07-31 nukentėjusioji ir kaltinamoji buvo atvežtos į policijos komisariatą, kur jos buvo apžiūrėtos ir surašyti asmens apžiūros protokolai iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyti nubrozdinimai ant kairės rankos vidurinių dviejų pirštų galų, paraudimas ant alkūnės vidinės pusės paraudimas ant kairės rankos, tarp alkūnės ir riešo, o kaltinamajai buvo nustatyta kraujosruva ant dešinės rankos virš alkūnės, o ant dešinės rankos riešo matosi nubrozdinimai.

Teismas konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos

Kaip matyti, kaltinamoji E. A. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažįsta ir nurodo, kad ji 2018-07-31 atėjus nukentėjusiajai V. R. į piceriją, prieš ją fizinio smurto nevartojo, jos nemušė ir nestumdė, sužalojimų jai negalėjo padaryti, nes ji tik laikė V. R. apglėbusi rankomis iš šono už baro ir norėjo iš jos rankos atimti kažką, tačiau nežino ką, nes V. R. atėjusi už baro pertvaros kažką tai prie kasų rado ir paėmė, o ten galėjo būti ir pinigai. Kai V. R. jai įkando į ranką, tai ji ją ir paleido. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad V. R. ji parašė žinutę atnešti vieną dokumentą, kur yra 400 Eur. Kodėl ji ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad prašė nukentėjusiosios atnešti ne vieną dokumentą, o dokumentus, kur yra jos parašai, tinkamai negali paaiškinti. Be to, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad kai atnešė V. R. dokumentus, tai jie buvo įdėti į plastmasinę įmautę, o kodėl ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad dokumentai nebuvo įdėti į įmautę, taip pat negali paaiškinti. Taip pat ji negali paaiškinti kodėl videoįraše ji teigia, kad vekselį jai padavė V. R. ir, kad ji policininkams teigia, jog ji dokumentus sudegino. Taip pat negali paaiškinti kodėl ji suplėšytus dokumentus slėpė nuo policijos pareigūnų. Aiškina, kad atėjus V. R. į piceriją, ji nepuolė iš jos ant pečių turėtos kuprinės ištraukti dokumentus ir neparvertė ją su mažamečiu vaiku ant grindų bei neišėmė per prievartą iš kuprinės dokumentus, bei ją nesužalojo, o pati nukentėjusioji ištraukusi iš kuprinės įmautėje esančius dokumentus ir padėjo juos ant stalo. Kadangi ji pamačiusi, kad iš įmautės yra išlindę kažkokie tai dokumentai, tai jos užsienio paso kopiją ir kažkoks tai dokumentas su jos parašu ir nurodyta 900 Eur suma, labai susinervinusi, kad pas ją yra jos dokumentai, staigiai paėmė juos nuo stalo ir suplėšė, o skiautes sumetė į šiukšlių dėžę. Jokio vekselio dėl skolos grąžinimo su nukentėjusiąja nebuvo pasirašiusi.

Priešingai negu kaltinamoji, nukentėjusioji parodė, kad jai kaltinamoji parašė žinutę, jog atsineštų į piceriją dokumentą. Iš pradžių ji nesuprato kokį dokumentą, o kai kaltinamoji patikslino, kad dokumentą, kurį ji pasirašė, tai suprato, kad ji prašo atnešti vekselį pagal kurį E. A. buvo skolinga jai 950 Eur, ir kaip tik tą dieną buvo suėjęs terminas skolai grąžinti. Jai pasiėmus tą vekselį atėjo į piceriją ir atsisėdo prie stalo. Bekalbant su E. A. ir pastarajai paklausus ar atsinešė dokumentus, o jai atsakius, kad atsinešė, tai kaltinamoji apėjusi iš už nugaros griebė jai už ant peties turimos kuprinės ir pradėjo ją nuo pečių plėšti, o ji tam priešinosi. Grumtynių metu kaltinamoji parvertė ją su vaiku ant žemės visaip ją stumdė, tampė, braižė nagais, užlaužė kairę ranką, kol išėmė iš kuprinės dokumentus ir suplėšiusi išmetė į šiukšlių dėžę. Po to, ji dar norėjo iš šiukšlių dėžės išimti skiautes, tačiau kaltinamoji jai neleido tai padaryti, puolė ja, ir vėl ją pradėjo stumdyti į sieną. Jai buvo padaryti sužalojimai. Taip pat grumtynių metu jai buvo papalėštas dešinės kojos nykščio nagas, tačiau apie šio nago sužalojimą policijos pareigūnams, kada jie tą dieną nusivežė ją į policijos komisariatą, nesakė, nes dar buvo strese ir skausmo nejuto. Tik nuėjusi pas gydytojų sekančią dieną jiems pasakė, kad grumtynių metu buvo sužalotas ir tas nagas. Mano, kad liudytojai R. A. ir R. V. sako netiesą, kad dokumentus ji padėjo juos ant stalo, o ne kaltinamoji ištraukė juos iš kuprinės ją parvertus, nes R. A. yra kaltinamosios marti, o R. V. dirbo pas E. A. picerijoje. Dokumentai buvę kuprinėje į įmautę nebuvo sudėti.

Nurodo, kad dėl padarytų sužalojimų jai yra padaryta ir moralinė žala, kurią įvertina 3500 Eur, nes ji juto skausmą, ne vieną kartą dėl padarytų sužalojimų lankėsi pas gydytojus, buvo sutrikęs miegas, naudojo raminamuosius, ir dar skaudą kairę ranką kai ją daugiau patempia.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4dalys).Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5dalys). BPK 20 straipsnio 5dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-693/2019).

Kaip matyti, kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymai dėl aplinkybių, susijusių su dokumentų paėmimu iš nukentėjusiosios, iš esmės skiriasi. Kaltinamoji nurodo, kad ji atneštus dokumentus paėmė nuo stalo, o nukentėjusioji teigia, kad iš jos dokumentus kaltinamoji atėmė užėjusi iš už nugaros ir ją pargriovus ant žemės, ir joms grumiantis dokumentai buvo ištraukti iš kuprinės, kurią nukentėjusioji turėjo užsidėjusi ant peties. Kad tinkamai nustatyti fizinio smurto panaudojimo aplinkybes, būtina išanalizuoti aplinkybes susijusias su tuo, kokius dokumentus buvo prašoma atnešti į piceriją, nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymų nuoseklumą, vienodumą, logiškumą bei kitus faktus. Vertinant nekentėjusiosios ir kaltinamosios nurodytas skirtingas aplinkybes, matyti, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, jų nekeitė, jos parodymai yra vienodi ir nuoseklūs, logiškai paaiškinami. O kaltinamosios parodymai yra prieštaringi, nevienodi, nenuoseklūs, logiškai nepaaiškinami. Jau nuo pat pradžių, pradedant vertinti kaltinamosios paaiškinimus dėl telefono žinutės, kurioje yra užfiksuota, jog ji prašė nukentėjusiosios atsinešti vieną dokumentą, kurį ji pasirašė, susiduriama su kaltinamosios prieštaringais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji teigia, jog ji rašė nukentėjusiajai atsinešti ne vieną, o daugiau dokumentų (algalapiai, didžioji knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai), bei nurodė, kad atsinešti dokumentai nebuvo įmautėje, o teisminio posėdžio metu jau teigia, kad rašė nukentėjusiajai atnešti dokumentą, kuriame yra kažkokie 400 Eur bei šie dokumentai buvo padėti ant stalo įmautėje. Taip pat kaltinamoji nurodo, kad ji apie tai, jog ji suplėšė jos pasirašytą vekselį dėl 900 Eur sumos, pastebėjo tik po įvykio kada susidėjo sudraskytas skiaučių gabaliukus, o iš videoįrašo matyti, kad ji policijos pareigūnams aiškina, jog ji suplėšė vekselį, kurį neteisėtai nukentėjusioji iš jos išgavo parašą, ir kurį pati nukentėjusioji atėjusi į piceriją jai atidavė, bei policijos pareigūnams aiškino, jog dokumentus sudegino. Be to nurodo, kad pati nukentėjusioji ją užpuolė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, kad ji sužinojo, kad suplėšė vekselį tik po įvykio, kai sudėliojo popieriaus skiautes, o kodėl priešingai teigė policijos pareigūnams negalėjo tinkamai paaiškinti. Be to, nelogiškas kaltinamosios aiškinimas, jog esant iki įvykio geriems santykiams su nukentėjusiąja, ir pastarajai atvykus į piceriją, bei kaip teigia kaltinamoji, nukentėjusiajai padėjus kažkokius tai dokumentus ant stalo ir jai pamačius savo atšviestą pasą, kažkokias tai sumas ir jos parašą, iš karto nepasikalbėjus dėl atneštų šių dokumentų, kaltinamoji būtų griebusi šiuos dokumentus ir neišsiaiškinus kas tai per dokumentai juos suplėšytu. Be to, iš videoįrašo matyti, kad kaltinamoji suprato, kad tai buvo vekselis, kurį ji galėjo pasirašyti apgauta nukentėjusiosios. Taip pat kaltinamoji teigia, kad negali paaiškinti kodėl ji slėpė suplėšytus dokumentus nuo atvykusių policijos pareigūnų. Visi šie kaltinamosios prieštaravimai, nenuoseklūs parodymai, nelogiški paaiškinimai duoda pagrindą manyti, kad kaltinamoji numanė kokį dokumentą į piceriją atsinešė nukentėjusioji ir žinodama, kad ji jį turi kuprinėje ėmėsi fizinio smurto jį užvaldyti, todėl prieš ją panaudojo fizinį smurtą pargriaudama nekentėjusiąją ant žemės, grumdamasi užsuko jai ranką, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti ir kiti sužalojimai ir taip iš kuprinės išėmė dokumentą, kurį suplėšė, ir įmetė į šiukšlių dėžę, o po to nukentėjusiajai, atėjus prie baro pasiimti suplėšytas skiautes, dar su ja ir grūmėsi. Kaltinamosios paaiškinimai, kad nukentėjusioji ištraukė dokumentus iš kuprinės ir padėjo ant stalo ir tik tada ji juos paėmė bei nebuvo jos nuvertusi ant žemės ir su ja grumdamasi nepadarė sužalojimų, o tik nukentėjusiąją prie baro laikė apglėbusi ir prieš ją fizinį smurtą nenaudojo ir sužalojimų jai nepadarė, yra vertintini kaip kaltinamosios gynimosi būdas siekiant išvengti atitinkamos atsakomybės. Tai, kad liudytojos R. A. ir R. V. nepatvirtino aplinkybes, kad prie stalo salėje kaltinamoji grūmėsi su nukentėjusiąją, laikytina, jog R. A. yra kaltinamosios marti, o R. V. buvusi kaltinamosios darbuotoja, todėl duoda kaltinamajai naudingesnius parodymus dėl sužalojimo, grumtynių vietos, bei aiškiai nenurodo visų aplinkybių kaip viskas vyko, pirmoji teigdama, kad ji gerai neprisimena, nes jai yra blogai su atmintimi, o antroji teigdama, kad buvo įnikusi į telefoną bei vaikščiojo į lauką ir atgal. Dėl to jų parodymus teismas vertina kritiškai ir ne visa apimtimi jų parodymais tiki. Taip pat yra prieštaravimai tarp šių liudytojų ir kaltinamosios parodymų, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad dokumentai nebuvo įmautėje( tik teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, kad dokumentai buvo įmautėje ) o liudytojos teigė, kad dokumentai buvo įmautėje, o tai duoda pagrindą manyti, kad įvertinant visas nustatytas aplinkybes, dokumentai nebuvo ištraukti iš kuprinės ir padėti ant stalo.

Nukentėjusioji teigia, kad dėl grumtynių prie stalo salėje, norint atimti iš jos kuprinę buvo užlaužta kairė ranka, subraižytos rankos, kaklas, padarytos kitos mėlynės kūne, o taip pat paplėštas dešinės kojos nykščio nagas. Taip pat ji teigia, kad apsiriko sakydama, jog tą pačia įvykio dieną ji kreipėsi į ligoninę dėl sužalojimų, tačiau į ligoninę kreipėsi kitą dieną. Apie tai, kad jai buvo paplėštas kojos nykščio nagas gal policijos pareigūnams apžiūros metu ir nesakė, nes dar buvo strese. Jos nurodytas aplinkybes, kad ji kreipėsi ne įvykio dieną 2018-08-31, o kitą dieną į ligoninę, patvirtina ir ligoninės gydytojo išrašas, asmens ambulatorinė gydymo statistinė, ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kortelė ( t. 1 b.l. 47, t. 2 b.l. 166, t.2 b.l. 168). Taip pat iš šių dokumentų matosi, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai: kairės peties pažeidimas, kairės alkūnės pirštų, plaštakos žasto srities paviršinai odos sužalojimai su parodinėmis kraujosruvomis, dešinės pėdos nykščio nago pažeidimas ir tai, kad jai buvo suteikta medicininė pagalba. Ir iš asmens apžiūrų protokolų ( t. 2 b.l. 182-184, 187-189) matyti, kad po įvykio 2018-08-31 nukentėjusioji ir kaltinamoji buvo atvežtos į policijos komisariatą, kur jos buvo apžiūrėtos policijos pareigūno J. A. ir surašyti asmens apžiūros protokolai, kuriuose nurodyta kad nukentėjusiajai buvo nustatyti nubrozdinimai ant kairės rankos vidurinių dviejų pirštų galų, paraudimas ant alkūnės vidinės pusės paraudimas, ant kairės rankos, tarp alkūnės ir riešo paraudimas, o kaltinamajai buvo nustatyta kraujosruva ant dešinės rankos virš alkūnės, o ant dešinės rankos riešo matosi nubrozdinimai. Kaip matyti, iš karto po įvykio apžiūrint nukentėjusiąją policijos komisariate, ji nesiskundė dešinės kojos nykščio nago paplėšimu bei apžiūros metu nebuvo toks sužalojimas nustatytas. Kojos nykščio nago paplėšimas nustatytas tik sekančią dieną jai atvykus į ligoninę, kartu su kitais sužalojimais. Nukentėjusioji teigia, kad galėjo apžiūros policijoje metu nejausti skausmo dėl streso, o tik paskui apsižiūrėjusi save pamatė kojos nykščio sužalojimus. Teismas visiškai neatmeta nukentėjusiosios tokių paaiškinimų, kad ji kojos nagą galėjo susižaloti ir grumtynių metu, tačiau įvertinus tai, kad apie kitus sužalojimus nukentėjusioji pasakė policijos pareigūnams bei sužalojimai buvo jaučiami ir matomi, ir nukentėjusioji juto padarytus sužalojimus, todėl galimai ji galėjo justi ir nago paplėšimą, nes jau po įvykio buvo praėjęs atitinkamas laikas ir įtampa turėjo būti atslūgusi, tačiau kažkodėl tai ji nejuto nykščio skausmo. Be to, vertintina ir tai, kad ji ne tą pačią dieną, o kitą dieną nuėjo pas gydytojus ir pasakė apie padarytus sužalojimus, tame skaičiuje įvardijo ir kojos nago paplėšimą, todėl nepaneigta galimybė, kad šis kojos nago sužalojimas galėjo atsirasti ir ne konflikto su kaltinamąja bet vėliau. Kadangi teismas laiko, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų dėl šio kojos nago sužalojimo konflikto metu ir dėl to kyla abejonių, teismas vadovaujasi įstatymine nuostata, kad visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl šis nukentėjusiosios sužalojimas iš kaltinimo šalintinas. Dėl kitų nukentėjusiajai padarytų sužalojimų: kairio peties pažeidimo, kairės alkūnės, pirštų, plaštakos, žasto srities paviršinių sužalojimų, nubrozdinimų, teismas laiko, kad šie sužalojimai yra įrodyti ir jie buvo padaryti konflikto su kaltinamąja metu-grumiantis, nes buvo padaryti ne tik subraižymai, bet ir nubrozdinimai, ir atitinkami nubrozdinimai buvo padaryti ir kaltinamajai bei pastarajai buvo nustatyta kraujosruva ant dešinės rankos virš alkūnės, kas patvirtina nukentėjusiosios aplinkybes, kad nukentėjusioji buvo parvirtusi ant grindų ir grūmėsi su kaltinamąja, buvo sukama kairė ranka, braižomasi nagais, spaudžiama pirštais, bei kaip jos abi teigia, nukentėjusioji įkando kaltinamajai į ranką. Beje, šiuos nukentėjusios padarytus sužalojimus patvirtino ir specialistas ( t. 1 b.l. 52) nurodydamas, kad nukentėjusiajai padarytas kairės peties pažeidimas, kairės alkūnės pirštų, plaštakos žasto srities paviršinai odos sužalojimai su poodinėmis kraujosruvomis. Sužalojimai kairės peties ir kairėje rankoje galėjo išsivystyti mėginant užlaužti ar užsukti nukentėjusiosios ranką.

Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pagrįstu ne atskirų įrodymų, bet išsamiu visų bylos aplinkybių ir įrodymų išnagrinėjimu, teismas laiko, kad kaltinamosios E. A. kaltė padarius nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita byloje surinkta faktine medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tyčinis nežymus kūno sužalojimas, nes tyčiniais veiksmais kaltinamoji konflikto metu, panaudodama prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, suprasdama savo pavojingą veiką, kad tokias savo veiksmais gali sukelti kitam asmeniui sužalojimus ir to norėdama, sužalojo nukentėjusiąją ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą panaudodamas fizinį smurtą, anksčiau teista nebuvo, šiuo metu yra nedirbanti, tačiau galinti pradėti dirbti. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jai yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ( BK 48 straipsnis). Įvertinus tai, kad buvo smurtauta prieš pažįstamą moterį, taip pat į tai, kad kaip pati teigia yra impulsyvi, todėl teismas mano, kad yra tikslinga kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant trijų mėnesių terminą ( BK 42 straipsnio 6 dalis, 48 straipsnio 7 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 p.), nes tai padarytų teigiamą įtaką jos elgesiui.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios V. R. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur procesinių išlaidų atlyginimo už advokato atstovavimą ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajai yra padaryti sužalojimai kairės peties pažeidimas, kairės alkūnės pirštų, plaštakos žasto srities paviršinai odos sužalojimai su poodinėmis kraujosruvomis, o dešinės kojos nykščio nago paplėšimas nėra pripažintas sužalojimu padarytas konflikto metu. Nukentėjusioji pristatė teismui medicininius dokumentus ( t. 1 b.l. 47, t. 2 b.l. 166, t.2 b.l. 168, 176-178) iš kurių matyti, kad ji po įvykio sekančią dieną kreipėsi pas gydytojus ir jai buvo suteikta medicininė pagalba. Gydėsi iki 2018-08-07 ir pagrinde gydėsi dėl kojos nago sužalojimo, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau kokie vaistai buvo paskirti byloje tokių duomenų nėra pateikta. Teismas sutinka, kad nukentėjusioji patyrė baimę, skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nes turėjo lankytis pas gydytojus. Įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad grumtynės vyko palyginus netrumpai ( kaip teigiama apie 2 minutes), bet buvo padarytos tik kraujosruvos, nubrozdinimai ir įbrėžimai. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie sužalojimai buvo padarytos moteriai, kuriai estetinis vaizdas turi nemažai reikšmės, todėl teismas laiko, kad parenkant piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms dėl padarytų sužalojimų, adekvatu nustatyti neturtinės žalos dydį 500 Eur, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys turi būti tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamosios turi būti ši suma priteistina, o likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip nepagrįsta ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014Nr. 2K-453/2014, 2K-270/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatas nukentėjusiajai atstovavo iš susitarimo ( t. 1 b.l. 38) ir pinigų paėmimo kvituose ( t. 1 b.l. 116) nurodyta, kad jis teikė nukentėjusiajai teisines paslaugas ir atstovavo teismuose, jos yra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos. Įvertinus tai, kad advokatė dalyvavo ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose, kaltinamoji kalta neprisipažino, bei visas kitas aplinkybes, susijusias su advokato dalyvavimu bylos nagrinėjime renkant duomenis, teismas laiko, kad prašoma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, todėl yra pagrindas ją priteisti iš kaltinamosios nukentėjusios naudai ( BPK 103 straipsnio 1dalies 6p., 104 straipsnio 2dalis, 106 straipsnio 2dalis).

Daiktinai įrodymai

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pateikė voką su suplėšytomis trimis popieriaus skiautėmis, kurios buvo apžiūrėtos ( t. 1 b.l. 20, 53) ir USB raktą iš kurio ikiteisminio tyrimo metu buvo įrašyta į video diską vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas ( t. 1 b.l. 62). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pateikė voką ir šias popierines skiautes, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus jos yra jai grąžinamos, o videoįrašas paliktinas byloje ( BPK 94 straipsnio 1d 3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiosios V. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios E. A. V. R. naudai 500 ( penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios E. A. nukentėjusiosios V. R. naudai 1000 (tūkstantį) Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus: voką su suplėšytomis trimis popieriaus skiautėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. R., o video diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Edmundas Žukauskas