Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-06Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-09
Bylos Nr.
1A-67-417/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37816-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
E. A.
Nukentėjusysis
V. R.
Advokatai
Petras Remeika
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-67-417/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37816-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,nuteistajai E. A., jos gynėjui advokatui Petrui Remeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. A. ir jos gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausta laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iš nuteistosios nukentėjusiajai V. R. priteista 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų) atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. A. nuteista už tai, kad 2018 m. liepos 31 d., apie 16 val., picerijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš V. R., tai yra, tempdama nuo jos nugaros kuprinę, pargriovė V. R. ant grindų, užlaužė jai ranką, stumdė, tampė už rankų, braižė nagais, taip nukentėjusiajai V. R. padarydama kairio peties pažeidimą, kairės alkūnės, pirštų, plaštakos, žasto srities paviršinius sužalojimus (paviršines žaizdas), tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. A. ir jos gynėjas advokatas P. Remeika prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji nesutinka su priimtu nuosprendžiu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu ji neigė, kad vartojo smurtą prieš V. R.. Įvykio dieną ji V. R. paprašė, kad atvežtų dokumentą, kur yra jos parašas, tai yra įmonės apskaitos dokumentą. Atvykusi V. R. išėmė iš savo kuprinės dokumentus ir padėjo ant stalo. Ji pastebėjo, kad ten yra atšviesto jos paso kopija ir kažkoks pasirašytas dokumentas dėl 900 Eur. Ji suprato, kad V. R. negali šių dokumentų turėti, nes jie gali būti panaudoti prieš apeliantės teisėtus interesus. Tuomet ji tuos dokumentus paėmė ir juos sudraskė. Iš pradžių V. R. nieko nedarė, o po to pribėgo prie baro, kur yra kasa, tada apeliantė, norėdama apsaugoti baro kasoje esančius pinigus, nubėgo V. R. iš paskos ir ją apglėbusi rankomis laikė, norėjo iš jos rankų paimti pinigus, tačiau V. R. jai įkando į ranką ir apeliantė ją paleido. Jokio smurto prieš V. R. ji nevartojo. Tas susistumdymas truko trumpai ir apeliantė nukentėjusiosios jokiu būdu negalėjo sužaloti. Tai pati V. R., įkąsdama apeliantei į ranką, ją sužalojo. Nuteisotji teigia, kad ji turi nuotraukas iš filmuotos medžiagos, iš kurių aiškiai matyti, kad po šio konflikto jokių kūno sužalojimų V. R. nebuvo padaryta. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė tas nuotraukas norėjo įteikti teismui ir prašė, kad jos būtų pridėtos prie bylos, tačiau teisėjas nepateikdamas jokių motyvų tai padaryti atsisakė, todėl ji šias nuotraukas prideda prie apeliacinio skundo. Nuotraukos buvo darytos picerijos patalpose iš karto po įvykio. Apeliantės teigimu, šios nuotraukos įrodo, kad po šio konflikto V. R. jokių kūno sužalojimų nebuvo padaryta.

2.2. Skunde taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja R. A. nurodė, jog V. R. nebuvo pargriauta ant žemės, ji ant V. R. rankų jokių kūno sužalojimų nematė. Nukentėjusios V. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisme nagrinėjimo metu yra prieštaringi. Ji aiškina, kad apeliantė jai priėjusi už nugaros pradėjo ją smaugti, atėmė kuprinę ir neva iš jos ištraukė dokumentus. Buvę tuo metu asmenys, apklausti kaip liudytojai, nurodo visai kitokias aplinkybes, nei nurodė V. R.. Nukentėjusioji į priėmimo skyriaus medikus kreipėsi tik po paros, o į teismo medicinos ekspertą dar vėliau. Apeliantė mano, kad po paros galima sau pasidaryti sužalojimus ir aiškinti, kad tai apeliantė ją sužalojo. Apeliantės parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklus. Esant tokiems V. R. parodymams, teismas negalėjo jais remtis apkaltindamas ją smurto pavartojimu. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas galėjo remtis tik tais įrodymais, kurie baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtintų apeliantės kaltę, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę, nebuvo surinkta. Apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas prieštaringais nukentėjusios V. R. parodymais.

2.3. Dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų skunde teigiama, kad teismas neišsamiai analizavo byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusios parodymus. Neatsižvelgė į apeliantės teiginius, kad ji V. R. jokių kūno sužalojimų nepadarė, jos nesmaugė ir nebuvo jos pargriovusi. Byloje įrodymai buvo tiriami šališkai. Teismo įrodymų, kurie buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, vertinimas yra deklaratyvus, teismas neatsižvelgė į reikšmingas bylai aplinkybes, todėl mano, kad teismo proceso metu padaryta esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų.

3. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nuteistosios E. A. kaltę grindė išimtinai tik nepatikimais nukentėjusiosios V. R. parodymais, tačiau neįvertino pačios nuteistosios parodymų, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir kitų liudytojų parodymų, rėmėsi tik dalimi selektyviai atrinktų liudytojų parodymų, nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų dėl esminių įvykio aplinkybių ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl E. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingas išvadas dėl E. A. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visi teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra aptarti, išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Taip pat, priešingai, nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. A. kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, laikėsi įrodymų visumos vertinimo reikalavimo, kaip matyti, tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek E. A. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, juos išanalizavo ir aptarė pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, reikšmingus bylai išspręsti teisingai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne (kodėl vadovaujasi nukentėjusiosios V. R. parodymais ir kodėl nesivadovauja nuteistosios E. A. bei liudytojų R. A. ir R. V. parodymais ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavusi visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl E. A. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

8. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamoji (nuteistoji), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Dėl to šiuo atveju nuteistajai E. A. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

9. Vieninteliai argumentai, kuriais apeliantė neigia savo kaltę, yra tai, kad teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios V. R. parodymais ir nepagrįstai atmetė nuteistosios bei liudytojų R. A. ir R. V. parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė pagrįstas išvadas dėl E. A. kaltės tyčia sužalojus nukentėjusiąją ir taip jai sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymą.

9.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią byloje apklaustų asmenų parodymų analizę, palygino juos tarpusavyje ir nustatė, kad E. A. kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir konstatuoja, kad E. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodo nukentėjusiosios V. R. parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji nurodė tas pačias aplinkybes, jos parodymai yra nuoseklūs, logiškai paaiškinamai. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo sužalota įvykio metu, patvirtina į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (1 t., b. l. 127–128, 133–134) ir iš karto po įvykio atlikta nukentėjusiosios apžiūra, kurios metu nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo padaryti nubrozdinimai ant kairės rankos vidurinių dviejų pirštų galų, paraudimas ant alkūnės vidinės pusės, ant kairės rankos, paraudimas tarp alkūnės ir riešo, po įvykio kitą dieną ji kreipėsi į ligoninę, kurioje taip pat jai konstatuoti sužalojimai (1 t., b. l. 47, 52, 2 t., 168, 182–184). Taigi, minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota nagrinėjamo įvykio metu ir šiuos sužalojimus jai padarė E. A.. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji nustatytus sužalojimus galėjo patirti ne nagrinėjamo įvykio metu.

9.2. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistosios gynėjos akcentavo, kad abejonių kelia V. R. nustatytas kojos nago sužalojimas, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, nustatė, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų dėl šio kojos nago sužalojimo konflikto metu ir šis nukentėjusiosios sužalojimas iš kaltinimo buvo pašalintinas. Nors nuteistoji teigia, kad nukentėjusioji kreipėsi į medikus, kurie yra nukentėjusiosios giminaičiai, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias nuteistosios nurodytas aplinkybes, todėl vien nuteistosios samprotavimai ir pamąstymai, jei jie nėra paremti objektyviais duomenimis, negali būti laikomi įrodymais apie tai, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai galėjo būti užfiksuoti jos giminaičių medikų. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai padarytus sužalojimus užfiksavo ne tik medikai, kai nukentėjusioji kreipėsi į medicinos įstaigą, bet ir iš karto po įvykio atvykę policijos pareigūnai. Pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes, kuriuos patvirtina anksčiau paminėti įrodymai, teismas neturi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistosios iškelta versija, jog ji yra nekalta, atmestina.

9.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apeliantės padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistosios E. A. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad E. A. kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

10. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės ir tėra nuteistosios ir jos gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi E. A. ar jos gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. A. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas E. A. kalta, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų ir juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. A. kaltės ir jos veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. A. ir jos gynėjo advokato Petro Remeikos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus PreikšaitisAurelija Sadauskaitė