Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-9550-872/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-21
Bylos Nr.: eI2-9550-872/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-06160-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Fausta Vitkienė (pirm.), Jovita Einikienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: R. M.
Atsakovas: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-9550-872/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06160-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 8.7; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Arūno Kaminsko ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 5 metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus; ii) priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad kategoriškai nesutiktina su atsakovo priimtu Sprendimu. Teigia, jog Sprendimas priimtas visiškai nevertinant migracijos asmens byloje surinktų duomenų visumos, o nepagrįsta išvada dėl jo grėsmės valstybės saugumui padaryta tik iš vienintelio atsakymo į pateiktame klausimyne neteisingai suformuluotą ir dviprasmišką klausimą. Taigi šių priežasčių pagrindu, Sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Nurodo, kad 2022 m. liepos 18 d. jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu. Pažymi, jog atsakovas 2022 m. rugsėjo 20 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti jam leidimą laikinai gyventi nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. vasario 10 d. Pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje įformintas pagal UPTĮ 40 straipsnio 4 dalį, 3 mėnesiais trumpiau, nes pasas galiojo iki 2023 m. gegužės 10 d. Taigi, jis 2022 m. gruodžio 9 d. asmeniškai atvyko į Migracijos departamento skyrių ir pateikė atsakovui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, kadangi (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), ketino toliau dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pažymi, kad prašymo pateikimo metu jis Bendrovėje minėtas darbo funkcijas nepertraukiamai vykdė nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą darbo sutartį.

Aiškina, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikimo metu jam buvo pateiktas rašytinis klausimynas, kuriame jis užpildė atsakymus į atsakovo pateikus klausimus. Teigia, kad nors iš atsakovo priimto Sprendimo turinio matyti, kad iš pateikto klausimyno buvo vertinamas tik vienas vienintelis klausimas ir atsakymas, t. y. tik klausimyno 11 punkte pateiktas klausimas ir atsakymas, tačiau tinkamam ginčo išsprendimui ir realios asmens grėsmės nustatymui yra aktualūs klausimyno 10 punkte ir 11 punkte numatyti klausimai ir į juos pateiktų atsakymų visuma. Atkreipia dėmesį, kad užpildyto klausimyno dešimtame klausime atsakovo buvo suformuluotas klausimas: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą: „Taip“ arba „Ne“. Taigi, atsakydamas į šį klausimą pažymėjo galimą pasirinkimo variantą – „Ne“. Pažymi, kad klausimyno vienuoliktame klausime buvo prašoma atsakyti: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Nurodo, kad atsakydamas į šį klausimą pažymėjo galimą pasirinkimo variantą „Rusijos Federacijai“. Taigi, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) savo išvadoje nurodė, jog R. M. deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Nurodo, kad 2023 m. sausio 24 d. jo Bendrovė el. ryšio priemonėmis pateikė Migracijos Departamentui jo prašymą patikslinti duomenis, kuriame nurodė pakeisti atsakymą į klausimyno 11 klausimą, kad Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. Aiškina, kad prašymas buvo pateiktas, kadangi jis visiškai nesidomi politika ir nesuprato klausimyne 11 punkte pateikto klausimo dviprasmiškos potekstės ir pildydamas klausimyną rėmėsi oficialia internete skelbiama informacija bei nurodė faktinę situaciją. Papildomai pažymi, kad atsakovas po jo atstovo 2023 m. balandžio 5 d. prašymo pateikti Sprendimą, 2023 m. balandžio 27 d. suorganizavo nuotolinę pareiškėjo apklausą, kurioje atsakovas pirmą kartą aiškinosi, kokia yra jo pozicija dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos. Teigia, kad aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad yra prieš Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje, jų nepalaiko ir, nors visiškai nesidomi politika, mano, kad Krymo teritorijos okupacija yra nusikaltimas.

Teigia, kad su tokiu Migracijos departamento priimtu Sprendimu, visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai padarytomis išvadomis, kategoriškai nesutinka, nes nei gyvendamas Rusijos Federacijoje, nei gyvendamas ir dirbdamas Lietuvos Respublikoje, niekados nepalaikė Rusijos Federacijos karinių veiksmų vykdomų prieš Ukrainą, taip pat niekad neteigė, jog Ukrainos teritorijos dalis (Krymas) buvo/yra teisėtai užimta Rusijos Federacijos ir teisėtai jai priklausė ir/ar priklauso.

Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei būtų užduotas aiškus ir nedviprasmiškas klausimas dėl Ukrainos teritorijos neteisėto okupavimo, jis nedvejodamas būtų atsakęs, jog Krymas yra neteisėtai okupuotas Rusijos Federacijos, nors teisiškai iki šiol priklauso ir turi priklausyti Ukrainai, tačiau tokio pasirinkimo klausimyne nebuvo, taip pat nebuvo ir papildomos vietos, kur jis būtų galėjęs papildyti savo atsakymą į netinkamai suformuluotą atsakovo klausimą ir išdėstyti savo asmeninę poziciją. Taigi, jis susipažinęs su klausimyno 11 punkte pateiktu klausimu, iš jo turinio suprato, jog jo yra klausiama apie šiandieninę situaciją, t. y. kam šiai dienai faktiškai priklauso Krymo teritorija.

Papildomai pažymi, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. atsakovas užsieniečiams teikia naują klausimyną, kurio turinys patvirtina, kad šios bylos kontekste aktualus klausimas – „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“, šiai dienai yra pakeistas į klausimą – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Mano, jog klausimo pakeitimas, t. y. dviprasmiškumo pašalinimas, patvirtina, kad atsakovo anksčiau klausimyne pateikiamas klausimas, kuris buvo užduotas jam, buvo suformuluotas netinkamai. Taigi, jis susipažinęs su atsakovo pakeistu klausimynu ir jame naujai suformuluotu klausimu, patvirtina, kad naujas klausimas yra aiškiai suformuluotas, į kurį jis būtų neabejotinai atsakęs, jog Krymas (teisėtai) priklauso Ukrainai.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo teiginiais nesutinka ir pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad VSD 2023 m. sausio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Pažymi, kad tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pažymi, jog 2023 m. sausio 24 d. Bendrovės atstovas elektroninio ryšio priemonėmis persiuntė pareiškėjo prašymą patikslinti duomenis, kur nurodyta, kad pareiškėjas prašo pakeisti atsakymą į klausimyno 11 klausimą, jog Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. Akcentuoja, jog yra gavęs VSD atsakymus, kad naujai užpildyti klausimynai su pakeistais atsakymais, nepakeičia VSD anksčiau teiktos išvados dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

Atkreipia dėmesį, jog įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai ir negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Pažymi, kad šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Nurodo, jog taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Atsakovas su pareiškėjo skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Taigi, pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Nurodo, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Aiškina, kad nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Taigi pareiškėjas nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų būtų prašęs padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Pažymi, jog minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ reiškia – kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Paaiškina, jog dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y. Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Taigi Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y. jo nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Nurodo, kad Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo pateiktą atsakymą), iš atliktų veiksmų (pateikto atsakymo) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai,

ekonominiai. Tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui taip pat patvirtina ir 2023 m. gegužės 8 d. atlikta pareiškėjo apklausa, iš kurios matyti, kad pareiškėjas neduoda konkrečių atsakymų dėl Rusijos neteisėtų veiksmų Ukrainoje bei Krymo aneksijos, ten pravesto referendumo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ne tik atliko privalomąją karinę tarnybą Rusijos Federacijos kariuomenėje, bet ir po to dar metams joje tarnavo pagal kontraktą. Tokie pareiškėjo paaiškinimai ir jo tolimesnis tarnavimas Rusijos armijoje pagal kontraktą rodo jo lojalumą Rusijos valdžiai ir jos vykdomai agresyviai politikai. Taigi, įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pildydamas klausimyną dėl Krymo suklydo, nes tokią informacija yra internete, ir Migracijos departamente atlikto pokalbio metu duotus paaiškinimus, kad pareiškėjas apie tai, kad Krymas priklauso Rusijai yra girdėjęs iš seniau, įžvelgiami aiškūs prieštaravimai. Pažymi, jog pareiškėjas pokalbio metu atsakydamas į klausimus dėl Rusijos karinių veiksmų teisėtumo, vengia tiesioginio atsakymo teigdamas, jog tuo nesidomi ir nieko nežino. Taigi, iš pareiškėjo apklausos matyti, kad pareiškėjas domisi politika, nes kaip pats pripažino ėjo balsuoti 2016 m., tačiau ir vėl vengia atsakyti už ką. Paaiškina, kad tokie pareiškėjo atsakymai vertinami kritiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis pats ne tik atliko privalomąją tarnybą, bet ir tarnavo Rusijos Federacijos kariuomenėje pagal kontraktą ne taip ir senai, t. y. 2016 – 2019 m. Taigi visi šie papildomi duomenys iš apklausos, tik dar labiau patvirtina pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Papildomai pažymi, jog ypač šiuo metu, kai Lietuvoje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas, būtinas visų institucijų budrumas, o ypatingai tokiais atvejais kai užsienietis yra tarnavęs pagal kontraktą Rusijos Federacijos kariuomenėje ir tiesiogiai nepaneigiantis Rusijos kariuomenės neteisėtų veiksmų Ukrainoje.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutinka su pareiškėjo argumentais ir teikia atsiliepimą į skundą.

Teigia, jog Migracijos departamento Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais ir yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, ir yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

VSD vertinimu, pareiškėjui reziduojant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Nurodo, kad apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose. Taigi VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.

Pažymi, jog pareiškėjas pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis darbdavio charakterizuojamas gerai, nesidomi politika, ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Atitinkamai, dėl šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių (Rusijos Federacijos karinės agresijos sąlygomis), laikytina, kad pareiškėjo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

VSD vertinimu, Lietuvos Respublika neturi pareigos įsileisti pareiškėjo, Europos Parlamento pripažintos terorizmą remiančia valstybe piliečio, ir užtikrinti jo patogaus rezidavimo Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje. Taigi priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas Migracijos Departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Nurodo, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 5 metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) Federacijos pilietis. 2022 m. liepos 18 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. vasario 10 d., nes leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įformintas pagal ĮUTP 40 straipsnio 4 dalį, trimis mėnesiais trumpiau, nes pareiškėjo pasas galiojo iki 2023 m. gegužės 10 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 28 d., pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 620, pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje (duomenys neskelbtini), tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Duomenų apie tai, kad anksčiau pareiškėjas būtų dirbęs Lietuvos Respublikoje ir gavęs draudžiamąsias pajamas, nėra. Migracijos departamento pateiktą klausimyną užpildė nevalstybine kalba.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.

Bylos duomenimis 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas užpildė klausimyną (toliau – ir Klausimynas). Atsakydamas į Klausimyno 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „Ne“. Į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ pareiškėjas pažymėjo „Rusijos Federacijai“.

Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog 2023 m. sausio 9 D. Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

2023 m. sausio 24 d. Bendrovės atstovas elektroninio ryšio priemonėmis persiuntė pareiškėjo prašymą patikslinti duomenis, kur nurodyta, kad pareiškėjas prašo pakeisti atsakymą į klausimyno 11 klausimą, kad Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. Migracijos departamentas yra gavęs VSD atsakymus, kad naujai užpildyti klausimynai su pakeistais atsakymais, nepakeičia VSD anksčiau teiktos išvados dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Taigi, nurodyta, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD, vadovaudamasis ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalies bei SIS reglamento 24 straipsniu, prašo neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą laikinai gyventi šiam užsieniečiui ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ir nacionalinė viza darbo pagrindu, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. 2022 m. rugsėjo 28 d. darbo pagrindu išduotas leidimai laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2023 m. vasario 10 d. ir kuris panaikintas 2023 m. vasario 9 d. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. SODRA informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki šiol dirba Bendrovėje ir nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki šiol deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune, S. Ž. g. 7-29. Migracijos departamento vertinimu darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikio pobūdžio ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

Ginčijamu Sprendimu Migracijos departamentas pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus ir nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus, tuo pagrindu, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (ĮUTP 133 straipsnio 5 dalis, t. y. užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.). Sprendimas priimtas taip pat vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalimi (duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu) ir 2 dalimi (perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais (15 punktas nustato, jog duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ar 25 straipsniuose nustatytus pagrindus), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktuose (priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje).

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į VSD raštu pateiktą išvadą apie pareiškėjo buvimu Lietuvoje keliamą grėsmę valstybės saugumui, Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte, 2022 m kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010, 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1070, Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ apibrėžiamas Rusijos Federacijos keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui, į aplinkybę, jog Sprendime įvertinta informacija apie pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius ir tikslą, darbovietes, socialinius (nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje) ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika vertinti kaip neilgalaikio pobūdžio).

Dėl laikotarpio, kuriuo pareiškėjui draudžiama atvykti, Sprendime nurodoma, jog įvertinus ĮUTP 133 straipsnio 5 dalyje įvertintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, aplinkybę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad šiam užsieniečiui buvo atsisakyta pakeisti darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, o turimas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.

Dėl įtraukimo Nacionalinį sąrašą ir duomenų teikimo Šengeno informacinei sistemai Sprendime nurodoma, jog pareiškėjo duomenys vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini Šengeno informacinei sistemai, įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai, kad jis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, kad sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus pagrindus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimas priimtas formaliai, visiškai neįsigilinus į individualų pareiškėjo atvejį, o vien tai, jog iš pateikto klausimyno buvo vertinamas tik vienas vienintelis klausimas ir atsakymas, t. y. tik klausimyno 11 punkte pateiktas klausimas, į kurį pareiškėjas, jo teigimu, atsakė nesuprasdamas klausimo esmės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja ĮUTP (aktuali ginčui teisės akto redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, įskaitant leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo, panaikinimo pagrindus ir tvarką.

ĮUTP 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. ĮUTP 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. ĮUTP 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. ĮUTP 133 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir LLG aprašas), 10.3¹ p. nustato, jog užsienietis, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Įstatymo 28 straipsnyje nustatytą instituciją, išskyrus Aprašo 11¹ punkte nurodytą atvejį, ir užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (kategorijas) (šis papunktis taikomas, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Departamentą).

LLG aprašo 76 punktas nustato: „Jeigu nagrinėjamas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ir nustatoma, kad Aprašo 26 punkte nurodytu atveju prašyme pakeisti leidimą yra duomenų, kad užsienietis turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu lankėsi ir (ar) gyveno užsienio valstybėse, nurodytose Sąraše, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo pakeisti leidimą priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS VSD išsiunčia paklausimą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos Migracijos departamentui per MIGRIS ar raštu pateikia išvadą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui. Atitinkamai VSD dėl svarbių priežasčių negalint pateikti išvados per nustatytą terminą, tai apie tai per MIGRIS ar raštu turi būti informuotas Migracijos departamentas. Bendras Valstybės saugumo departamento išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo Migracijos departamento paklausimo gavimo dienos.“

Papildomai pažymėtina, kad LVAT išaiškino, jog sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016). LVAT praktikoje nurodoma, kad asmens keliama grėsmė turi būti reali ir akivaizdi. Ši grėsmė turi būti grindžiama individualiomis, su pareiškėjo asmeniu susijusiomis, konkrečiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Taigi, kaip minėta, jog tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu).

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, valstybės saugumui turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimą gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, tokiu būdu sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

Pareiškėjas iš esmės teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, netinkamai motyvuotas, kadangi priimtas remiantis vien pareiškėjo atsakymu į Klausimyno klausimą apie Krymą, neišnagrinėjus faktinių aplinkybių visumos, neatsižvelgus į pareiškėjo poziciją, jog nepalaiko Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą, nepagristai darius išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nepagrindus šios grėsmės realumo, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD Rašte pateikta informacija bei įvertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje. Minėta, kad nustatyta, jog pareiškėjui išduota Šengeno viza, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. ir nacionalinė viza darbo pagrindu, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. 2022 m. rugsėjo 28 d. darbo pagrindu išduotas leidimai laikinai gyventi Nr. 760186270, kuris galiojo iki 2023 m. vasario 10 d. ir, kuris panaikintas 2023 m. vasario 9 d. Pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki šiol dirba Bendrovėje ir nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki šiol deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Migracijos departamento vertinimu darbo laikotarpis nelaikytinas ilgalaikio pobūdžio ryšiu su Lietuva ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, konstatuotina, jog priimdamas Sprendimą atsakovas rėmėsi VSD išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, kuri iš esmės kildinama tik iš aplinkybės, jog pareiškėjas į Klausimyno klausimą apie Krymą („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“) atsakė nurodydamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog VSD yra suteikta kompetencija teikti vertinimus dėl užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo, vertinimo grėsmės nacionaliniam saugumui požiūriu, taigi VSD pateikė išvadą veikdama pagal savo kompetenciją, tačiau papildomų aplinkybių tyrimo (ar papildomos užklausos VSD) atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius sprendimus, neatliko (neteikė). Iš 2023 m. balandžio 27 d. atliktos pareiškėjo nuotolinės apklausos nustatyta, jog pareiškėjas tarnavo Rusijos kariuomenėje trejus metus vairuotojo pareigose. Pasibaigus kontraktui iš karto išėjo iš tarnybos. Taigi, po tarnybos pareiškėjas dirbo transporto įmonėje (duomenys neskelbtini), kuri vykdė pervežimus, tiek tarptautinius, tiek per Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos teritoriją, ir tik po to įsidarbino Bendrovėje Lietuvoje. Teismo vertinimu, ši papildoma aplinkybė, nenustačius pareiškėjo konkrečių veiksmų ar ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, t. y. išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui laikytina akivaizdžiai formalia. Be to, pareiškėjas pažymi, kad jo požiūris į Rusijos Federacijos karinius veiksmus yra neigiamas.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą Sprendimą, papildomai paminėjo, jog 2023 m. sausio 24 d. Bendrovė el. ryšio priemonėmis pateikė Migracijos Departamentui pareiškėjo prašymą patikslinti duomenis, kuriame nurodė pakeisti atsakymą į klausimyno 11 klausimą, kad Krymas priklauso ne Rusijos Federacijai, bet Ukrainai. Pareiškėjas dar kartą pateiktame skunde nurodo, kad prašymas buvo pateiktas, kadangi jis visiškai nesidomi politika ir nesuprato klausimyne 11 punkte pateikto klausimo dviprasmiškos potekstės ir pildydamas klausimyną rėmėsi oficialia internete skelbiama informacija bei nurodė faktinę situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog Migracijos departamentui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas patikslinti duomenis, kuriame nurodyta pakeisti atsakymą į klausimyno 11 klausimą, tik pagrindžia tai, kad pareiškėjo atsakymas Klausimyne pateiktas per klaidą, nesuprantant klausimo esmės. Taip pat paminėtina, jog pareiškėjas teismui pateikė darbo sutartį su Lietuvos Bendrove. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės bei faktas, jog pareiškėjas Klausimyne pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, turėtų būti įvertintos atidžiau. Pažymėtina tai, kad nors pareiškėjas tarnavo Rusijos kariuomenėje ir pažymėjo minėtą atsakymą, nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad šie pažeidimai nebuvo tokie, jog atsakovui leistų vertinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Kaip minėta, teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, jog sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu), atsižvelgiant į konkretaus užsieniečio individualią situaciją, grėsmės vertinimas turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, jog Sprendimas grindžiamas aplinkybe (atsakymu į klausimyno klausimą apie Krymą („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“), ir ypač atkreipiant dėmesį į tai, jog į pareiškėjas į kitą Klausimyno klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ atsakė neigiamai, laikytina, jog nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Teismas pažymi, jog Sprendime nėra įvertintas minėtas prieštaravimas tarp pareiškėjo atsakymų į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, o Sprendimas priimtas neatlikus išsamesnio tyrimo dėl pareiškėjo pozicijos Rusijos karo Ukrainoje ir susijusių aspektų požiūriu. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, jog klausimyne suformuluotas ginčo klausimas apie Krymą klausimyną pildantiems asmenims gali sukelti tam tikrų abejonių dėl jo esmės. Kitos ginčijamuose sprendimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo ekonominiais, socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tikslais, įsidarbinimu, nagrinėjamu atveju laikytinos nedarančiomis įtakos vertinimui dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas vertina, jog atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo pagrindo remiantis ĮUTP 133 straipsnio 5 dalimi priimti Sprendimo.

VSD išvadoje nurodyta, kad, vertinama, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau teismas pažymi, kad Sprendimą priimantis subjektas yra atsakovas ir būtent jis turi atlikti nustatytų aplinkybių vertinimą ir padaryti galutinę išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų) viešajai tvarkai, turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas.

Atitinkamai, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į ginčijamą Sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi atsižvelgi į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turėjo visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir tik jas sistemiškai įvertinęs, galėjo daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad tokio individualaus vertinimo atsakovas neatliko, į ginčijamą Sprendimą buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos.

Teismas pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A-556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015, 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A-520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 936,00 Eur bei sumokėjo 16,00 Eur už pateikiamų įrodymų vertimą į lietuvių kalbą.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 papunkčiai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytas ribas, todėl priteistina atitinkama dalis pareiškėjo naudai iš atsakovo. Kadangi pareiškėjo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo atstovui advokatui nereikėjo vykti / dalyvauti teismo posėdyje, be to, teismo vertinimu, bylos sudėtingumas vertintinas kaip pasikartojantis panašiose situacijose, t. y. sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji. Atitinkamai, pareiškėjo naudai priteistina 968,00 Eur suma bei 16,00 Eur už pateikiamų įrodymų vertimą į lietuvių kalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjo R. M. (R. M.) naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 984,00 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėArūnas KaminskasFausta Vitkienė