Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovui A. L., jo atstovui advokatui Sauliui Alysui, trečiajam asmeniui V. P., išvadą teikiančios institucijos atstovei E. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui A. L., trečiajam asmeniui V. P., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, prijungtų civilinių bylų Nr.2-84-79/2011 ir Nr.2-2695-569/2007, liudytojų parodymų, nustatyta, kad D. L., gim. 2004-07-27, a.k(duomenys neskelbtini) tėvai yra A. L., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. L., a.k(duomenys neskelbtini) (b.l.6). 2007-05-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta A. L. ir A. L. santuoka bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sūnaus D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. L., A. L. įsipareigojo teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės (c.b. Nr. 2-2695-569/2007). 2011-05-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-84-79/2011 buvo patvirtinta A. L. ir A. L. taikos sutartis, kurioje buvo numatyta detali A. L. bendravimo su sūnumi D. L. tvarka (b.l. 7-9). Išvadą teikiančios institucijos atstovai ieškovės prašymu lankėsi nepilnamečio D. L. gyvenamojoje vietoje, ieškovė 2013-08-27 kreipėsi į instituciją raštu, nurodė, kad A. L. ir V. P. trukdo jai su vaiku bendrauti, pažeidžia teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką (b.l. 10-11, 172-173). Ieškovė A. L. su R. R. J. V. turi nepilnamečius vaikus- G. V., gim. 2010-07-10 ir A. V., gim. 2011-12-08, gyveno pagal nuomos sutartį išsinuomotame būste, ieškovės uždarbis per metus buvo 18923,23 svarų, jos sugyventinio pajamos per metus buvo 29148,03 svarų (b.l.12-23). Ieškovė su savo gyvenimo draugu ir vaikų tėvu yra pradėję nuosavo gyvenamojo būsto įsigijimo procedūrą, paėmę kreditą namui 25 metams (b.l.111-113). A. L. pagal savo gyvenamąją vietą kreipėsi dėl vaiko D. L. priėmimo į mokyklą ir yra gavusi sutikimą priimti vaiką į mokyklą (b.l.24-26).

A. L. dirba UAB „Salda“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo darbinės pajamos yra apie 1800 Lt per mėnesį, (b.l.39-40). D. L. ir A. L. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2012-07-30 yra Meškių kaime, Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajono savivaldybėje (b.l.41). Trečiojo asmens V. P. sutuoktinio M. P. pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 1960 Lt, jis dirba UAB „Ventmatika“, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.l.42,44). V. P. darbovietės UAB „Žibosa“ charakterizuojama teigiamai, jos gyvenamosios vietos seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl V. P., M. P., D. L., A. L. (b.l.43,45). D. L. gerai mokosi, dalyvauja mokyklos renginiuose ir konkursuose, yra skatintas padėkomis, vaiko ugdymu mokykloje rūpinasi „kūma“ V. P. bei tėvas A. L., vaikas ateina į mokyklą švarus ir tvarkingas, turi visas mokymo priemones, mama A. L. mokykloje niekada nesilankė (b.l.46-49, 57). Vaikų išlaikymo fondo 2009-04-17 sprendimu D. L. nuo 2008-12-04 buvo mokama 195 Lt dydžio išmoka (b.l.50). Pagal antstolės E.Rulienės pažymą 2008-2009 metais iš A. L. buvo išieškota 1645,72 Lt D. L. išlaikymui (b.l.51). Žemės sklypas su sodo pastatu Meškių kaime, kur yra deklaruota Viktorijos ir M. P. bei Aurimo ir D. L. gyvenamoji vieta, asmeninės nuosavybės teise priklauso M. P., a.k(duomenys neskelbtini) (b.l.52). D. L. yra raštu išreiškęs norą gyventi su tėčiu bei „kūma Viktorija“ (b.l.53). M. P. ir A. L. 2013-05-20 sudarė panaudos sutartį, kuria M. P. leidžia A. L. ir jo sūnui D. L. neatlygintinai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu bei gyvenamuoju namu (b.l.54). Teritorinė vaiko teisių apsaugos institucija neturi duomenų apie tai, kad A. L. netinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigas sūnui D. L. (b.l.55). A. L. dirba UAB „Salda“ suvirintoju (b.l.114). 2013-12-05, 2013-12-11 ieškovės atstovė raštu kreipėsi į atsakovo atstovą dėl vaiko apsilankymo pas motiną žiemos atostogų metu, gautas atsakymas raštu, kad vaikas nenori vykti pas motiną, pateikta ir vaiko nuomonė raštu, kur nurodoma, kad nenori važiuoti į Angliją, nori švęsti Kalėdas namuose (b.l.175-180). Po ieškovės atstovo kreipimosi į antstolį 2013-12-19 dėl sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo pateiktas atsakovo atsakymas raštu, kad atsakovas vaikui su motina bendrauti netrukdo, tačiau vaikas pats nenori vykti pas motiną, pridėta vaiko nuomonė raštu (b.l.181-183).

A. L. dėl patirto nuo savo sutuoktinio smurto kreipėsi į MRU Teismo medicinos instituto Šiaulių skyrių, pagal pateiktą 2005-11-15 specialisto išvadą jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to, kad buvo sutuoktinio sumušta, į medikus taip pat kreipėsi 2005-12-05, 2006-05-12, 2006-11-16 (b.l.65-69). Ieškovė tiesiai į A. L. sąskaitą vaiko išlaikymui 2011-2013 metais yra pravedusi 13350 Lt, 2013-08-22 teismo posėdžio metu atsakovas teismui žodžiu patvirtino, kad ieškovė vaikui išlaikymą moka, įsiskolinimo nėra (b.l.70-85, 124).

Atsakovas 2014-07-29 yra pateikęs skundą Šiaulių apylinkės prokuratūrai, kuriame nurodo, kad ieškovė vengia išlaikyti vaiką, pateikta antstolės E.Rulienės pažyma apie įsiskolinimą (b.l.184-186).

2012-06-19 A. L. ir V. P. (tuo metu- V. V.) raštu susitarė, kad sūnus Dovydas ir V. V. rudens atostogoms atvyks pas motiną A. L., kuri įsipareigojo padengti visas kelionės išlaidas bei apgyvendinti savo namuose (b.l.110). Šis susitarimas, kaip žodžiu teismo posėdyje paaiškino šalys, nebuvo įvykdytas, nes D. L. nenorėjo vykti į Angliją, todėl jam nebuvo padarytas asmens dokumentas kelionei.

2013-06-17 pokalbio su Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistu metu D. L. išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su tėčiu A. L. (b.l.115).

Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios akte atsakant į teismo nutartyje suformuluotus klausimus nurodoma, kad D. L. nėra susiformavęs saugus ir prieraišus santykis su motina, vaikas neišsako jai šiltų jausmų, jos neįsivaizduoja šeimos modelyje. Ekspertų išvadose pažymima, kad D. L. gali savarankiškai išreikšti savo norą dėl gyvenamosios vietos, šiuo metu jis nori gyventi su kūma, jos vyru ir tėčiu, staigus gyvenamosios vietos pakeitimas nerekomenduojamas, nustatant gyvenamąją vietą su motina reikalingas adaptacinis laikotarpis, kurio trukmės negalima apibrėžti, nes tai priklauso nuo visų byloje dalyvaujančių šalių elgesio (b.l.154-162).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė E. P. palaikė institucijos pateiktą išvadą (b.l.62-63), paaiškino, kad institucija laikosi pozicijos, kad šiuo metu keisti nepilnamečio D. L. gyvenamąją vietą nerekomenduoja, vaikas gyvena saugioje ir jam draugiškoje aplinkoje, ryšiai su ieškove buvo nutrūkę ir nėra iš naujo susiformavę, nepilnametis vaikas yra aiškiai išreiškęs savo pasirinkimą, su kuo nori gyventi.

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (LAT 2005-04-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-242/2005). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (LAT 2010-02-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (LAT 2010-02-08 nutartis, c.b. Nr.3K-3-41/2010). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Šioje byloje nustatyta, kad, nutraukiant šalių santuoką 2007-05-15 vaiko, kuris tuo metu buvo mažiau nei trejų metų amžiaus, šalių susitarimu gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Kaip išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, ieškovė pati sūnų augino tik iki 6 mėnesių amžiaus, vėliau vaikas augo su V. P. bei tėvu A. L.. Į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieškovė kreipėsi tik 2010-12-22, po to, kai 2010-11-25 dėl trukdymo bendrauti su vaiku kreipėsi į teritorinę Vaiko teisių apsaugos instituciją. Ieškovė teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos gyvenimo sąlygos bei turtinė padėtis ženkliai pagerėjo- ji turi gerai apmokamą darbą, gyvenimo draugą, pagimdė dar du vaikus, turi gyvenamąjį plotą. Teismas neabejoja pateiktais įrodymais ir vertina, kad ieškovė turi galimybes ir gali užtikrinti nepilnamečiam sūnui D. L. saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Tačiau teismo manymu ta aplinkybė, kad ieškovės gyvenimo sąlygos ženkliai pagerėjo, nesudaro pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos, nes nenustatyta, jog vaiko gyvenimas su atsakovu prieštarautų jo interesams.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam tiesiogiai arba per atstovą. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnametis šalių vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos vyko ginčas šioje byloje, nuosekliai išsakė bei raštu išreiškė savo nuomonę gyventi su tėvu, kūma ir jos vyru, teismo ekspertų nuomone vaikas savo nuomonę yra aiškiai suformulavęs, nuosekliai savo pozicijos laikėsi. Pažymėtina, kad ieškovė nereiškė reikalavimo apklausti vaiką teismo posėdyje tiesiogiai, nors atsakovas su tuo sutiko. Ieškovė teismui paaiškino, kad jai yra žinoma, ką vaikas pasakys per teismo posėdį, todėl nėra būtinybės vaikui sukelti neigiamų jausmų. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad vaiko nuomonė buvo išsiaiškinta tinkamai- jis buvo apklaustas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto, be to, vaiko nuomonę aiškinosi ekspertai, todėl teismui nekilo abejonių dėl to, su kuriuo iš tėvų nori gyventi pats D. L.. Vaikas aiškiai ir nuosekliai išreiškė norą gyventi su tais asmenimis, su kuriais gyvena šiuo metu, prie kurių yra prisirišęs. Kaip žinia, į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje tokio prieštaravimo nenustatyta. Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo materialinė padėtis yra gera, t.y. pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Teismo manymu, vaiko tėvas A. L., V. P. bei jos sutuoktinis turi visas galimybes užtikrinti nepilnamečio teisę gauti visapusišką išsilavinimą ir ugdymą. Pažymėtina, kad vaiko mokymasis ir elgesys bei mokymosi rezultatai yra vertinami gerai, nėra duomenų, kad tėvas neskirtų pakankamai dėmesio vaiko sveikatai. Kai nustatyta iš bylos medžiagos bei žodinio bylos nagrinėjimo metu, nepilnamečiui D. L. yra sudarytos saugios ir stabilios, atitinkančios vaiko interesus gyvenimo ir mokymosi bei vystymosi sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso byloje metu nustatyta, kad atsakovas neskatino vaiko ir motinos bendravimo, galimai jį ribojo, nors motinos valdžia ieškovei nėra apribota teismo sprendimu. Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tėvų pareigos ir teisės savo vaikams išlieka (CK 3.156 straipsnio 2 dalis), todėl, ieškinį atmetus, ieškovės teisė dalyvauti sūnaus gyvenime išlieka, yra galiojantis teismo sprendimas, kurio nustatyta ieškovės bendravimo su vaiku tvarka, šis sprendimas yra nepakeistas, ir šalims jo nevykdant gali būti vykdomas priverstinai.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes atsakovas tokio prašymo nereiškė, neteikė į bylą turėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-267 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.