- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- 1-1957-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19037-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- G. T.
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirba, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. T. 2022 m. gegužės 28 d. apie 00.40 val., Vilniuje, Pakalnės gatvėje ties namu Nr. 4, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,94 promilių neblaivumą.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamoji nebuvo kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Todėl apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji G. T. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, sutiko duoti parodymus. 2022 m. gegužės 28 d. 1.00 val. nakties neblaivi važiavo namo iš miesto, išgėrė kelias taures putojančio vyno. Planavo grįžti su taksi, bet paskutinę minutė persigalvojo. Buvo bare „Uncle Sem“ Islandijos g. Mano, kad pasielgė labai negerai. Pateikė prašymą laidavimui, nes jų santykiai labai artimi, kaip sesės, 10 metų darė teigiama įtaką, visada klauso jos patarimų, tai vienas iš artimesnių žmonių. Grįžti į ankstesnį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybės nėra ir jei ji turės teistumą tai nebegalės dirbti tokio pobūdžio darbo, o jei teistumo nebus, tada yra galimybė grįžti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji G. T. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. 2022 m. gegužės 27 d. apie 20.30 val. būdama su drauge nuvyko jai priklausančiu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į Islandijos gatvėje esantį barą. Bare buvo apie 4-5 val., vartojo šampaną, išgėrė 3-4 taures. Kadangi nesijautė labai apsvaigusi nusprendė sėsti į savo automobilį ir važiuoti namo. 2022 m. gegužės 28 d. apie 00.38 val. ją sustabdė policijos pareigūnai Pakalnės g. 4, Vilniuje. Pareigūnai jai nustatė pirmu putimu 2,08 promiles, o antru putimu 1,94 promilių girtumą. Dėl to, kad vairavo automobilį apsvaigus labai gailisi (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų teisiamajame posėdyje, jos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. gegužės 28 d. registruotas įvykis – link Jasinskio g. važiuoja automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltas, visureigis. Galimai neblaivus vairuotojas (b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 00.38 val. gavo pranešimą, kad link Jasinskio g. važiuoja automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Ieškant nurodyto automobilio jį pastebėjo važiuojantį Pakalnės gatve ir apie 00.40 val. sustabdė ties Pakalnės g. 4 pastatu. Priėjus prie vairuotojo pusės, vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo G. T., kuri iš išvaizdos atrodė neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Moteriai buvo nurodyta nedelsiant užgesinti automobilio variklį, o kadangi automobilio pavarų dėžė buvo automatinė, tai pavarų perjungimo svirtį pastatyti į „P“ rėžimą. Paklausus moters ar ši vartojo alkoholinius gėrimus ir kiek laiko praėjo nuo paskutinio vartojimo, ši atsakė jog vartojo alkoholinį gėrimą vyną, maždaug prieš valandą laiko. Kadangi jie su savimi neturėjo alkoholio kiekio matuoklio į vietą taip pat atvyko (duomenys neskelbtini) ekipažas, kurie savo turimu alkoholio kiekio matuokliu, jiems dalyvaujant vietoje, patikrino G. T. blaivumą ir jai nustatė vidutinį 2,08 prom. girtumą, antru pūtimu nustatytas vidutinį 1,94 prom. girtumas. Į vietą atvyko G. T. draugas D. V., kuris moterį vėliau išsivežė namo (b. l. 37-38).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai G. T. (b. l. 21); „Emprekis“ išraše užfiksuota, kad automobilio „BMW X3“ vertė 9910 eurų (b. l. 22).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos foto nuotraukos (b. l. 14-18).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajai 2022 m. gegužės 28 d. d. 00.45 val. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas, 01.06 val. 1,94 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0443 patikros sertifikatas Nr. 1680785, bei patikros rezultatai (b. l. 11-13).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrimi „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0528_004350_013“. Vaizdo įrašo kairiame apatiniame kampe užrašas „VLN_PR_608C82“ data ir laikas „2022/05/28 00:47:38. <...> pareigūnai prieina prie baltos spalvos automobilio BMW, kur už vairo sėdi moteris t. y. G. T.. Pareigūnai bendrauja su moterimi, iš jos kalbėsenos, matosi, kad moteris stipriai neblaivi. Moteris pareigūnams pasako, kad ji yra neblaivi ir alkoholį vartojo prieš valandą. Ji pati sako, kad 0, 4 neįpus, bus daugiau. Automobilis priklauso jai. Tuomet pareigūnai paprašo papūsti ir taip pasitikrinti blaivumą. Moteriai nepavyksta tinkamai pūsti, ir nepavyksta nustatyti blaivumo. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašo tęsinys vaizdo įraše pavadinimu „2022_0528_004850_014“. Vaizdo įraše užfiksuotas laikas ir data 2022/05/28 00:48:54. Vaizdo įrašo trukmė 05:00. pareigūnas G. T. aiškina kaip tinkamai reikia pūsti į alkoholio matuoklį. Sekančiu bandymų moteriai nustatoma 2,08 promilės. Moteris paaiškino, kad gėrė putojanti vyną. Tuomet pareigūnai paaiškina, kad turi moteris išlipti iš automobilio ir toliau ji nebegalės važiuoti pati. Paaiškina, kad automobilis bus uždarytas aikštelėje <...> Tęsinys vaizdo įrašo „2022_0528_010846_018“. Vaizdo įraše užfiksuotas laikas ir data „2022/05/28 01:08:50. Įrašo trukmė 05:00. <...> Pareigūnas viską paaiškina. Ir paprašo antrą kartą praėjus 15 min. pasitikrinti blaivumą. Moteriai nustatytas 1,94 promilės užfiksuotas laikas 01:06. Kitas pareigūnas nustatyta girtumą ir laiką įrašo į protokolą <...> (b. l. 33-34).
Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavimo esant neblaiviai faktą. Nurodė, kad <...> naktie metu neblaivi važiavo namo iš miesto, išgėrė kelias taures putojančio vyno. Planavo grįžti su taksi, bet paskutinę minutė persigalvojo <...>. Kaltinamosios nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad G. T. 2022 m. gegužės 28 d. apie 00.40 val., Vilniuje, Pakalnės gatvėje ties namu Nr. 4, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1,94 promilių neblaivumą, todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnis
G. T. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Prašė laiduotoja paskirti jos draugę I. B., kadangi ją pažįsta daugiau nei 10 metų. Ji daro jai įtaką, palaiko artimą ryšį, į ją kreipiasi patarimų sunkiu metu.
Galima laiduotoja I. B. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn pagal laidavimą. Pažymėjo, kad yra artimos draugės jau daugiau nei 10 metų, susipažino studijuojant. Dėl ilgalaikės draugystės gali patvirtinti, kad toks elgesys kaltinamajai nebūdingas, ji dėl šio elgesio labai gailisi ir to daugiau nekartos.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes ji: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 2) neteista, bausta už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos; 3) visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką.
Kaltinamoji G. T. yra jauno amžiaus, neteista, bausta už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, dirba. G. T. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąją G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jos draugė I. B.. Iš byloje esančių duomenų apie I. B. nustatyta, kad ji yra jauno amžiaus, dirba (charakterizuojama teigiamai), neteista, už administracinius nusižengimus nebausta. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja prašoma būti paskirta I. B. pažymėjo, kad stengiasi daryti jai teigiamą įtaką, domisi ir skatina dalyvauti saviugdos (joga, meditacija) užsiėmimuose, alkoholio vartojimą pakeisti. Ji neturi problemų su alkoholiu. Jos daug kalbėjosi, ir mano, kad ji suprato, kad negalima sėsti už vairo išgėrus. Apie įvykį pasakė kitą dieną. Jos artimos draugės, laisvalaikį leidžia kartu. Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. B. yra verta teismo pasitikėjimo, ją su kaltinamąja sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jos asmenybė teigiama, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra vienas iš artimiausių jos aplinkos žmogus, su kuriuo G. T. bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
I. B. skirtina G. T. laiduotoja netaikant užstato, nes yra jos artimiausia draugė jau daugiau nei 10 metų, be to, atsižvelgiama į pateiktus ir jau aptartus kaltinamąją ir I. B. teigiamai charakterizuojančius duomenis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji kaltinamajai gali daryti teigiamą įtaką artimiausioje aplinkoje. Dėl aptarto, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas, be užstato.
Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
G. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra G. T.. Nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, G. T. priklausantis automobilis „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė – 9910 EUR, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad G. T. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,94 prom. neblaivumas. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad G. T. vairavo neblaivi, mieste, naktį, kai jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokiu būdu kėlė pavojų ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir aplinkinių. Todėl spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamosios charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gegužės 31 d. kai G. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų.
Kaltinamajai taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 31 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą automobilio, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskavimą buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, į G. T. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant minėtu automobiliu disponuoti, parduoti ar dovanoti. Atsižvelgiant į tai, kad G. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, laikino nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 432 straipsniu,
nusprendžia:
G. T., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato.
Laiduotoju paskirti I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Paskirti G. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės 31 d.. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti G. T. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW X3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
G. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.