Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-03384-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą 2019 m. lapkričio 4 d. prašymą Nr. 19-G-2010636-e nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu, taip pat jo atstovas teismo posėdžiuose teiktuose paaiškinimuose nurodė, jog nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno VPK) Sprendimu. Tvirtino, kad 2014 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba sprendimu Nr. 20-11-IL-133 panaikino jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dėl to, kad 2014 m. gruodžio 20 d. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2016 m. vasario 2 d. atlikdamas skirtą bausmę buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą. Skunde tvirtino, kad 2016 m. lapkričio 3 d. iš įskaitos išregistruotas, sąžiningai atliko teismo skirtą bausmę, jokių nusikalstamų veikų ar kitokių viešosios tvarkos pažeidimų nevykdė ir neketina vykdyti, niekas nei jam, nei tretiesiems asmenims dėl elgesio pretenzijų nereiškė. Pareiškėjo nuomone, jis, būdamas socialus ir atsakingas asmuo, sumenkintą savo reputaciją atkūrė. 2019 m. lapkričio 4 su prašymu Nr. 19-G-2010636-e kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklą neišdavė.

Skunde pabrėžė, kad atsisakydamas išduoti leidimą atsakovas netaikė nuostatos, numatytos Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalyje (kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais). Atsakovas sprendime neteisingai fiksavo jo išbraukimo iš Probuojamųjų asmenų registro už smurtinius nusikaltimus datą. Dėstomojoje dalyje nurodė, jog 2016 m. lapkričio 3 d., o motyvacinėje dalyje nurodė 2016 m. lapkričio 13 d. ir todėl jis negalėjo kreiptis su prašymu į policijos įstaigą. Tvirtino, jog galiojančių nuobaudų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą neturi. Pareiškėjo teigimu, institucija negali vertinti jo charakterio ir ateityje prognozuojamo elgesio pagal Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Pažymėjo, jog su Sprendimo motyvais nesutinka, nes jie prieštarauja teisinei logikai, pažeidžia jo konstitucines teises. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad Kauno VPK 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 19-IL-20-03384-e yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo teistumo išnykimas už padarytus nusikaltimus nėra reikšmingas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Atsakovo nuomone, pareiškėjo padaryti du tyčiniai smurtiniai nusikaltimai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį smurtauti, nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ignoruojantį visuomenėje teisės aktais įtvirtintas normas ir taisykles, jomis nustatytus elgesio standartus. Neigiamai pareiškėją charakterizuoja ir aplinkybė, jog antrą smurtinį nusikaltimą pareiškėjas padarė neišnykus pirmam teistumui. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai susiję su pavojumi viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai patvirtina įtarimus, kad neprognozuojamas ir teisės aktus pažeidžiantis pareiškėjo elgesys gali kartotis.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-03384-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Administracinėje byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba sprendimu Nr. 20-11-IL-133 panaikino A. B. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes pareiškėjas 2014 m. gruodžio 20 d. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, skirtus medžioklei.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 19-IL-2003384-e atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2015 m. sausio 26 d., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmė skirta už tai, kad jis 2013 m. gruodžio 21 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ plotuose, būdamas neblaivus, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pašalinių žmonių akivaizdoje ne mažiau kaip du kartus trenkė kumščiu į veidą J. L., grasino fiziškai susidoroti, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 20–24, 37). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 5 d. pareiškėjas įtrauktas į Probuojamųjų asmenų sąrašą, 2015 m. rugpjūčio 6 d. – išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Už analogišką smurtinį nusikaltimą, įvykdytą 2014 m. gruodžio 20 d. prieš J. L., pareiškėjas nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2016 m. sausio 19 d. (b. l. 25–31, 38). Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad A. B. administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. 2016 m. spalio 17 d. pareiškėjas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 2015 m. sausio 15 d. – už leistino greičio viršijimą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, 2012 m. gruodžio 14 d. – už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį, 2005 m. lapkričio 4 d. – už transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimą pagal ATPK 123 straipsnį (b. l. 32–35).

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad atsakovas netaikė nuostatos, numatytos BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje, pagal kurią teikiant prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą jam jau buvo išnykęs teistumas ir jis buvo laikomas neteistu. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teistumas asmeniui lemia įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016). Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-525/2017).

Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas praeityje už smurtinį nusikaltimą teistas du kartus, ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles ir baustas administracine tvarka. Teismas, vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę, atsižvelgia ir į nuosprendžiuose nurodytas nusikaltimų faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nusikaltimus įvykdė pašalinių žmonių akivaizdoje, agresyviai nusiteikęs, vartojo necenzūrinius žodžius, pirmąjį nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus (b. l. 20–31). Pareiškėjo nusikaltimų pobūdis suponuoja išvadą, kad pareiškėjas linkęs konfliktuoti, problemas spręsti smurtu, nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės normų, elgesio taisyklių, o tai, teismo vertinimu, kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo padaryti administracinės teisės pažeidimai patvirtina, kad jis linkęs nesilaikyti Kelių eismo taisyklių: yra baustas už greičio viršijimą, draudžiamą šviesoforo signalo nepaisymą, o tai neabejotinai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Vertinant duomenis apie asmens keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra reikšmingas jų atsiradimo laiko atžvilgiu aspektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018). Matyti, jog nuo nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų padarymo, išskyrus 2005 m. lapkričio 4 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, dar nėra praėję dešimt metų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, padaryti pažeidimai nėra praradę aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

Pareiškėjas skunde tvirtino, jog atsakovas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė jo išregistravimo iš probuojamųjų asmenų datą (2016 m. lapkričio 13 d.), todėl išdėstė klaidingus motyvus, kad 2019 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas negalėjo kreiptis su prašymu į atsakovą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad pareiškėjas iš probuojamųjų asmenų sąrašo išregistruotas 2016 m. lapkričio 3 d. (b. l. 38), o dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą išdavimo pareiškėjas į atsakovą kreipėsi 2019 m. lapkričio 4 d. Pažymėtina, kad Sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida neturi esminės įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir administracinės teisės pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Teismas konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai išvadai, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jis pakeis savo požiūrį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad jis jokių nusikalstamų veikų ir pažeidimų nevykdo ir neketina vykdyti, niekas jam ar tretiesiems asmenims dėl jo elgesio pretenzijų nereiškė, šiuo konkrečiu atveju ginčijamo sprendimo išvadų nepaneigia bei nesudaro pagrindo naikinti atsakovo Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir teisėtas, Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas bei tinkamai motyvuotas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.