- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- 1-1033-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22900-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- J. Š.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Š. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau, negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2019 m. birželio 1 d., apie 23.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,56 prom. neblaivumą. Šiais veiksmais J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. Š. teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48-49, 51), kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad aptariamą dieną sodyboje dirbo su visa šeima, buvo karšta, išgėrė vaikų atsivežto alaus. Sukonfliktavo su sutuoktine ir sėdo į automobilį, sumanęs nuvažiuoti pas motiną. Bevažiuojant prisiminė sutuoktinės pusseserės vyrą M., kuris penkis metus prašo atvažiuoti į svečius, todėl pasuko link Širvintų. Sustojo aikštelėje, prie kavinės (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje, atliko gamtinius reikalus, išgėrė dvi skardines alaus. Jautė nuovargį, bet nesijautė apsvaigęs. Privažiavo iki vietos, kur gyvena M., (duomenys neskelbtini), sustojo ir netrukus privažiavo policija, su kuria prieš tai prasilenkė. Pareigūnams pripažino, kad gėrė alų. Nesitikėjo, kad jam nustatys 1,56 prom. neblaivumą, nes nesijautė apsvaigęs. Važiavo atsargiai, vairuoja apie 40 metų. Neįvertino išgerto alkoholio kiekio savo organizmui, klaidingai manydamas, kad gali vairuoti. Nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pažadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų. Tvirtino, kad neturi priklausomybės alkoholiui, apie 5 metus tam nėra potraukio. Prieš 12 metų buvo baustas už vairavimą, esant neblaiviam. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), tačiau po įvykio parašė pareiškimą dėl atleidimo, kadangi be vairuotojo pažymėjimo, nebegalės dirbti šio darbo. Yra (duomenys neskelbtini), gauna neįgalumo pašalpą. Nurodė, kad tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo pratęsimo. Dokumentus pateikė 2019 m. liepos 18 d., tačiau dar negavo atsakymo. Gauna 275 Eur pajamų. Nurodė, kad turi sveikatos problemų, jam du kartus operuotas stuburas. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant motiną, su kuria kartu gyvena (butai šalia). Nurodė, kad pateikė automobilio vertinimą tam, kad teismui nutarus jį konfiskuoti, būtų konfiskuota jo vertė, nes tą automobilį pats remontavo, keitė daug detalių.
Laiduotoja siūloma E. Š. teisiamajame posėdyje sutiko laiduoti už kaltinamąjį, be užstato. Nurodė, kad kaltinamasis yra geras, daug jai padeda, jos klauso, gyvena gretimame bute. Mano, kad šiuo atveju giminaitis jam padarė neigiamą įtaką, vis kviesdamas atvažiuoti. Žino, kad praeityje jis vairavo neblaivus. Su kaltinamuoju apie tai daug kalbėjo, pažadėjo jai daugiau taip nesielgti. Tvirtino, kad kaltinamasis nėra alkoholikas. Prašė jo pasigailėti ir griežtai nebausti. Nurodė tikinti, kad jis daugiau taip nesielgs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. A. 2019 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 1 d., apie 23.25 val., patruliuojant su pareigūnu A. A., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė. Priėjus prie automobilio vairuotojo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybės dokumento, tačiau pateikė savo anketinius duomenis, iš kurių paaiškėjo, kad tai J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vartojo du butelius alaus, prieš 24 val. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. AREN-0186, jam pirmu tikrinimu nustatytas vidutinis (1,56 prom.) neblaivumo laipsnis, antru tikrinimu – vidutinis (1,79 prom.) neblaivumo laipsnis. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Zibalų g. 18, Širvintose (b. l. 14).
Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2019 m. birželio 1 d., nuo 20.30 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. A.. 23.25 val. patruliuojant (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo važiuojantį automobilį Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi automobilis važiavo lėtai ir lyg „mėtydamasis“ kelyje, tai į vieną pusę, tai į kitą, šį automobilį sustabdė. Automobiliu važiavo vienas vairuotojas, kuris paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo ir jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nėra pasiėmęs. Vairuotojas nurodė, kad jis yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenų bazėje, jo anketiniai duomenys pasitvirtino. Bendraujant su J. Š., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis elgėsi neadekvačiai, atsakydamas į jam užduodamus klausimus. Paklausus, ar jis vartojo alkoholį, J. Š. paaiškino, kad maždaug prieš 24 val. išgėrė du alaus butelius. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas jo neblaivumas. Pirmu tikrinimu nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, antruoju – 1,79 prom. neblaivumas. Todėl priimtas sprendimas nušalinti J. Š. nuo transporto priemonių vairavimo. Automobilis Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dovydo transportas“ automobilių saugojimo aikštelę. Su nustatytais neblaivumo patikrinimo duomenimis J. Š. nesutiko, nors alkoholio matuoklio kvituose ir neblaivumo nustatymo akte pasirašė. J. Š. neišreiškė noro, kad būtų nuvežtas į gydymo įstaigą kraujo paėmimui dėl alkoholio kiekio jame nustatymo. Jis nurodė, kad pats asmeniškai kreipsis šiuo klausimu į gydymo įstaigą (b. l. 61-62).
Alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam 2019 m. birželio 1 d., 23.44 val., nustatytas 1,56 prom. neblaivumas, 2019 m. birželio 2 d., 00.06 val. – 1,79 prom. neblaivumas (b. l. 16). Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte, kuriame taip pat užfiksuoti šie kaltinamojo neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 15).
2019 m. birželio 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota transporto priemonės, automobilio Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 23-30).
2019 m. birželio 1 d. sprendimu kaltinamasis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17).
2019 m. birželio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas saugojimui į UAB „Dovydo transportas“ saugojimo aikštelę (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis kaltu prisipažino. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teisiamojo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai (b. l. 48-49, 51), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato tarnybinis pranešimas (b. l. 14), liudytojo A. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 61-62), alkoholio kiekio matuoklio duomenys (b. l. 16), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 15), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 32), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su fotolentelėmis (b. l. 23-30). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas siūlomos laiduotojos E. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (b. l. 103-104). Siūloma laiduotoja nurodė, kad kaltinamąjį, savo sūnų, gerai pažįsta, žino jo elgesį bei poreikius; po įvykio jis yra emociškai sugniuždytas, užsisklendė. Kaltinamasis jai daug padėdavo buityje, slaugant sutuoktinį (bylos duomenimis, laiduotojos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 169). Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir yra įsitikinusi, kad jis daugiau nenusižengs įstatymams.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016 ir kt.).
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis yra neteistas (b. l. 65-66), taigi, nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino kritiškai. Teismo vertinimu, tokia kaltinamojo pozicija rodo, kad jis savo kaltę pripažino. Tai laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, laikytina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi. Turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,56 prom.), į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, ir nors bylos duomenimis, asmuo 2007 m. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, kai vairavo neblaivus (b. l. 67), ką jis pripažino ir teismo posėdyje, tačiau paskirta nuobauda jau negalioja ir nuo pažeidimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas (12 metų), per kurį asmuo tokių pažeidimų nepadarė, kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu dirbo (b. l. 68), tačiau nurodė, kad po įvykio ketina išeiti iš darbo, nes darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas; yra (duomenys neskelbtini) narys, nuo 1993 m., klube charakterizuojamas teigiamai, už gerą elgesį buvo ne kartą skatinamas (b. l. 113). Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, dėl kaltinamojo netinkamo elgesio seniūnijoje nusiskundimų negauta (b. l. 114). Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, jam nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. liepos 22 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b. l. 115-118). Kaltinamojo teigimu, jis toliau tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo (dokumentus pateikė 2019 m. liepos 18 d.), tačiau dar negavo atsakymo.
Siūloma laiduotoja kaltinamojo asmenybę vertina teigiamai bei nurodo, kad kaltinamasis neturi priklausomybės alkoholiui, padeda jai buityje, kadangi šalia gyvena, padėjo slaugyti neįgalų sutuoktinį. Sūnus labai išgyvena dėl įvykio. Nurodė tikinti, kad jis daugiau taip nesielgs.
Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo nuomone, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, pergyvena. J. Š. pažįsta asmeniškai. Jis buvęs (duomenys neskelbtini), daug metų dirbo, buvo vienas geriausių (duomenys neskelbtini). Teko su juo dirbti, pažinojo kaip tvarkingą žmogų, kuris laikosi duoto žodžio. Girtumas nežymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Jo elgesys ikiteisminiame tyrime, bylos tyrime rodo, kad žmogus nuoširdžiai gailisi. Neteistas, kaltu prisipažino. Jo visas elgesys rodo jo paties kritišką požiūrį į padarytą veiką. Su laiduotoja santykiai artimi, jis mamos pagalbininkas. Mama jam yra autoritetas, todėl bus tinkama kontrolė ir atsakomybė.
Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra nustatytos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Laiduotoja siūloma kaltinamojo motina E. Š. yra neteista (b. l. 107), nebausta administracine tvarka (b. l. 106), Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis, dėl jos netinkamo elgesio seniūnijoje nusiskundimų negauta (b. l. 105). E. Š. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, be užstato ir yra įsitikinusi, jog gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Siūlomos laiduotojos ir kaltinamojo atstovės teigimu, E. Š. gerai žino kaltinamojo elgesį bei poreikius. Jis jai daug padėdavo buityje, slaugant sutuoktinį, kitą neįgalų sūnų. Kaltinamasis jos klauso. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog E. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs visas minėtas bylos aplinkybes, taip pat tai, kad laiduotoja yra pensininkė, kaltinamasis turi sveikatos problemų, per mėnesį gauna tik apie 275 Eur pajamų (b. l. 119), teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, be užstato. Laiduotoja skirtina E. Š., nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę ir laiko, kad toks laidavimo terminas yra pakankamas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį, tai, kad jis neteistas, kaltu prisipažino ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, nustato 25 MGL dydžio įmoką.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,56 prom. neblaivumo laipsnis. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu, kaltinamajam turi būti skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2019 m. birželio 2 d.). Toks terminas kaltinamajam nustatomas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad asmuo neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Nagrinėjamu atveju, automobilis Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis kaltinamajam (b. l. 18-19), yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą ir išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, bet tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018).
Šioje byloje teismas, atleidęs kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei specialiosios teisės atėmimą, dėl ko kaltinamasis patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, be to, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad ir pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo auklėjamąjį poveikį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo finansinę padėtį, sveikatos būklę, taip pat kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį (1,56 prom.), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamojo veiksmais šiuo atveju žala nebuvo padaryta, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju, būtų neproporcingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.
Dėl kardomosios priemonės ir automobilio grąžinimo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 2 d. nutarimu kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą (b. l. 53-54), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti kaltinamajam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 302, 304 – 305, 307 – 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
J. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.
Nustatyti dvejų metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti J. Š., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti E. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1 250 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (2019 m. birželio 2 d.).
J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. Š. automobilį Nissan X-Trail, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.