- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-982-889/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02089-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančių patalpų: 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2023 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo buvusiam savininkui – atsakovui – priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį pirties, 1/2 dalį kitų inžinierinių statinių ir 1/2 dalį žemės klypo, adresu (duomenys neskelbtini). Kitos turto dalies savininkė yra atsakovo buvusi sutuoktinė, ji savo dalį turto yra išnuomojusi trečiajam asmeniui. Ieškovės teigimu, jai priklausančio minėto turto dalyje faktiškai gyvena atsakovas. Įsigijusi ginčo turtą, ieškovė su atsakovu buvo sutarusi, jog atsakovas išsikels iki 2024 m. sausio 8 d., tačiau atsakovas geranoriškai neišsikėlė, ieškovė nurodė, jog augina du vaikus, iš kurių vienas turi negalią, todėl jai reikalingas būstas pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu
sutiko iš dalies ir prašė leisti gyventi būste, iki jam bus suteiktas socialinis būstas. Atsakovas nurodė, kad jo turto dalis buvo parduota iš varžytynių, o kita dalis turto priklauso buvusiai sutuoktinei. Atsakovas supranta, kad turi išsikelti, tačiau jis neturi kito turto, kuriame galėtų gyventi, neturi lėšų nuomotis kitą būstą. Pažymėjo, kad jo sveikatos būklė yra sunki, jis vartoja skausmą malšinančius ir raminamuosius vaistus, sunkiai vaikšto. Atsakovas negali dirbti ir jo pajamos yra tik netekto darbingumo išmoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovą R. B. iš ieškovės I. R. 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalies kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), su visu jo turimu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog ginčo nekilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė taip pat įrodė, kad atsakovas gyvena ir naudojasi jos nekilnojamais daiktais. Taigi, ieškovė įrodė abi būtinas įrodyti aplinkybes (kad ji yra turto savininkė ir kad jo teisės yra pažeistos), nurodytas šiam ginčui aktualioje teismų praktikoje.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiame ginčo turte. Atsakovas neįrodė, kad elgiasi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus, šiuo atveju – iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovas gauna netekto darbingumo / negalios pensiją ir vienišo asmens išmoką, jis yra įtrauktas į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašus, turi sveikatos problemų, jam nustatyta teisė į paramą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir pažymėjo, kad atsakovas turi sūnų, kuris privalo padėti išlaikyti savo tėvą.
10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo iškeldinimo, konstatavo ir tai, kad ieškovė augina nepilnametį vaiką, turintį negalią, kuriam nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. leisti atsakovui R. B. gyventi būste, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pažymi, kad nesutinka su teismo teiginiu, jog jo sūnus turi pareigą išlaikyti atsakovą. Atsakovas nurodo, kad su sūnumi nepalaiko artimų santykių, todėl užkrauti sūnui nepagrįstą ir neproporcingą naštą dėl gyvenamosios vietos atsakovui suradimo būtų nelogiška ir neteisėta.
11.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, tenkinus ieškinį, būtų išmestas į gatvę, nes neturi kito nekilnojamojo turto ar būsto, kuriame galėtų apsistoti, jo sąskaitos yra areštuotos. Be to, dėl rimtų sveikatos problemų atsakovui yra diagnozuotas trachėjos, bronchų ir plaučių nežinomos eigos navikas, atlikus koronarografiją, nustatyta aortos koronarinės jungties operacijos būtinybė.
11.3. Pažymi, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl socialinio būsto skyrimo, jis yra įtrauktas į laukiančiųjų eilę socialiniam būstui gauti.
11.4. Nurodo, kad jis vis dar gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančioje turto dalyje tik todėl, kad daugiau neturi kur gyventi.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama: atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą; skubiai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą; skirti atsakovui 3 000 Eur baudą už nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą ir bylos vilkinimą, 50 procentų šios sumos paskiriant ieškovei; priteisti ieškovei iš atsakovo (apelianto) jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
12.1. Nurodo, kad atsakovo argumentai, jog jis neturi kur gyventi, nėra susiję su šios bylos ginčo dalyku ir yra teisiškai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiame ginčo turte. Atsakovas neįrodė, jog jis elgiasi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.
12.3. Pažymi, kad atsakovas tik apsimeta vargšu, neturinčiu kur gyventi žmogumi. Priešingai, ieškovės turimais duomenimis, atsakovas yra pragmatiškas, protingas ir verslus žmogus, išvengęs skolų ir sukrovęs kapitalą savo artimiesiems – sutuoktinei R. B. ir sūnui. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovu privalo pasirūpinti jam artimi asmenys.
12.4. Nurodo, kad atsakovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors atsakovui yra puikiai žinoma, kad vienintelė teisėta turto dalies, kuria neteisėtai naudojasi atsakovas, savininkė yra ieškovė. Atsakovas yra nenuoseklus, nesąžiningas, keitė savo poziciją byloje, kaskart vis pratęsdamas naudojimosi turtu terminą. Ieškovė pažymi, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas atsakovui skirti 3 000 Eur baudą, 50 procentų šios sumos paskiriant ieškovei.
Šalies argumentai
12.5. Ieškovė prašo teismo leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą, nes atsakovas bando parduoti namo rekuperacinę sistemą, kitą turte esančią įrangą. Be to, būtina apginti ieškovės mažamečių vaikų interesus, kuriems turėtų būti suteiktas ieškovės teisėtai įsigytas būstas. Pažymi, kad vienas iš ieškovės vaikų yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai, sensoriniai sutrikimai, todėl vaikui padėtų įsigytame turte esantis baseinas, kita įranga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
14. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
16. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. birželio 5 d. ir 2024 m. birželio 18 d. išrašus iš „E-sveikatos“ portalo, koronarografijos protokolą, VSDFV pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, AB SEB atsiskaitomosios sąskaitos išrašą. Atsakovas 2024 m. liepos 30 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, pateikdamas 2024 m. liepos 9 d. išrašą iš „E-sveikatos“ portalo, o 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė 2024 m. lapkričio 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas minėtus dokumentus teikia, norėdamas pagrįsti savo sunkią sveikatos būklę.
17. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacine tvarka nagrinėjamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, atsakovo teikiami nauji įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 21 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė I. R. nuosavybės teise įsigijo buvusiam savininkui R. B. priklausiusią 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Kitos 1/2 turto dalies savininkė yra L. R. B..
20. Nekilnojamojo turto registro išrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės nuosavybės teisė į 1/2 dalį turto yra įregistruota nuo 2023 m. gruodžio 28 d. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad jis faktiškai gyvena ieškovės namo dalyje.
21. Iš atsakovo pateiktos informacijos apie išmokas matyti, kad atsakovas gauna netekto darbingumo / negalios pensiją ir vienišo asmens išmoką. Vilniaus miesto savivaldybės 2024 m. sausio 29 d. raštas patvirtina, kad atsakovas jo 2024 m. sausio 15 d. prašymu yra įtrauktas į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašus. Iš atsakovo receptų skyrimo ir išdavimo istorijos matyti, kad atsakovas nuolat vartoja vaistinius preparatus, lankosi pas gydytojus. BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. kovo 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovui nustatyta teisė į paramą laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
22. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė augina nepilnametį vaiką, turintį negalią, kuriam nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
23. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-200-248/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovai turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančio turto, visiškai pagrįstai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas ir pagrįstai padarė išvadą, jog yra visos negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė, ginčo turto savininkė, savo turtu naudotis negali, nes ginčo turtu naudojasi atsakovas, nors jam yra žinomos turto savininkės pretenzijos dėl neteisėto naudojimosi turtu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta darantis ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, neginčija savo pareigos išsikelti su visais daiktais ir atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau vis tiek padavė apeliacinį skundą, prašydamas sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. leisti atsakovui R. B. gyventi ginčo būste, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, pirmosios instancijos teisme teikdamas atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. leisti atsakovui gyventi ginčo būste iki tol, kol jis gaus socialinį būstą ir turės gyvenamąją vietą. Taigi, konkreti data buvo nenurodyta, laikas neapibrėžtas, o apeliacinės instancijos teisme teikiamas naujas prašymas, nurodant konkretų pasilikimo gyventi būste terminą – iki 2024 m. rugsėjo 30 d., kuris, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jau yra pasibaigęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks naujas reikalavimas nėra galimas paduodant apeliacinį skundą (CPK 312 straipsnis). Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta pagal ieškinio dalyko ir atsiliepimo į ieškinį ribas, todėl naujas atsakovo reikalavimas jau vien dėl nurodytų aplinkybių galėtų būti atmestas.
26. Pažymėtina, kad atsakovas savo pareigą išsikelti iš ieškovės turto žino nuo 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. kai ginčo turtą įsigijo ieškovė, pats atsakovas žadėjo ieškovei išsikraustyti dar iki 2024 m. sausio 8 d., tačiau to nepadarė, kaskart nurodydamas vis kitokį išsikėlimo terminą. Kaip matyti iš byloje esančių 2024 m. balandžio 17 d. rašytinių paaiškinimų, atsakovas prašė leisti jam gyventi ginčo būste iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pasiūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, nustatant atsakovui išsikėlimo terminą iki 2024 m. rugpjūčio 4 d., t. y. iki tada, iki kada prašė pats atsakovas, tačiau atsakovas nesutiko sudaryti taikos sutarties. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantas naudojasi apeliacija ne siekdamas apginti savo pažeistas teises ir interesus, tačiau iš esmės siekdamas vilkinti teismo sprendimo, kuriuo jis iškeldintas, įsiteisėjimą ir vykdymą. Teismo sprendimo nevykdymas nėra savo turtinių interesų apsaugojimas ir negali būti laikomas rūpinimusi teisėtais interesais.
27. Sutiktina su ieškove, kad atsakovas jos teises pažeidžia jau ilgą laiką. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų aktyvius atsakovo veiksmus ar siekį išsikelti iš užimamo ieškovės turto. Nors atsakovas akcentuoja, kad jo sveikatos būklė yra sunki, jis plačiau nedetalizuoja, kaip tai sutrukdė jam išsikelti iš savavališkai užimamo turto. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad vienas iš ieškovės vaikų yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai, kuriems patenkinti yra būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Kaip teigia pati ieškovė, būtent tuo tikslu ji ir įsigijo ginčo turtą.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų atsakovo elgesį – vengimą išsikelti iš savavališkai užimamo turto, taip pat nėra nustatyta, kad atsakovo iškeldinimas sukeltų atsakovui itin sunkias, neproporcingas pasekmes. Tuo tarpu ieškovė, negalėdama naudotis jai priklausančiu turtu ir įgyvendinti savo nuosavybės teisės, neabejotinai patiria nepatogumų, nuostolių.
29. Nors apeliantas skunde nurodė, kad jis yra įtrauktas į laukiančiųjų eilę socialiniam būstui gauti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui socialinis būstas bus suteiktas. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų dėjęs pakankamas pastangas ir atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas kaip galima greičiau susirasti bent laikiną būstą.
30. Svarbu pažymėti iš tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra atsakovo iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ginčo turto pagrįstumas, o apelianto formuluojamas prašymas leisti likti gyventi ginčo būste iki konkretaus termino vertintinas kaip prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo tvarką nustato CPK 284 straipsnis, pagal kurį tokie prašymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teismui.
Dėl ieškovės prašymo skirti atsakovui baudą
31. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą skirti atsakovui 3 000 Eur baudą už nepagrįsto apeliacinio skundo pateikimą ir bylos vilkinimą, 50 procentų šios sumos paskiriant ieškovei.
32. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, šią savo teisę įgyvendino nesąžiningai. Nenustačius pagrindo konstatuoti apelianto akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ieškovės prašymas dėl baudos apeliantui skyrimo atmetamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškovės prašymo skubiai vykdyti teismo sprendimą
35. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą skubiai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 279 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo, nes, apeliacinės instancijos teismui priėmus šią nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas taps vykdytinas.
Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinio skundo argumentų
36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
39. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.